Kodėl mes taip mėgstame arbatą?
  NAUJIENOS

Kodėl mes taip mėgstame arbatą?

Kategorija:

Miestas:
Arbata turi labai senas gėrimo tradicijas. Pasaulyje egzistuoja daugybė arbatos rūšių – juoda, žalia, raudona, o kur dar įvairios žolelių arbatos: kmynų, ramunėlių, liepžiedžių, aviečių... Tačiau kas ir kada atrado, kad tam tikrus augalus užpylus karštu vandeniu yra gaunamas skanus ir kvapnus gėrimas? O kokią arbatą žmonės geria šiandien?
 
Nuo Kinijos iki Didžiosios Britanijos
 
Kinijoje arbatos gėrimas užfiksuotas dar 1500 m. prieš Kristų. Anot legendos, kinų imperatorius gerdavo virintą karštą vandenį iš dubenėlio ir vieną kartą vėjas atnešė kelis lapelius nuo kažkokio augalo į jo dubenėlį. Karštas vanduo ne tik nusidažė gražia žalsva spalva, bet ir nustebino imperatorių subtiliu skoniu. Taip prasidėjo arbatos kelionė po visą pasaulį. Į Europą arbata atkeliavo per portugalų pirklius ir dvasininkus XVI a., kurie keliavo po Libiją. Parvežta į Europą arbata greitai tapo populiariu ir mėgstamu gėrimu, o Didžiojoje Britanijoje taip išpopuliarėjo, kad iki šiol yra laikoma vienu iš britų skiriamųjų bruožų.
Jei neapsisprendžiate, kokią arbatą išsirinkti britiškai 4 val. arbatėlei, pasitikrinkite, ką siūlo „Iki“ akcijų leidinys – išsirinksite ne tik kvapnią arbatą, bet ir gardų užkandį prie jos.
 
Arbata Lietuvos dvaruose
 
Pats žodis arbata į lietuvių kalbą atkeliavo iš... Olandijos! Tikėtina, kad Hanzos pirkliai paskleidė šią prekę (o kartu ir pavadinimą) per savo miestų tinklą. Olandiškai – „herba thee“ arba tiesiog „thee“, o pasaulio kalbų margumyne arbata visur vadinama panašiai: angliškai „tea“, vokiškai, estiškai, suomiškai „tee“, itališkai, daniškai, ispaniškai – „te“ ir t. t.
Į Lietuvą arbata atvyko kartu su kunigaikščio Vladislovo Vazos antrąja žmona Marija Liudvika Gonzaga XVII a. Įdomu tai, kad arbata buvo laikoma nesveiku gėrimu, anot to meto specialistų, arbata silpnina nervus, sukelia viduriavimą. Arbatą buvo rekomenduojama vartoti tik su kitais maisto produktais, kad „susilpnėtų“ jos neigiamas poveikis. Taip ji tapo neatsiejama pusryčių, pietų ir vakarienės dalimi. Visgi XVIII a. arbata populiarumu dar nelenkė kavos – tuo metu ATR arbatos buvo parduodama 19 tonų, o kavos – net 470 tonų.
 
Lietuviškos žolelių arbatos
 
Šiais laikais internete net sklando juokeliai, kad lietuviai arbatą gamina iš visko. Nuo žolių iki sėklų, nuo to, kas auga mūsų gėlių darželiuose ar ant palangės iki miško gėlių puokštės. Ne veltui yra ir patarlė – „Kad ir kur mesi akmenį, jis nukris prie vaistažolės.“ Kai dvaruose arbata plito dėl mados ir siekio būti europietiškais, pagonybę menantys lietuviai arbatas vertino ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių. Šiandien lietuviai gali didžiuotis turėdami ne vieną vaistažoles ir įvairias arbatas gaminančią įmonę, o parduotuvių lentynose šalia įvežtinių arbatų nemažą lentynų vietą užima Lietuvoje užaugusių augalų arbatos.

Aistė Bileinė

Reklama