NAUJIENOS

Kęstutis Navickas: nėra blogo oro, kai yra tinkama apranga

Kategorija:

Miestas:

Dviratininkų gatvėse daugėja, dviračių takai ilgėja, tačiau daugeliui lietuvių dviratis iki šiol labiau aktyvaus laisvalaikio, o ne transporto priemonė. Visiškai kitokį vaizdą piešia jau kurį laiką Danijoje gyvenantis badmintonininkas Kęstutis Navickas. Anot jo, danai ne tik į darbą mina dviračiu, bet ir vaikus į darželį sėkmingai veža. „Nesvarbu, koks lauke oras, gatvėse pamatysi būrį dviratininkų, o lietus lemia tik kitokį drabužių pasirinkimą“, – sako aktyvaus laisvalaikio aprangos prekės ženklo „Audimas“ ambasadorius. 

Su dviračiu į darbą, vakarėlį, sporto klubą ar darželį – taip žmonės gyvena Danijoje. Nesvarbu nei amžius, nei socialinis statusas ar situacija, dviračiai danams tiesiog įaugę į kraują. 

„Žmonės Danijoje visuomet pirmiausia pagalvoja, ar gali pasiekti norimą tašką dviračiu. Jeigu situacija per daug komplikuota, tik tuomet galvoja apie automobilį. Čia ir žmonių požiūris į dviratininkus kitoks: jiems kelyje pirmenybė, jaučiama didelė pagarba tiek iš pėsčiųjų, tiek iš vairuotojų. Gyvendamas Danijoje ir pats jaučiuosi pasikeitęs. Jeigu anksčiau keliauti dviračiu buvo neįprasta, dabar dviračiu judu ir į treniruotes, ir iš jų – mažiausiai 40 minučių per dieną“,  –   pasakoja K. Navickas.

Tinkama apranga padės susidraugauti su dviračiu

10 kilometrų danams – kasdienis atstumas dviračiu, juolab, kad su jais leidžiama keliauti tiek metro, tiek traukiniuose. Be to, dušas darbovietėje yra savaime suprantamas dalykas.

„Kai gyvenau Vilniuje, mačiau, kad tik netoli miesto centro gyvenantys žmonės rinkdavosi keliones dviračiu. Tikriausiai dėl to, kad nereikėtų sukti galvos, ar visur bus dviračių takai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad baiminamasi sukaisti ir suprakaituoti. Danijoje šių problemų nėra – dviračių daugiau nei mašinų, darbovietėse visada rasi, kur nusiprausti ar persirengti, juolab ir aprangą danai renkasi tinkančią tokioms kelionėms. Matau, kad ir Lietuva po truputį keičiasi, o vystantis dviračių kultūrai, keisis požiūris ir į dviratį, ir į dviratininką“,  –   pastebi K. Navickas.

Suprantama, kad važiavimas dviračiu yra sportinė veikla, po kurios tikslą pasiekiame sušilę ir suprakaitavę. Būtent tai neretai ir atbaido nuo keliavimo dviračiu į darbą – apranga, kurią paprastai renkamės darbui biure, tikrai nepritaikyta fizinei veiklai. Pagrindinė savybė, kurios stinga tokiai aprangai, pasak „Audimo“ dizainerės Gertrūdos Ramūnaitės, pastovios kūno temperatūros palaikymas. 

„Įkaitęs kūnas prakaituoja, ir jeigu vilkime drėgmės negarinančius bei orui nepralaidžius drabužius, netrukus tam tikrose srityse matysime darbo aplinkoje nepageidaujamas prakaito dėmes. Jeigu apsirengimas yra pagrindinė priežastis, kodėl dviratį minate tik savaitgaliais, šią problemą išspręsti labai paprasta. Aktyvaus laisvalaikio apranga jau seniai atsiskyrė nuo sportinės aprangos, tačiau išlaikė geriausias šios savybes. Funkcionali apranga pasižymi drėgmę garinančiomis, prakaito kvapą slopinančiomis, pastovią kūno temperatūrą palaikančiomis savybėmis. Atsižvelgdamos į kintančias gyvenimo būdo tendencijas, įmonės siuva funkcionalius marškinius, suknelės ar palaidines, kurios leistų į darbą atvykti dviračiu ir vis tiek jaustis komfortiškai ir gaiviai“, – kokią aprangą rinktis kelionėms dviračiu apžvelgia G. Ramūnaitė.

Dargana nebūtinai turi nuvyti nuo dviračio

Dažnas lietuvis pasakytų, kad dviračiu per lietų į gatves išrieda tik didžiausi entuziastai, o Danijoje šis reiškinys įprastas.

„Lietus ar šaltis danams reiškia ne paliktą dviratį namuose, o tik kitokios aprangos pasirinkimą. Aš ir pats mėgstu paburbėti, kai už lango lyja, bet sėdu ant dviračio ir važiuoju. Paradoksalu, nors oras ir prastas, Danijoje žmonės labai mėgsta būti lauke. Jie tiesiog dėvi labai funkcionalius drabužius, kurie yra ir patogūs, ir stilingi”,  –   teigia K. Navickas

Pasak G. Ramūnaitės, čia labai tinka posakis „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“. Iš tiesų nesunku rasti drabužių, kurie ir darganotą orą leistų į darbą atvykti sausiems ir gaiviems. Tereikia žinoti, kokių aprangos savybių reikia dairytis.

„Prastomis oro sąlygoms rinkitės drabužius, kurių medžiaga yra sunkesnė, turinti membranos sluoksnį. Pastarasis puikiai išgarina drėgmę, sulaiko šilumą viduje, kartu nepraleisdamas vėjo, drėgmės ir vandens iš išorės. Dar geriau nuo lietaus saugos viršutiniai drabužiai klijuotomis siūlėmis – per jas nesisunks vanduo ir po viršutiniu drabužiu išliksite sausut sausutėliai“,  –   teigia „Audimo“ dizainerė.

Danijoje prie kelionių dviračiu jau įpratęs K. Navickas tikisi, kad ir Lietuvoje ši transporto priemonė greitu metu prigis. 

„Matau, kad ir Lietuvoje vyksta pokyčiai, nors įpročiams susiformuoti reikia laiko. Tiesiama vis daugiau dviračių takų, miesto infrastruktūra keičiama taip, kad būtų patogu važiuoti dviračiu. Populiarėja ir dviratininkų šventės, kaip „Velomaratonas“, kuris kasmet sutraukia vis daugiau dviračių mėgėjų, ir entuziastų. Galbūt bus kuriama ir daugiau darbo vietų su galimybe nusiprausti bei pasikeisti drabužius. Visa tai prisidėtų prie žymaus dviračių kultūros augimo Lietuvoje“,  –   sako K. Navickas.

Važiavimui dviračiu kiek neįprastą aprangą „Velomaratone“ išbandė ir žinomi penkiakovininkai Justinas Kinderis bei Edvinas Krungolcas, sveikos gyvensenos treneris Alanas Dzeranovas. Ant dviračių jie sėdo vilkėdami funkcionalius marškinius, neleidusius kūnui suprakaituoti ir įšilti.


Jurgita Gižaitė-Tulabienė

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė


Jeronimas Laucius. Pasaulio garsai

Lapkričio 11–17 d. energijų horoskopas

Reklama