NAUJIENOS

Kelionė po senąsias Lietuvos mokyklas

Kategorija:
Rudeninė idėja pakeliauti po šalį lankant išlikusias ir turistams atviras senąsias mokyklas: nuo slaptų klasių dūminėse pirkiose iki smetoniškos ugdymo įstaigos, Radvilų laikus menančios gimnazijos ar net iš Amerikos atplukdytos mokyklos.

Radvilų mokykla
 

Tame pačiame pastate, kur XVII a. Kėdainiuose veikė ,,Gymnasium Illustre“ (lot. Šviesioji gimnazija), įkurta Kristupo Radvilos, iki šiol yra Kėdainių šviesioji gimnazija. Kadaise tai buvo pagrindinė aukštesnioji protestantų mokykla lietuviškose LDK žemėse. Čia dėstė garsūs Europos mokslininkai, gimnazijoje veikė spaustuvė. Mokiniai net per pertraukas turėdavo kalbėti lotyniškai, gabiausius K. Radvila siųsdavo mokytis į užsienį. Tai – vienas seniausių mokyklos pastatų Lietuvos teritorijoje, jo puošmena – vidinis kiemelis su renesansine arkada ir stiklo kupolu.

Šio pastato lankymas įtrauktas į ekskursijas po Kėdainių miestą, turistai gimnazijoje gali apsilankyti ir savarankiškai.

1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą dabartiniame rotušės pastate. 1647 m. ji tapo gimnazija, pavadinta Šviesiosios vardu (lot. Gymnasium Illustre), persikėlė į puošnų renesanso stiliaus dviejų aukštų pastatą Didžiojoje Pilies gatvėje. Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai (filosofas Adomas Rasijus bei medicinos ir filosofijos mokslų daktaras, fortifikacijų specialistas Adomas Freitagas (1608–1650), mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus. Gimnazijoje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė, kurioje 1653 m. išspausdintas vienas svarbiausių reformatų ir XVII a. didžiausių leidinių lietuvių kalba „Kniga nobažnistės krikščioniškos“. Radvilos siekė čia įkurti aukštąją protestantų mokyklą, tačiau tam sutrukdė XVII a. vidurio karai. Po 1863 m. sukilimo gimnazijos pastatas atiduotas caro kariuomenei. Sovietmečiu joje įsikūrė sovietų armijos kariai. Nuo 2002 m. čia veikia Šviesioji gimnazija. Jos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus universitetą.

Smetoniška mokykla


Pasėdėti „smetoniškame“ suole, plunksna parašyti „smetoniškame“ sąsiuvinyje galima Užugirio muziejuje (Ukmergės r.). Čia atkurta tarpukario pradinės mokyklos klasė, kurioje rengiama dailiojo rašto edukacija. Įdomu, kad Užugirio muziejus įsikūręs gatviniame Užulėnio kaime, rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Jo rūpesčiu čia 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Šalia mokyklos, kitoje gatvės pusėje, buvo prezidento namai, tačiau dabar likęs tik šulinys ir senos obelys. Šalia jų sodelyje pastatytas A. Smetonos tėvų namo maketas.

Mokykla, atplukdyta iš Amerikos



Kadaise Laurynas Radziukynas, iš savo gimtojo Kurnėnų kaimo (Alytaus r.), iki mokyklos turėdavo žingsniuoti kelis kilometrus. Klumpės, kuriomis jis avėdavo, nutrindavo jo kojas iki kraujo. Kai vėliau emigravęs į JAV jis prakuto, sėkmingai plėtodamas smilkalų verslą, nusprendė gimtajam kaimui padovanoti mokyklą. Daugelis statybinių medžiagų Lietuvą pasiekė iš Čikagos per Niujorko uostą. Iš JAV atplukdyta mokykla buvo baigta statyti 1936 m. Tuo metu tai buvo viena moderniausių mokyklų šalyje. Ją elektra aprūpindavo šalia pastatyta vėjo jėgainė. Šiandien, po restauracijos, mokykla mielai priima lankytojus. Iš anksto užsisakius galima sudalyvauti pamokoje, kuri vyksta autentiškoje tų laikų klasėje. Norintieji gali dalyvauti edukaciniame dailyraščio rašyme žąsies plunksna „Žąsį pasikinkęs baltą dirvą aria...“
 

1934 m. vasarą Kurnėnuose prasidėjo neįprastas, malonus šurmulys – mokyklos statyba. Beveik visos statybinės medžiagos (net mokyklos langų stiklai) buvo gabenamos iš Čikagos (JAV). Pradžioje jos buvo vežamos į Niujorko uostą, iš jo plukdomos į Klaipėdą, vėliau geležinkeliu pasiekdavo Alytų, iš ten arkliais kinkytais vežimais – Kurnėnus. Už visą atplukdytą krovinį reikėjo sumokėti 41 tūkst. litų muito. Tai vienintelė iš Amerikos atplukdyta Lietuvos mokykla. Daugiau kaip 97 m gylio mokyklos šulinio iškasimas ir betoniniai žiedai (didelė naujovė tais laikais)  kainavo 10 tūkst. litų. Mokyklos statytojai už darbo dieną gaudavo nuo 3 iki 3,5 lito. Projekto brėžiniai labai skrupulingai ir detaliai buvo nubraižyti Amerikoje žaliame popieriuje baltu tušu, instrukcijos surašytos anglų kalba. Greta mokyklos buvo pastatyta ir vėjo jėgainė, aprūpinusi mokyklą elektra. Kas buvo tas geradarys, Kurnėnams padovanojęs mokyklą? Beveik visas mokyklos statybos išlaidas finansavo po studijų JAV apsigyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas. Jis vaikystėje avėdamas klumpes keliolika kilometrų iš Kurnėnų ėjo į mokyklą Miroslave. Amerikoje prasigyvenęs ir tapęs gerbiamu žmogumi neišpuiko ir neužmiršo savo krašto. Kad tėviškės vaikams nereiktų kaip kažkada jam į mokyklą kasdien eiti daug kilometrų ir iki kraujo klumpėse nutrinti kojas, skyrė 160 tūkst. litų mokyklos statybai Kurnėnuose. Pirmasis skambutis čia nuskambėjo 1936 m. spalį, į klases sukviesdamas 51 mokinį. Mokyklos bokštelį papuošė Vytis, Lietuvos herbas, sukurtas žinomo Alytaus keramiko Vytauto Brazdžiaus. „Lietuvos aidas“ 1936 m. apie Kurnėnų mokyklą rašė: „Kurnėnų mokykla it bažnyčia su bokštu. Vietos gyventojams atrodo savotiška ir neįprasta jų akiai, bet ji yra prabangiška, gerai įrengta, su visais patogumais. Didžiulė gimnastikos salė, erdvios klasės, patogūs mokytojams butai ir kambariai, vonios, vandentiekis daro šią mokyklą vienintelę Lietuvoje.“
Prieš Antrąjį pasaulinį karą L. Radziukynas kasmet atvykdavo į gimtinę poilsiauti. Specialiai iš Amerikos buvo atsiplukdęs automobilį, kuriuo važinėdamas po apylinkes neatsisakydavo pavėžinti ir kaimo vaikėzų. L. Radziukynas buvo inteligentiškas, geraširdis, linksmas ir kuklus žmogus. Kai kurnėniškiai pastatytą mokyklą pasiūlė pavadinti jo vardu, jis atsisakė, motyvuodamas, kad tai yra ne jo, o visų Kurnėnų mokykla. Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Slapta „daraktorinė“ mokykla

Skaityti iš autentiškos anuomet išleistos maldaknygės slebizavimo būdu, rašyti grifeliu ant grifelinės lentelės ar net surasti tinkamą slėptuvę nuo žandaro. Štai ko moko daraktorė slaptosios lietuviškos mokyklos ekspozicijoje Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), Kirdeikių sodyboje, muziejaus Aukštaitijos kaime, kur iš tiesų yra veikusi slaptoji mokykla. Čia galima daugiau sužinoti apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešius, mamos mokyklą, slaptųjų mokyklų skirtumus nuo šiuolaikinių mokyklų.

Taip pat ir moksleiviams, ir suaugusiems muziejaus miestelyje XX a. 3–4  dešimtmečio pradžios mokykloje gali būti pravedama dailyraščio pamoka – plunksnakočiu su plienine plunksna ir rašalu. Į šią pamoką skambučiu pakviečia „mokytoja“, ji pristato mokyklos taisykles.  

 

Užsiėmimas vyksta pradžios mokyklos iš Plokščių ekspozicijoje, muziejaus etnografiniame miestelyje. Į užsiėmimą skambučiu pakviečia „mokytoja“, supažindina su šios mokyklos taisyklėmis. Atsižvelgiant į užsiėmimo dalyvių amžių, galimas šių temų aptarimas: tarpukario Lietuvos Respublikos švietimo pagrindiniai uždaviniai; pradžios mokslas, jo turinys, ugdymo bei mokymo metodai, pateikiami pradžios mokyklos kasdienio gyvenimo pavyzdžiai. Užsiėmimas baigiamas dailyraščio pratybomis, jos atliekamos plunksnakočiu su plienine plunksna ir rašalu.

Užsakymai priimami – iš anksto tel. 8 618 02516 arba 8 687 67237.

Užsiėmimo trukmė – 1 val.

Užsiėmimas vedamas – 1 – 12 klasių moksleiviams ir suaugusiems.

Užsiėmimo kaina grupei iki 20 asm.:

  • moksleiviams – 30 EUR įėjimo bilietai  
  • suaugusiems – 60 EUR įėjimo bilietai 
Vargo mokykla


Jono Basanavičiaus gimtinėje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje, Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.) vykdoma edukacinė programa „Vargo mokykla“. 40 metų! Tiek pogrindyje teko slapstytis lietuvių kalbai ir ją puoselėjusiems slaptųjų mokyklų mokytojams, kuriuos vadino daraktoriais. Suvalkietiškoje stuboje galima tapti tikrais XIX a. mokiniais ir pajusti spaudos draudimo laikų atmosferą. Taip pat patirti, kai reiškia rašyti ant grifelinės lentelės pasišviečiant žvake ir pajusti siaubą, kai netikėtai užklumpa žandarai.

40 metų! Tiek pogrindyje teko slapstytis lietuvių kalbai ir ją puoselėjusiems slaptųjų mokyklų mokytojams, kuriuos vadino daraktoriais. Suvalkietiškoje stuboje turėsite progą pabūti tikrais XIX a. mokiniais ir pajusti spaudos draudimo laikų atmosferą. Joje Jūs ne tik patirsite, kai reiškia rašyti ant grifelinės lentelės pasišviečiant žvake, bet ir pajusite siaubą, kai netikėtai užklups žandarai.

Edukacinę programą užsisakyti galite el. p. j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt arba tel. +370 (342) 69 365.

Registracija per kultūros pasą 3-12 kl.: spausti čia.

Senoji gimnazijos klasė


 

Viename seniausių Lazdijų miesto pastatų, buvusioje „Žiburio“ gimnazijoje, dabar yra įsikūręs Lazdijų krašto muziejus. Viena iš jo ekspozicijų yra skirta „Senajai gimnazijos klasei“. Čia galima susipažinti su senosiomis mokymo priemonėmis, pasėdėti senuose mokykliniuose suoluose, rašyti žąsies plunksna, apžiūrėti senovinius vadovėlius. Klasėje vykdomos edukacijos „Slaptoji mokykla“. Beje, dailyraščio ar Lazdijų istorijos pamoką „praves“ pats gimnazijos įkūrėjas Motiejus Gustaitis, niekada nepaliekantis klasės. Jis į „Žiburio“ gimnaziją stengdavosi priimti visus vaikus, neturtingus mokinius, našlaičius, dažnai šelpdavo juos pats ir sakydavo: „Jei mes jiems nepadėsim, jie kitur šviesos negalės rasti“.

Įdomu, kad buvusios Seinų „Žiburio“ gimnazijos antrame aukšte yra įrengta Salomėjos Nėries memorialinė ekspozicija. Poetė Lazdijuose gyveno ir dirbo – mokė gimnazistus vokiečių kalbos. Savo kambarį dėl neįprastos formos S.Nėris vadino „Karstu“.

Lazdijų krašto muziejaus istorija ilga ir įdomi. Pats muziejaus pastatas yra vienas seniausių Lazdijų miesto eksponatų – tai senoji Seinų „Žiburio“ gimnazija.

1924 m. pirmąjį muziejų Lazdijuose prie senosios „Žiburio“ gimnazijos įkūrė šios gimnazijos direktorius, kunigas, talentingas pedagogas Motiejus Gustaitis. Jis surinko tautosakos, etnografijos, buities eksponatų bei archeologinių radinių ir sukūrė ekspoziciją. Čia buvo saugomas ir karaliaus Žygimanto Augusto 1597 m. Lazdijų miestui suteiktos privilegijos aktas.  

1936 m. suvalstybinus gimnaziją muziejus sunyko.

1974 m. Seinų „Žiburio“ gimnazijos pastate buvo įkurta Salomėjos Nėries ekspozicija. 

1995 m. restauruotose Seinų „Žiburio“ gimnazijos patalpose įsikūrė Lazdijų istorijos, kultūros ir švietimo muziejus.

Nuo 2004 m. muziejus vadinamas Lazdijų krašto muziejumi.

Muziejus atspindi Lazdijų krašto istoriją. Čia eksponuojami archeologiniai radiniai, senųjų žemėlapių kopijos, kuriose pirmą kartą buvo pažymėtas Lazdijų miesto vardas, įvairūs istoriniai dokumentai.

Lazdijų krašto muziejaus ekspozicija prasideda nuo tarpukario laikotarpio miesto scenografijos. Joje atkartotas centrinės gatvės vaizdas. Iš šios ekspozicijos galima sužinoti, kaip tarpukariu atrodė miestelio centras.

Ekspozicijoje „Senoji gimnazijos klasė” lankytojams pristatoma krašto švietimo istorija. Joje galima susipažinti su senosiomis mokymo priemonėmis, pasėdėti senuosiuose mokykliniuose suoluose, rašyti žąsies plunksna. Čia eksponuojami senoviniai vadovėliai, mokymo programos, didaktinė medžiaga. 

1928–1931 metais Lazdijuose gyveno ir dirbo poetė Salomėja Nėris (1904–1945 m.). Salomėjos Nėries memorialinė ekspozicija, įrengta buvusios Seinų „Žiburio“ gimnazijos antrame aukšte. Kambaryje, vadinamame „Karstu“, eksponuojama medžiaga, susijusi su Salomėjos Nėries gyvenimu  Lazdijuose. Gretimame kambaryje įrengta jos kūrybai skirta ekspozicija. Čia eksponuojamos įvairių poetės gyvenimo laikotarpių nuotraukos. 

Poetė, gyvendama Lazdijuose, išleido antrąjį savo poezijos rinkinį „Pėdos smėly“ (1931 m.). Šiam poezijos rinkiniui įamžinti sukurta šviesos instaliacija „Smėlio takas“.

Lazdijų krašto muziejuje veikia įvairios dailės, liaudies meno, kraštotyros darbų parodos.

Prie Lazdijų krašto muziejaus prijungti penki padaliniai:

Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus,

Laisvės kovų muziejus,

Etnografinė Prano Dzūko sodyba,

Veisiejų krašto muziejus,

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus.

 

Lazdijų krašto muziejuje vykdomos edukacinės programos:

Motiejaus Gustaičio gyvenimo takais

Svečiuose pas Salomėją Nėrį

Slapta mokykla

Kino istorijos takais

Žvakių liejimas

Velykų rytą lelija pražydo

Šieno monai

Archeologiniai kasinėjimai

Senųjų Lazdijų beieškant

Popieriaus gamyba

Literatūrinės ir muzikinės stotelės

Dzūkiškas ornamentas

Žemės menas

Atsiųsk man ranka rašytą atviruką

Slapta mokykla dūminėje pirkioje

Rokiškio krašto muziejuje programos „Slaptoji lietuviška mokykla“ metu pasakojama apie spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) Lietuvoje veikusias daraktorines mokyklas. Supažindinama, kokios buvo mokymosi sąlygos, mokymo priemonės, dėstomi dalykai, kaip dirbo ir gyveno daraktoriai. Užsiėmimai vyksta dūminėje pirkioje. Vaikai skaito to meto slapta gabentas knygas, „graždanka“ spausdintus tekstus, rašo žąsies plunksna, atlieka įvairias užduotis. Edukacija moksleiviams rengiama balandžio–birželio mėn.

Ištisus metus moksleiviai kviečiami į edukaciją „Senieji matų vienetai“. Joje galima papildyti matematikos žinias, pritaikant senuosius matus mūsų buityje, palyginti šių dienų matematikos vadovėlius ir tarpukario mokymo priemones.

Šalyje gausu ir kitų stotelių, susijusių su švietimu:

  • Pasvalio krašto muziejuje – edukacinė programa „Slaptoji lietuviška mokykla“. Daraktorius veda pamoką „dūminėje“ gryčioje.
  • Žemaitės memorialiniame muziejuje (Plungės r.) Bukantės dvarelyje – programa „Rašymas žąsies plunksna“. Žąsies plunksna, dailyraščiu perrašysite trumpą rašytojos Žemaitės kūrinio ištrauką. Ieškosite panašumų tarp rašytojos ir vienuolių rašytų tekstų.
  • Biržų krašto muziejuje „Sėla“ – edukacinė pamoka „Slaptoji mokykla“. Gūdžiais laikais, kai beveik visa Lietuva buvo Rusijos imperijos dalimi, kai buvo uždrausta lietuviška spauda ir uždarytos lietuviškos mokyklos, žmonės vaikus slapta mokė lietuviško rašto. Apsilankę pamokoje sužinosite, iš ko skaitė ir kaip rašė to meto mokiniai, kas juos mokė ir kokie pavojai grėsė lankantiems slaptąją mokyklą. 
  • A. ir M. Miškinių literatūrinėje-etnografinėje sodyboje (Utenos r.) – edukacinės programos „Daraktorinė mokykla“ ir „Kaip mokėsi mūsų senoliai“. Edukacinė programa „Kaip mokėsi mūsų senoliai“ yra skirta pradinių klasių moksleiviams. Ji dalyvius nukelia į XIX a. pabaigą. Vaikai susėda už ilgo stalo, dega žibalinė lempa ir žvakės. Pamoka pradedama malda. Edukatorė papasakoja apie to meto draudimus, priemones ir bausmes. Dalyviai rašo grifelinėje lentelėje, skaito tekstą ir sąsiuvinyje atlieka pratimus iš 1911 m. vadovėlio. Visi aprūpinami priemonėmis – to meto skrynelėmis, kuriose būna įdėta lentelė, sąsiuvinis, plunksnakotis, apsiauna naginėmis. Edukacinė programa „Daraktorinė mokykla“ yra skirta vyresnių klasių moksleiviams ir suaugusiems. Muziejininkė papasakoja apie Spaudos draudimo laikus ir lietuvių pastangas išsaugoti lietuvišką raštą, apie daraktorinę mokyklą. Mokiniai patys pabando skaityti „graždankos“  tekstus, rašyti grifeliu grifelinėje lentelėje ir žąsies plunksna, „paragauja“ rykštės už nepaklusnumą.
  • L. ir S. Didžiulių sodyboje-muziejuje, Rytų Aukštaitijos knygnešystės centre, (Anykščių r.) – edukacinė programa vartant draudžiamą lietuvišką spaudą, rašant žąsies plunksna, improvizuojant žaidime „Knygnešiai-žandarai“. Pristatoma „daraktorių“ mokykla ir bausmės, kurių patirdavo nepaklusnūs mokiniai, sudaroma galimybė vieną iš jų – klūpėjimą ant žirnių – išbandyti. 
  • Žalpių kraštotyros muziejuje (Kelmės r.) atkurta tarpukario mokyklos klasė, vedama edukacinė programa „Pamoka tarpukario pradžios klasėje"
  • Šilutės Hugo Šojaus muziejuje – edukacinė pamoka „Klaipėdos krašto mokyklos“. Užsiėmimo metu moksleiviams vedamos trumpos pamokos, kuriose jie supažindinami su Mažosios Lietuvos mokyklos raida, jos ypatumais, buvusiu mokykliniu inventoriumi ir mokymo priemonėmis. Kiekvienas dalyvis turi galimybę pasėdėti senoviškame mokykliniame suole, rašyti ant grifelinių lentelių bei pasimokyti dailyraščio. 
  • Marijampolės Zuikių muziejuje – edukacija „Zuikių mokyklos mokslai“. Jos metu dalyviai mokosi įvairiausių zuikiškų dalykų: nuo ausyčių darymo, pyragų kepimo iki arbatos paruošimo. 

Informacija paruošta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ ir turizmo informacijos centrų medžiagą.


Reklama