Kęstutis Mažeika: rengiamo plano vertybinis pagrindas buvo ekonominis tvarumas, aplinkosaugos tvarumas, socialinis tvarumas

noriu trumpai pristatyti tarpinį rezultatą, nes rudenį turėsime galutinį Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projektą, tai noriu pristatyti, atsakyti į jūsų klausimus, priimti pasiūlymus. Galėsime apie tai pasikalbėti.

Kas tai yra Lietuvos teritorijos bendrasis planas? Tai nacionalinis kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kuris sudaro sąlygas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo procesui. Jo sprendiniai apima strategiškai svarbius infrastruktūrinius objektus, tai yra uostus, oro uostus, „Rail Balticos“ vėžę, ką turime, magistrales bei erdvinius apribojimus ir galimybes, kaip šalies teritorija bus vystoma ateityje. Orientuodamiesi į mūsų šalies resursų tvarumą, ieškodami naujų inovatyvių būdų, kaip įdarbinti bei išsaugoti jau turimus išteklius Lietuvos teritorijoje, ir stengdamiesi prisitaikyti prie klimato kaitos bei kitų šaliai kylančių iššūkių, galime įgyti pranašumą ir savitą šalies teritorijos identitetą. Tik žinodami savo atspirties tašką, kartu sutelkę visus turimus resursus ir identifikavę visų šalyje vykdomų veiklų potencialą, galime nubrėžti ateities kryptį, vizijas ir projekcijas Lietuvos teritorijoje 2050 metams.

Tai nėra lengva užduotis, todėl stengiamės, kad plano rengimo procesas būtų atviras, įsitraukus visiems šalies piliečiams, suinteresuotiems asmenims. Keletas faktų, kaip Lietuva atrodo bendrame (…) kontekste. Teritoriniai apribojimai, transporto ryšiai, ryšiai tarp miestų ir jų reikšmė Europos lygmeniu, taip pat geopolitinės ribos, kurios keičia ir koreguoja aplinkinių išorės teritorijų prioritetinius ryšius, tai atspindi mūsų vaizdą ir matome, kaip atrodo žemėlapyje.

Esame įsipareigoję vykdyti ne tik Teritorijų planavimo įstatymą, tačiau privalome atsižvelgti ir į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai ir Jungtinėms Tautoms: tai darnaus vystymosi tikslai, pasaulinė Jungtinių Tautų miestų darbotvarkė 2030 ir Europos Sąjungos miestų darbotvarkė, tai yra vadinamasis Amsterdamo paktas, bei Jungtinių Tautų tarptautinių miestų ir gyvenviečių teritorijų planavimo gairės.

Sudėtingas planavimo mechanizmas, integruojant būtent darnaus vystymosi tikslus, negalėtų suktis be tiesioginio projektinio finansavimo, egzistuojančios ir kuriamos teisinės bazės ir planavimo proceso, integruojant skirtingas suinteresuotas šalis.

Svarbus pasikeitimas – susitarimas Vyriausybėje, kad Nacionalinės pažangos programos ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano integralumo koncepcija bus tiesiogiai susijusios ir negalės būti naudojamos atskirai. Taigi, rengiant ir įgyvendinant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, turinčius erdvinę išraišką, abu šie dokumentai turės būti naudojami drauge planuojant valstybės biudžetą ir, kas svarbu, Europos Sąjungos fondų lėšas, skirtas Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti ateityje. Taigi naujoji Nacionalinė pažangos programa ir Lietuvos Respublikos bendrasis planas, integralumo koncepcija padės užtikrinti darnų Lietuvos teritorijos vystymąsi, tolygią fizinės infrastruktūros plėtrą ir efektyvų lėšų panaudojimą, kas labai aktualu ir vertinant praeitus etapus. Taigi kokie buvo planavimo proceso žingsniai?

2018 metais buvo atlikta esamos būklės analizė. Šiuo metu yra formuojama koncepcija, kuri rudenį, kaip ir minėjau, bus pateikta tvirtinti Seimui ir konkretūs koncepcijos sprendiniai bus rengiami patvirtinus koncepciją Seime ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2020 metų vasarą. Matome, kurioje vietoje esame šiandien, pažymėta rodykle.

Kas dalyvauja Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo procese? Taigi yra pasitelkti išoriniai rengėjai, planą rengia kompetentingi ekspertai (turime jau antrąją komandą), turintys didelę tokių dokumentų rengimo praktiką. Planas rengiamas, remiantis tiksliais statistiniais duomenimis. Tai leidžia įžvelgti tikrąsias problemas. Analizės rezultatai išsamiai pristatyti visuomenei. Su jais taip pat galima susipažinti ir nuolat atnaujinamame puslapyje bendrasisplanas.lt interneto svetainėje, taip pat duomenys naudojami ir Nacionalinės pažangos programos analizei rengti.

Koordinavimo komisijoje dalyvauja viceministrai, tačiau į procesą aktyviai įtraukiama ir visuomenė, visų ministerijų atstovai. Paskutiniame posėdyje pristatytos visų ministerijų strateginės sąsajos su Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos temomis, jos integruotos į koncepciją. Taip pat sudaryta konsultavimo ir informavimo grupė, joje dalyvauja visų ministerijų paskirti specialistai. Kas ketvirtį vykstantys forumai pritraukia daug dėmesio visuomenės, kuri yra įsitraukusi mūsų interaktyvioje platformoje. Tai galime matyti, kad vyksta tikrai platus aptarimas.

Kas jau yra padaryta? Tai planavimo kultūra ir tęstinumas. Jau yra įvykę penki vieši forumai, kiekviename iš jų dalyvavo iki 150 dalyvių. Aplankyta dešimt regioninių plėtros tarybų, buvo pristatytas Lietuvos Respublikos bendrasis planas, taip pat jau yra įvykę trys viceministrų komisijos susitikimai. Lietuvos Respublikos bendrasis planas pristatytas trims Seimo komitetams ir konsultuotasi su tarptautiniais ekspertais. Surengtos apskritojo stalo diskusijos su kultūros, verslo, akademine ir architektų bendruomenėmis. Galite matyti keletą nuotraukų.

Kur esame šiandien? Šiandien esame, matome – vertybinis išeities pagrindas ir mūsų vertybiniai siekiai. Išsaugotas vaizdingiausias ir miškingiausias kraštovaizdis, tvariai naudojami ir prižiūrimi vidaus ir išorės vandenys, protingai naudojamos našiausios žemės, atidžiai prižiūrimas karstinis rajonas, saugomos teritorijos, taip pat darniai planuojamos ir kuriamos gyvenvietės ir gyvenamosios vietovės, prižiūrimos kurortinės vietovės ir susijusios teritorijos, kultūros paveldo koncentracijos arealai, etnografiniai regionai, UNESCO objektai, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros strateginiai objektai, o kas svarbu regionams – LEZ’ai ir pramonės parkai. (Čia kažkas neveikia. Ne, ne, kažkas užstrigo. Ai, va, atsiprašau. Viskas jau veikia.) Toliau. Vertinant situaciją, kaip ir minėjau, remiamasi statistika. Taigi savivaldybių esama demografinė situacija. Matome gyventojų skaičių ir virš 50 tūkst. ir daugiau gyventojų turime ten, kur žalsvi plotai.

Taip pat matome demografinę situaciją, tai yra traukimasis, stabilizacija ir augimas. Žalia – augimas, žalsva – stabilizacija, pilka yra traukimasis. Esamos būklės analizė buvo atlikta remiantis atrinktais darnaus vystymosi rodikliais, pagal kuriuos ir buvo sukurta koreliacijų metodika. Kadangi daugiausia duomenų Lietuvoje renkama savivaldybių lygmeniu, todėl atlikta kiekvienos savivaldybės analizė ir parengta prognozė. Galime matyti išvestinį rajonų savivaldybių esamos būklės indeksą ir prognozes.

Taip pat buvo remiamasi… Pagrindiniai šalies urbanistiniai centrai išsiskiria dideliu pajėgumu kitų regionų atžvilgiu, o pasienio savivaldybės susiduria su didesnėmis problemomis, stabdančiomis jų vystymąsi. Buvo atsižvelgta į aplinkos kokybės, ekonominės aplinkos ir įgyvendinimo kokybės indeksus. Matome lyginamąsias lenteles. Aplinkos kokybės rodikliai buvo geros būklės vandens telkiniai, saugomos teritorijos. Taip pat miškingumas, natūralių, pusiau natūralių teritorijų plotų santykis, įvertintas žemės ūkio naudmenų plotas, stipriai eroduojančio dirvožemio dalis, taršos pridėtinės vertės santykis, taip pat gyventojų aprūpinimo centralizuotai teikiama šiluma dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, taip pat oro taršos rodikliai ir kiti duomenys.

Taigi Lietuvos Respublikos bendrojo plano analizės išvados, kurias matome, tai yra didelio masto išorinė ir vidinė emigracija, didelė aplinkos tarša didmiesčiuose, nedidelis atstumas, bet prastas pasiekiamumas, prasta žemės išteklių kokybė, miestų struktūros išskaidymas. Ekonominis aktyvumas daugelyje savivaldybių yra užslopintas, skirtingų interesų takoskyra svarbiose šalies teritorijose, ribotas kultūros pasiekiamumas ir neišnaudojamas paveldo potencialas, prastėja kraštovaizdžio ir ekosistemų būklė.

Kur norime būti? Rengiamo plano vertybinis pagrindas buvo ekonominis tvarumas, aplinkosaugos tvarumas, socialinis tvarumas. Taigi aukštą gyvenimo kokybę šiandien ir rytoj lems gerovė, identitetas ir atsakingas vartojimas.

Pagrindinė šalies vizija ir pagrindinis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano uždavinys yra įgyvendinant darnaus vystymosi principus išsaugoti ir išryškinti šalies teritorinį tapatumą, identitetą Europos kontekste, sukurti konkurencingos valstybės pagrindus.

Pagrindiniai elementai pasiekti šį uždavinį turi būti gyvybingos urbanistinės struktūros, našios bioprodukcinės teritorijos ir, aišku, gyvybingos ekosistemos.

Pagrindiniai šalies teritoriniai elementai – jūra, miestai, gamta, žemės ūkis, jų išskirtinumas ir identiteto stiprinimas galimas tik per tarpusavio ryšius, tai yra per fizinius, socialinius, ekonominius, kuriant žaliąją infrastruktūrą, sveiką ir gyvybingą gamtinę aplinką, valdomą urbanizaciją ir visavertes gyvenimo sąlygas, tvarią ekonomiką, mobilumą, tvariai naudojamus resursus.