NAUJIENOS

Keliai į mirusius dvarus

Kategorija:

Miršta ne tik žmonės, bet ir dvarai. Lietuvoje – šimtai buvusios prabangos griaučių su neįtikėtinų istorijų nuotrupomis. Pavyzdžiui, kas Lietuvoje likę iš dvaro, kadaise pralošto kortomis? Iš kurių rūmų į bažnyčią važiuodavo pasikinkę meškas? Kur pusryčiams garuodavo kruasanai, kokių rūmų baldai buvo pagaminti iš tolimų kraštų elnių ragų, kur surastas lobis, o kur gimė drugelių kolekcija?

Griuvėsių turizmas – ne tik romantikams. Užsienio šalyse nieko nestebina dvarų, pilių, bažnyčių, vienuolynų ir kitų pastatų užkonservuotų liekanų ženklinimas lankytojams. Nenubalintos ir neatstatytos sienos yra ne tik šimtmečių istorijos liudininkės, bet ir gyvi pavyzdžiai, kaip negailestingai darbuojasi laikas. Tai – dvarai, į kuriuos nebegalima sugrįžti, o vaizduotę čia žadina tik istorijos trupiniai ir aplinkos magija.
Ar išdrįsi žengti keliu, vedančiu į mirusius dvarus?
 

Vieniši Markutiškių dvaro sargai

Markutiškių k., Šilų sen., Jonavos raj.
XIX a. Markutiškių dvare buvo net žiemos sodas, sukosi vandens malūnas. Čia šeimininkavę dvarininkai Okuličiai 1939 m. pasitraukė į Kauną. Dabar iš dvarvietės telikę užkonservuotos 4 buvusio dvaro kolonos ir didžiulis klasicizmo stiliaus parkas su tvenkiniais ir senų medžių alėjomis.

TIC informuoja: Parke ir šiandien galima pasivaikščioti takeliais bei lieptais per Lokio upelį.

Praloštas Daudžgirių dvaras

Biržų r., Pabiržės sen., Pagirių k., Pabiržės sen.


Ar įsivaizduotumėte šalia šių apžėlusių griuvėsių parką su tvenkiniais ir salomis, kuriame vešėjo jazminai, alyvos, rožės, šiltųjų kraštų augalai? Daudžgirių dvaras XVIII a. viduryje priklausė Bistromų giminei, tačiau pagal išlikusius pasakojimus, jo šeimininkas itin mėgo kortuoti. Vienos kortų partijos metu Aleksandras Bistromas Daudžgirių dvarą pralošė baronui Ailchilemui Ropui. Susiprotėjęs, ką padarė, šis nusišovė.

TIC informuoja, kad šiuo metu parkas nėra prižiūrimas, valda privati, tačiau lankytojams apžiūrėti galima.

Sukilėlių vado lemtis Skrebiškio dvare

Biržų r., Papilio sen., Skrebiškio k.


Akmenų mūro sienos su raudonų plytų langų apvadais buvo paskutinis 1863 m. sukilimo vieno iš vadų Zigmanto Sierakausko prieglobstis laisvėje. Čia jis gydėsi sužeistas mūšyje, kol kaimyniniai dvarininkai jį išdavė caro valdžiai. Dvaro istorija siekia ir kur kas ankstesnius laikus. Radvilų žemėse Skrebiškio palivarkas pažymėtas 1786 m., o XIX a. viduryje Skrebiškyje šeimininkavo grafai Komorovskiai. Galimai jie ir pastatė sodybą, kurios liekanos privačioje valdoje tebematomos šiandien.

TIC informuoja, kad griuvėsius apžiūrėti galima.

Iš Lapių dvarvietės į bažnyčią – su meškomis

Kauno r., Lapių sen.


Yra žinoma, kad Lapių dvaras 1591 m. priklausė Krokuvos kaštelionui Severinui Bonarui, vėliau savininkai keitėsi. Rūmai galėjo būti sugriauti XVII a. per karą su Rusija ir Švedija. Beje, čia lankydavosi ir prezidentas Antanas Smetona, kai Lapių dvaro savininku buvo Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Merkys. Anot legendos, senovėje dvare gyveno trys broliai kalvinai. Nuo rūmų į bažnyčią jie buvo nutiesę geležinį tiltą, kuriuo važiuodavo pasikinkę meškas.

TVIC informuoja, kad privažiavimas prie Lapių archeologinės dvarvietės su mūrinių dvaro rūmų griuvėsiais dešiniajame Neries krante yra patogus, teritorija prižiūrima seniūnijos.

Plėšrūnė augintinė Gruzdžių dvare

Gruzdžiai, Šiaulių r.


Tai – vienas seniausių dvarų Lietuvoje, įkurtas, spėjama, dar XVI a. Jį valdė garsios istorinės asmenybės: Chodkevičiai, Valavičiai, Radvilos, Sapiegos, Sobieskiai, Zubovai... Dvarui priklausė ir dvejos arklidės, ir ledainė, garinis malūnas, karietinė, kiti ūkiniai pastatai. Nors rašytinių šaltinių, vardų ir pavardžių neišlikę, vietiniai gruzdiškiai pasakoja, kad rūmų menėse gyveno dvarininkaitė, kuri turėjo prijaukintą mešką. Panelė būdavusi labai išbalusi, išblyškusi, o savo augintinę vedžiodavosi po rūmų koridorius, parkus ir miestelį. Ši istorija liūdnai pagarsėjo tuo, kad dvarininkaitės augintinė vieną dieną ją užpuolė ir mirtinai sudraskė.

TIC informuoja, kad dvaro didžioji dalis pastatų yra išlikusi, juos galima laisvai apžiūrėti.

Vytartų dvare – garsių moterų siluetai

Vytartų k., Pasvalio r.


Šalia Mūšos upės iškilusiame Vytartų dvare – Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmonos Sofijos Chodakauskaitės-Smetonienės šaknys. Jos motina buvo Vytartų dvaro savininko Aleksandro Chodakausko duktė. Sofija čia dažnai viešėdavo su savo sese Jadvyga, tapusia ministro pirmininko Juozo Tūbelio žmona. Dvare svečiuodavosi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Sofijos krikštamotė. Galbūt dėl šios moterų kompanijos dvarvietė buvo vadinama kilmingų panelių pensionu. Tačiau šios panelės vakarodamos kalbėdavo tikrai ne apie suknelių madas.

Pasvalio krašto muziejus informuoja, kad nykstantis gyvenamasis rūmas yra privačioje valdoje, buvusiame parke galima atpažinti kaštonų ir liepų alėjas. Privažiavimas geras.

Raguota Apytalaukio dvaro menė

Apytalaukis, Kėdainių r.


Vienais gražiausių ir įdomiausių dvarų Kėdainių rajone laikomi neorenesansiniai Apytalaukio dvaro rūmai. XIX a. juos iš Tiškevičių perėmė grafai Zabielos, perstatė, išpuošė fasadą. Priešais rūmus buvo įrengtas fontanas, parke – kaskadiniai tvenkiniai. XVI a. rūsiai po dvaro rūmais laikomi vienais seniausių Lietuvoje. Buvusią rūmų prabangą liudija Indijos bei Amerikos elnių ragų baldų komplektas (išlikusi jo dalis saugoma Kėdainių krašto muziejuje). Tai – Anglijos meistrų darbas, kuris net buvo pristatytas 1900 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje.

TVIC informuoja, kad Apytalaukyje į sodybos teritoriją galima patekti, vaikštinėti, prieiti arti rūmų.

Žemės ūkio „Silicio slėnis“ Dotnuvos dvare

Akademija, Kėdainių r.


Dotnuvos dvaro sodyba – viena didžiausių dvaro sodybų Lietuvoje, ją sudaro net 45 objektai: parkas, rūmai, kiti statiniai, memorialiniai paminklai. Dvaro rūmai įkurti dirbtinėje tvenkinio saloje, rūmų damos, o vėliau ir studentai, kadaise čia mėgdavo irstytis valtelėmis. Dotnuva nuo seno vadinama Lietuvos žemės ūkio kultūros lopšiu. 1911 m. Dotnuvos dvare Kauno gubernijos bajorų draugijos iniciatyva buvo įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla. 1919 m. atidaryta Žemės ūkio ir miškų mokykla, vėliau pertvarkyta į Žemės ūkio akademiją. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio įstaiga su bandymų stotimis, žymiais mokslininkais, akademiniu miesteliu, – tikras Lietuvos žemdirbystės mokslo centras. Dvaro parke išlikę pastatai, kur gyveno ir dirbo atradėjai, kai kurios tyrimų laboratorijos.

Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, senoji Dotnuvos dvaro sodyba atvira, bet kuriuo laiku atvykus galima pasivaikščioti po parką, apžiūrėti senuosius dvaro statinius, paminklus. Dvaro salos rūmai privatizuoti, čia gyvena žmonės. Buvusiame žemės ūkio akademijos pastate šiuo metu įsikūręs Lietuvos agrarinių miškų mokslo centro Žemdirbystės institutas.

Vaitkuškio dvaro kolekcijoje – Napoleono švarkas

Parko g. 2, Vaitkuškis, Ukmergės r.


Vienas iš Ukmergės dvarų žiedo perlų – Vaitkuškio dvaras – neogotikos stiliaus rezidencija, suprojektuota pagal Šiaurės Italijos rūmų pavyzdį. Kadaise šio dvaro bibliotekoje buvo gausiai kaupiamos knygos, paveikslų kolekcijos, grafo Stanislovo Kosakovskio įkurtoje fotografijos laboratorijoje padarytos nuotraukos. Nors dalis fotografijų saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, iš paties dvaro telikę oranžerijos griuvėsiai ir bokštas. Beje, dvaro šeimininkų kolekcijoje buvo ir Napoleono Bonaparto munduras, vėliau dingęs.

TVIC informuoja, kad dvaras yra privatus. Norint jį apžiūrėti, reikia iš anksto susisiekti su savininku Gintautu Dūdėnu (tel. nr. +370 69938584).

Onuškio dvaras – „lietuviškas akropolis“

Onuškio k., Rokiškio r.


Onuškio dvaras minimas jau nuo XVI a. Vieni iš jo šeimininkų – garsiausi Panevėžio krašto bajorai Komarai. Onuškio rūmai sudegė per I pasaulinį karą, tačiau likę griuvėsiai krikštijami stilingiausiais šalyje ir net lyginami su Graikijos akropoliu. Vietiniai iki šiol pasakoja, kad nuo dvaro griuvėsių iki Komaro kapavietės yra požeminis tunelis, o žemėje tebeslypi didikų lobis. Dvaro parke yra du tvenkiniai, auga daugiau nei 20 rūšių medžių ir krūmų, tarp kurių – europiniai maumedžiai, Vermuto pušis, karpotieji beržai, ąžuolai...

TIC informuoja, kad Onuškio dvaras ir parkas apleisti, blogos būklės.

Panemunio dvaro spindesys ir skurdas

Panemunis, Rokiškio r.


Buvusio Panemunio dvaro sodyba su parku ir senovės gynybiniais įtvirtinimais vadinami Pilies kalnu. XIX a. tai buvo reprezentaciniai rūmai su vertingais, savitais Liudviko XV stiliaus salonais, japonišku porcelianu, žvėrių iškamšomis, biblioteka.

TIC informuoja, kad šiuo metu Panemunio dvaras prie sunykimo ribos, neprižiūrimas.

Sidabrinių monetų lobis prie Liberiškio dvaro

Liberiškis, Panevėžio r.


Dešiniajame Šuojos upės krante yra išlikęs Liberiškio parkas su buvusio dvaro sodybos fragmentais. Ją iš Radvilų XIX a. perėmė dvarininkai Karpiai, sukaupę dvare tūkstančio knygų biblioteką ir saugoję net Lietuvos Statutą su XVII a. pabaigos odiniu aptaisu. „Ponų namas“ gali būti seniausiai mediniai rūmai Panevėžio krašte. Įsivaizdavimą apie Karpių turtus pastiprina ir prieš keliasdešimt metų Liberiškyje surastas lobis – Abiejų Tautų Respublikos, Danijos, Brandenburgo ir kitų šalių XVII a. sidabrinės monetos.

Miegančių drugelių tvirtovė – Naudvario dvaras

Naudvario k., Panevėžio r.


Tyliai vaikštant prie Naudvario dvaro, galbūt dar galima išgirsti drugelių sparnų plazdėjimą. Čia gyvenęs gamtininkas Valerijonas Straševičius rinko garsiąją drugelių kolekciją, dabar saugomą Panevėžio kraštotyros muziejuje. Bajorų Straševičių giminė Naudvarį paveldėjo iš Kerbedžių. Inžinierius ir tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis yra vienas žymiausių Panevėžio krašto žmonių. Jis buvo ir vienas iš geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva tiesimo vadovų.

TIC informuoja, kad dvaro sodyboje dar yra išlikusi virtuvė, pietinis ir šiaurinis svirnai, oficina, du tvartai, kalvė ir parkas.

Kazokinės dvaro žirgai

Kazokinė, Ignalinos sen., Ignalinos r.


Tai, kas šiandien liko iš XVIII a. dvarvietės, tėra klojimas, keli ūkiniai pastatai, dvi alėjos ir puošnios dvaro arklidės. Jas daugelis laiko pagrindiniu dvaro pastatu. Jeigu toks mūras su ištaikingai dekoruotu fasadu buvo suręstas žirgams, kaip buvo įsikūrę patys Kazokinės šeimininkai (dvarą ilgiausiai valdė Bortkevičių giminė)?

TIC informuoja, kad privažiavimas prie dvaro griuvėsių geras, galima apeiti aplink arklidžių liekanas, tačiau į vidų eiti pavojinga.

Daunoravos dvaras ir raganų byla

Daunoravos k., Skaistgirio sen., Joniškio r.


Pasakojama, kad Daunorava, kurios dvarą nuo XVII a. valdė Kuršo vokiečių baronai, susijusi su paskutiniu Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės raganų teismu. 1720 m. čia galimai gyveno motina su dukra, apkaltintos tuo, kad gali iššaukti krušą, išsiurbti karvių pieną ir skraidyti į pragarą. Už tokias raganystes senoji Madė buvo pasiųsta ant laužo, o jos dukrai išdegintas ženklas.

TVIC informuoja, kad dauguma prie Latvijos sienos esančio medinio dvaro pastatų jau yra sunykę arba buvo nugriauti. Iki šiol išliko kumetynas, pieninė, du tvartai, molinis svirnas, avarinės būklės medinis ponų namas. Dvaro sodybą puošia išlikusio peizažinio parko fragmentai.

Mumija iš Jociūnų dvarvietės

Šilelio g., Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r.


Balkasodžio koplyčia, esanti jau išnykusio Jociūnų dvaro teritorijoje – vieta, kur buvo rasta vienintelė Alytaus krašto mumija. Koplyčia buvo pastatyta XIX a. kapinių teritorijoje, po ja įrengtas laidojimo rūsys. Mirus dvaro savininkui E. Dombkovskiui, jo kūnas buvo balzamuotas. Vėliau koplyčia buvo niokojama, jos rūsyje stovėję karstai išplėšti. Pasakojama, kad niekadėjai numovė pono batus ir juos tampė po kaimą. E. Dombkovskio palaikus išgelbėjo teismo medikai ir perdavė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui. Pasakojama, jog pono E. Dombkovskio vėlė net ir išgelbėjus kūną nerado ramybės. Jei išdrįsite sutemus aplankyti šią koplyčią – neišsigąskite, kai prie jūsų prieis kariškais drabužiais apsirengęs, inteligentiškas, tačiau basas vyriškis ir paklaus, ar pakeliui neradote odinių batų...

Beždžionėlė iš Palėvenės (Komarų) dvaro

Dvaro g. 7, Stirniškių k., Kupiškio r.


400 metų skaičiuojantis Komarų giminės lizdas Lietuvoje, Palėvenės dvaras, yra viena seniausių vietovių Kupiškio rajone. Paskutinis šio dvaro savininkas Bogdanas Komaras itin mėgo medžioti, kelti puotas, rašyti eiles, o kai leisdavo laiką namie, jam ant peties visą laiką tupėdavo augintinė beždžionėlė. Beje, dvarininkas mėgdavo daug keliauti po užsienio šalis. Dvaro parke dar dabar tebežaliuoja iš Kurilų salų jo atvežtas kurilinis maumedis. Dvaras smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet vokiečiai, norėdami sunaikinti čia įsikūrusį sovietų armijos dalinį, numetė bombą.

TVIC informuoja, kad Palėvenės dvaras yra privatus, norint patekti į vidų, reikia susitarti iš anksto (tel.nr. + 370 67707708).

Rojaus keliu į Belvederio dvarą

Belvederio kaimas, Seredžiaus sen., Jurbarko r.


Ar žinojote, kad Jurbarko rajone yra ilgiausi lauko laiptai į Nemuno slėnį? Ant aukšto Nemuno kranto išsikūrę̨ romantizmo stiliaus dvaro rūmai pastatyti XIX a. pagal itališkos vilos pavyzdį (belvederis – italų k. „gražus vaizdas“). Belvederio dvaro kompleksą̨ sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Daugiau kaip dešimtmetį̨ niokotas dvaras vis dar skleidžia buvusios didybės ir prabangos aurą. Nei karai, nei vandalai nesugebėjo visiškai jo suniokoti.

TIC informuoja, kad šiuo metu dvaras yra pradėtas renovuoti, tačiau yra atviras lankytojams (daugiau informacijos apie ekskursijas čia).

Kruonio piliavietės griuvėsiai

Darsūniškio g. 11, Kruonis, Kaišiadorių r.


Kruonį garsina ne tik hidroakumuliacinė elektrinė, bet ir piliavietės fragmentai. Nuo XVI a. Kruonio dvarą valdė Oginskiai, viena iškiliausių didikų giminių Lietuvos-Lenkijos valstybėje. Jie čia pastatė puošnius mūrinius renesanso rūmus su gražiomis, erdviomis salėmis ir kambariais. Kruonis nukentėjo 1812 m. karo metu: stipriai apgriauti ir vėliau neatstatyti dvaro rūmai, apniokota cerkvė. Dvarvietėje vykusių archeologinių tyrimų metu aptikti radiniai saugomi Kaišiadorių muziejuje.

TVIC informuoja, kad šie griuvėsiai yra mokyklos teritorijoje, todėl norint, kad į teritoriją įleistų po darbo valandų arba vasarą, kai mokykla uždaryta, skambinti tel.nr. +370 68618165.

Platelių dvaro sodyboje kvepėjo kruasanais

Didžioji g. 20, Plateliai, Plungės r.


Esate buvę Užgavėnių kaukių ekspozicijoje? Jis įkurtas buvusiose Platelių dvaro arklidėse. Svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, kurioje veikia Platelių kultūros centras, šakniavaisių rūsyje – Tradicinių amatų centras. O štai pačio dvaro telikę pamatų pėdsakai – mediniai rūmai sudegė per karą. Nors kadaise jie buvo Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras. Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė. Vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė giminei. Čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Nenuostabu, kad prancūziška dvasia dvare buvo palaikoma ir mėgaujantis sviestiniais rageliais. „Šuazelio kruasanai“ ir šiandien čia tebekepami pagal išlikusį dvaro virėjos receptą.

Tendžiogalos dvarvietės skeletas

Tendžiogalos k., Pagojukų sen., Raseinių r.


Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XVI a., o pati vietovė dar anksčiau – išlikę Kryžiuočių ordino žvalgų, šnipinėjusių teritoriją, aprašymai. Nuo XVIII a. iki sovietinės okupacijos dvaro sodybą valdė kilminga Lietuvos bajorų Belozarų giminė. Tarpukariu, po Žemės reformos, dvaras išnuomotas ir tapo dideliu spirito varyklos centru – čia pastatyta varykla ir sandėlis. Mediniai dvaro rūmai iki mūsų dienų neišliko, tik įspūdingos dvaro spirito varyklos liekanos ir buvęs sandėlis.

TVIC informuoja, kad griuvėsiai yra prieinami, teritorija neaptverta, bet privati.

Dimitravo dvaro pastatų istorija – už grotų

Dimitravo k., Kretingos r.


XIX a. Dimitravo dvaras iškilo grafų Zubovų iniciatyva, vėliau jį valdė Tiškevičiai. Nors išlikęs, dvaras šiuo metu yra nelankomas – ten gyvena žmonės. Kai kalbama apie priverčiamojo darbo kalėjimus, atmintyje iškyla okupacinės priespaudos vaizdai. Tačiau Dimitravo kalėjimas buvo įkurtas tarpukario Lietuvoje, su Seimo pritarimu. Jis buvo skirtas kriminaliniams ir politiniams nusikaltėliams, kurių kaltei įrodyti dažnai trūkdavo faktų. Kaliniai, kurių vienu metu galėjo tilpti iki 200, kalėjime tašė akmenis. Jie buvo skirti šalies plentams ir miestų gatvėms grįsti. Vėliau kalėjimą panaudojo Lietuvą užėmę naciai – į Dimitravą buvo varomi žydai. Sovietmečiu buvusiose dvaro, paversto į kalėjimą, pastatuose veikė karinė stovykla, kolūkis. Čia patirtas žmonių kančias primena A. Dimžlio skulptūra „Politiniai kaliniai“.

TVIC informuoja, kad apžiūrėti galima tik šalia esančius Dimitravo kalėjimo, įkurto viename iš dvarui priklausiusių pastatų, griuvėsius.

Atskira respublika Merkinės dvare

Merkinės km., Turgelių sen, Šalčininkų raj.


Kadaise savo prezidentą, herbą, banką, mokyklą, vėliavą ir valiutą turėjusi respublika Merkinės dvare galėjo tapti klestinčia valstybe valstybėje, lietuviškuoju Monaku. Valstiečių savivaldos bendruomenė – Paulavos respublika – gyvavo 1769-1795 m., ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Respublika žlugo, kai jos įkūrėjas pasitraukė į Saksoniją. Karo metais čia įsikūrė vienuolės. Manoma, kad nuo jų žvakių liepsnos rūmai užsidegė.

„Keliauk Lietuvoje“ informuoja, kad Merkinės rūmų ir kitų pastatų griuvėsiai – vieni puikiausiai išlikusių Lietuvoje, pritaikyti turistų lankymui. Čia įrengti takeliai, 3D stendai, paminklinis akmuo.

Dingę Vilkėno dvaro turtai

Šylių g. 11, Vilkėnas I, Šilutės r.


Kadaise įspūdingą neorenesansinio dvaro parką puošė akmuo su dvaro įkūrėjo – grafo Aleksandro Pliaterio inicialais ir parko įkūrimo metais. Nors akmuo svėrė net 300 kg, šiandien jo nelikę nei pėdsako. Kaip ir paveikslų, skulptūrų bei visos buvusios prabangos. Net marmurinė dvaro svečius parke pasitinkanti skulptoriaus iš Paryžiaus sukurta „Rebeka“ buvo perkelta į Palangos Tiškevičių rūmų parką, Vilkėne palikta kopija. Nors XIX a. dvaro išorė prieš daugiau nei dešimtmetį buvo restauruota, mirus dvaro paveldėtojai, dvaru šiuo metu niekas nesirūpina – jis laukia naujų šeimininkų. Beje, dvaro parką galima atpažinti Raimundo Vabalo filmo „Marš, marš, tra-ta-ta!“ epizoduose.

Klaipėdos piliavietė – vieta, kur gimė miestas

Priešpilio g. 2, Klaipėda


Klaipėdos piliavietės teritorijoje yra Memelburgo pilies liekanos. Čia po specialiu stogu eksponuojami sienos fragmentai, dalinai sutvarkyti ir pritaikyti lankymui bokštai. Būtent šioje vietoje ėmė kurtis Klaipėda. Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Medinę pilį dažnai puldinėjo žemaičiai, lietuviai, todėl ji perstatyta į mūrinę. Vėliau ją niokojo ne tik švedai, bet ir gaisrai. XIX a. pilis buvo sugriauta. Tačiau šiuo metu kalbos apie jos atgimimą vis garsėja. Išlikusiame požeminiame princo Frydricho bastiono koridoriuje atidarytas Mažosios Lietuvos muziejaus filialas Pilies muziejus, skirtas pilies ir miesto istorijai. Rytinėje kurtinoje veikia Antrajam Pasauliniam karui skirtas „MUZIEJUS 39/45“, šiaurinėje kurtinoje – nauja archeologijos ekspozicija.

PASTABA: į tikrus nuotykius automagistralė neveda – kai kurie dvarų griuvėsiai sunkiau privažiuojami, tad vadovaukitės turizmo informacijos centrų pateiktomis koordinatėmis. Dalis aprašytų dvarų liekanų yra privačioje valdoje, elkitės kaip svečiai, ne kaip užkariautojai. Paisykite saugumo ir dvarų liekanomis grožėkitės iš tolo.

https://www.lithuania.travel/lt


Reklama