Klaipėdiečiams vartus į abi puses atkėlė V.Daujotytė ir I.Šiaulienė

Dvidešimt trejus metus viešąjį interesą kaip Seimo narė ginanti klaipėdietė Irena Šiaulienė jau daug metų uostamiesčio gyventojams rengia literatūros ir muzikos rytmečius. Šiemet pristatyta knyga “Vartai į abi puses”. Profesorę Viktoriją Daujotytę kalbino jos auklėtinis, docentas Marijus Šidlauskas.

Kaip taikliai įvardino literatūrinius rytmečius nuolat lankanti pedagogė Birutė Banevičienė, tai sielos tobulinimo rytmečiai. Mat Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė skatina žmones skaityti, samprotauti ir suprasti, o ne likti aklais gyvenimo stebėtojais. “Skaitykite ir būsite žinantys. Gyvenimas – tai poezija, kaip sako profesorė V.Daujotytė. Turėkite kantrybės gyventi, juk tai būtinybė. Raskite aistros gyventi ir suprasite, jog tai malonė. Branginkite aukštai esančius ir žemai pasilenkiančius”,- pradėdama literatūros rytmetį sakė I.Šiaulienė.

„Vartai į abi puses“ – tai netikėta knyga, kurios esmę sudaro pašnekesys. Akademikę, profesorę Viktoriją Daujotytę kalbino Klaipėdos universiteto docentas Marijus Šidlauskas, atkakliai ieškantis klausimų, kurie priverstų pašnekovę atsiverti, netgi rizikuoti nesislepiant už bendrųjų frazių. Lyg ir nevengiama kultūros problemų, bet jos tarsi skleidžiasi iš vidaus, iš individualios patirties, prigimtinės tapatybės, pagaliau iš asmeninės mitologijos, jos žemaitiškumo. Apglėbiantis mąstymas, pažįstamas iš profesorės knygų, šakojasi savo „augališkomis“ šakomis, skleidžiasi medžio, kelio (keluko), vartų, kalno metaforomis. Vartai į abi puses: ten ir atgal, į praeitį ir dabartį, į save ir kitą, į žodį ir daiktą, į gamtą ir kultūrą.

Viktorijos Daujotytės interesų ratas platus, mintis laisva, metaforiška. Apie tai ir kalbėta susirinkusiems. Literatūrą ir gyvenimą ji jaučia kaip neišskaidomą vienį, kaip likimų sampynas, patirties profilius, kartais ir aštriais kampais atgręžtus į nūdieną – į mokyklinės lituanistikos ar Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų problemas. Pašnekesiuose iškyla bičiulių, bendražygių portretai, jų likimai. Ryškėja intelektualinės biografijos linijos, permąstomi asmeniniai ir profesiniai įsipareigojimai. Pateikiama autentiškų laiko, patirčių liudijimų.

Lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė-Pakerienė gimė 1945 m. spalio 1 d. Keiniškėje, Varnių valsčiuje. 1968 m. baigusi Vilniaus universitetą, 1972 m. tapo filologijos mokslų kandidate ir ėmė dėstyti universitete. 1983–1985 m. dirbo Lietuvių literatūros katedros vedėja. 1982 m. tapo docente, 1990 m. profesore, o 1988 m. filologijos mokslų daktare.

Viktorija Daujotytė daugiausia literatūrinių studijų skiria poezijai, taip pat didelį dėmesį rašytojų moterų kūrybai. Parašė nemažai lietuvių literatūros vadovėlių mokiniams, mokomųjų knygų studentams, esė rinkinių.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir literatūrai Viktorija Daujotytė apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1993), Gedimino 4 laipsnio ordinu (2002), Konstitucijos taure (2007), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija (2008), Nacionaline pažangos premija (2009), Barboros Radvilaitės medaliu (2010), Jotvingių premija (2010), Pirmąja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos premija (2011). Anot I.Šiaulienės, didžiausias profesorės V.Daujotytės pasiekimas – ją myli, įvertina ir žavisi dauguma Lietuvos žmonių.

Klasikinės muzikos opusus literatūros ir muzikos rytmečio metu atliko garsi Tarptautinių jaunųjų pianistų konkursų laureatė Gabija Maknavičiūtė.

Rytmečio garbūs klaipėdiečiai pasveikino I.Šiaulienę su neseniai praėjusiu gimtadieniu. Sveikinta perfrazuojant profesorę V.Daujotytę: “Vienas lašas nurieda ir tuščiai išdžiūva, dingsta, o kitas – sudrėkina žemę, atnešdamas daug gėrio”. LSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė sulygino I.Šiaulienę su lašu klaipėdiečius drėkinančiu žinių lašais… “Ačiū Jums Irena, už pažinimą”,- dėkojo skirstydamiesi klaipėdiečiai.

LSDP Klaipėdos info

Algirdo Kubaičio nuotr.