NAUJIENOS

Kelias į kariuomenę per Kaukazo kalnus

Kategorija:

Miestas:
„Gyvenime esu meniškas žmogus ir Lietuvos kariuomenėje atsidūriau labai spontaniškai“, – pasakojimą pradeda vyresnysis eilinis Eugenijus Ambrozas. Dar 2016 metais baigdamas mokyklą, Eugenijus neturėjo supratimo, kad Lietuvai reikalinga kariuomenė ir kaip ji galėtų apginti savo piliečius. Tačiau kartu su Tauragės moksleivių kūrybos centro pilies teatru išvykus į gastroles Sakartvele, jo požiūris, o kartu ir gyvenimas, apsivertė.
Gastrolių metu Eugenijus susipažino su daug vietinių – labai svetingų ir malonių – gyventojų, tačiau viena pažintis buvo kitokia nei visos. Tai buvo garbaus amžiaus Sakartvelo kariuomenės karininkas. Jis pasakojo, kaip džiaugiasi, jog Lietuvoje sugrąžinti šauktiniai ir kad tai yra teisingas sprendimas. Jaunimas privalo gebėti ir būti pasirengęs ginti savo valstybę, kad Lietuvos neištiktų toks likimas kaip Sakartvelo 2008 metais. Net keletą valandų trukęs pokalbis privertė susimąstyti apie tai, ką aš daryčiau karinio konflikto metu, kaip apginčiau savo artimus ir savo valstybę? Nuo ko pradėti?
Eugenijus vis tiek nepaleido minties studijuoti aktorystę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nes viduje gyveno meniška rokerio siela ir teatro scenoje jautėsi kaip žuvis vandenyje. Tačiau bemiegė naktis Sakartvele ir karininko įsirėžę žodžiai privertė susimąstyti, ar nerti stačia galva į studijas, ar pirmiau atlikti pareigą tėvynei.
„Grįždamas iš gastrolių, sukau galvą, kaip pasakyti tėvams, kad nusprendžiau išmokti įvaldyti ginklą ir, prireikus, apginti tėvynę, o ne išlaisvinti pašėlusią menininko sielą“, – pasakojo Eugenijus.
Po kelių mėnesių Eugenijus pradėjo šauktinio tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, dislokuotame vos už kelių kilometrų nuo jo namų. Tarnybos draugai pajuokaudavo, kad tarnybą Eugenijus atlieka namuose. Iš dalies tai buvo tiesa, nes apie dalinį žinojo nuo vaikystės, kuomet smalsiai stebėdavo pievoje besitreniruojančius karius, kylančius ir besileidžiančius sraigtasparnius.  
Tarnaudamas privalomojoje tarnyboje Eugenijus neplanavo pasilikti ilgiau nei devynis mėnesius. Kaip ir dauguma jo bendraamžių norėjo atlikti pareigą tėvynei, o po to rinktis mėgstamą užsiėmimą – tęsti kūrybinę veiklą. Tačiau viskas pasisuko kiek kitaip – vaikiną pakvietė nufilmuoti karines pratybas. Filmavimo metu Eugenijus suvokė, kad meniniai gebėjimai, talentas ir turima patirtis gali puikiai pasitarnauti kariuomenėje. Tada užgimė mintis tapti profesinės karo tarnybos kariu ir tarnybą tęsti viešųjų ryšių srityje.
Eugenijus nė akimirką nesuabejojo savo sprendimu, nes pamatė vieną svarbiausių privalomosios tarnybos privalumų. ,,Matant tai, ką gali padaryti būrelis motyvuotų jaunuolių, man kelia pasididžiavimą mūsų kariuomene. Per devynis mėnesius iš pasimetusio ir neorganizuoto būrio vaikinų bei merginų yra sukuriamas „tvirtas kumštis“, kuris, esant reikalui, galėtų kovoti už Lietuvos laisvę“, – atviravo karys. Jis įsitikinęs, kad kuo daugiau jaunų žmonių turėtų išbandyti kario kelią: užsivilkti uniformą, paimti ginklą į rankas, sutvirtėti fiziškai, įgyti teorinių žinių apie karybą ir gynybą. Juk tik būdami pasirengę mes užtikrinsim Lietuvos ir jos žmonių saugumą.
Net ir užsivilkęs uniformą ir gyvendamas karišku ritmu, Eugenijus nepamiršo savo pomėgių –rokas ir metalas jį lydėjo kiekviename žingsnyje. Vaikystėje jis klausydavo roko muzikos drauge su tėčiu, taip ji tapo miela širdžiai. Tada jis atrado britų roko grupę Arctic Monkeys. Tai buvo lemtingas žingsnis, kuris nulėmė jo stiliaus pasirinkimą. Eugenijus prisipažino, kad tyliai dainuodavo šios grupės dainas, nes, jo nuomone, jos atitiko jo balso tembrą. Eugenijus be galo dėkingas likimui už galimybę jau dvejus metus būti tauragiškių roko grupės „Floki“ nariu ir pagrindiniu vokalistu. Kadangi rokas tapo neatsiejama jaunuolio gyvenimo dalimi, tad visai nekeista, kai užsimena apie vieną savo svajonių – sugroti su grupe viename garsiausių ir didžiausių roko muzikos festivalių. Jis tiki, kad jei labai nori ir labai stengiesi, svajonės tikrai išsipildo.
Eugenijus per gyvenimą keliauja su šypsena, visus aplinkinius užkrėsdamas pozityvumu, visada ištiesia pagalbos ranką, kai to reikia kitiems. Kario moto – atrask balansą tarp buvimo laimingu čia ir dabar ir savo ateities svajonių bei karjeros.
Svarbiausia yra nepamiršti savo tikslų bei norų, būtinai jų siekti, tačiau tarnybą Lietuvos kariuomenėje priimti kaip gyvenimo duotą iššūkį, nes tai yra neįkainojama patirtis jaunam žmogui. Tarnyba suteikia pasitikėjimo, išugdo valią, o teigiamas požiūris ir optimizmas daro gyvenimą gražesnį, ir tada norisi per jį keliauti su šypsena. Drąsiai, užtikrintai link savo svajonių įgyvendinimo.
 

Autorė:  gr. Monika Zabinaitė , MPB „Žemaitija“ štabo G9 skyriaus Civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyresn. specialistė.
Nuotraukų autoriai: Bronislovas Ambrozas, Greta Jonelytė ir Eglė Bogužaitė
 

Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis







Reklama