Konkursas, kviečiantis mėgautis lietuvių kalba
2022 m. Birželio mėn. 25 d.
Su visaginiečiais kalbėtasi apie valstybinės lietuvių kalbos mokymąsi
2022 m. Birželio mėn. 21 d.
„Šalia kelio vieškelėlio gyveno šaltyšius, jis turėjo tris sūnelius visus tris kaip vieną...Vienas Kostas, antras Jonas, trečias –Kazimieras...“ Iš K.A. aranžuotos liaudies dainos.
Mat išties mūsų trijų vaikų tėvelis daugiau nei dvidešimt metų buvo Surgučių kaimo seniūnas (šaltyšius).
Aš, Kazimieras Ambrasas, esu gimęs 1934 m. birželio mėn. 1 d. Surgučių km. Sasnavos valsčiuje Marijampolės apskrityje ...
...Kelios valdžios jau pasikeitė prie dulkėtos pavieškelės augančio beržo. Į jį kadaise buvo trenkęs perkūnas. Tai nuo pat viršūnės ligi pat šaknų (kelmo) vingiavo ilgas, samanomis ir dulkėmis aptekęs kreivas rėžis. Kai į šį medį broliai su draugais įkeldavo trispalvę, vis apylinkė žinodavo, kad „Pas Ambrasus šį vakarą rabaksas“. Per tuos subatvakarius dar vaikas būdamas pirmąsyk išgirdau itališką dainą „Sul mare luccica“ ir pamačiau ant balto atbulo Šyvio (gerokai įkaušęs kino mechanikas paleido iš kito galo atbulą kino juostą).
...Netoliese šio medžio dviejų galų pirkioje gimė trys Izabelės Kiverytės ir Jono Ambraso sūnūs, iš kurių pats jauniausias Kazimieras (gimęs 1934 birželio 1 d., buvo vadinamas pagranduku, nes vyriausiasis Konstantinas buvo 12 metų vyresnis, o vidurinysis Jonas 10 metų vyresnis už pagranduku vadinamą mažylį ) baigė pradinę gimtojoje pirkioje (Ne tik Surgučių kaimo mokykla buvo įkurta mūsų seklyčioje, bet ir mūsų trobos viename kambarėlyje kelias dienas per savaitę pagyvendavo mokytojas.
... Per trejus metus baigęs šią kaimo pradinę, toliau mokiausi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Tada, kad nebūtų išvežti į Sibirą, tėvai, pasikinkę į vežimą arklius, dingo nakčia iš namų. Vėliau, atsidūrę Simne, mane leido į vidurinę, o brolis vidurinėje dėstė fizinį lavinimą. Čia pasimokęs dvejus metus ir Lazdijuose baigęs vidurinę, įstojau į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur 1957 baigęs lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbau „Tarybinio mokytojo“, „Ekrano naujienų“ ir „Mūsų gamtos“ („Girios“ ) žurnalo redakcijoje . Po to išlaikęs stojamuosius aspirantūros egzaminus ir apsigynęs disertaciją pradėjau dirbti lietuvių kalbos katedroje. Metus padirbėjęs Poznanės universitete išvažiavau Romon į Vatikano radiją, o iš ten iškeliavau į Monrealį ir Čikagą, iš kurios grįžau į Kauną, kur gyvenu iki dabar.
Su esperanto kalba susipažinau tenoro Virgilijaus Noreikos tėvelio bute Vilniuje, Basanavičiaus gatvėje, nes šis žmogus anuomet buvo garsus šios kalbos platintojas ir žinovas. Vienas iš didesnių įvykių, kai jau buvau studentas – Kaune, Žemės ūkio akademijoje keliasdešimčia egzempliorių išleidau pirmąjį esperanto kalba žaliais viršeliais žurnaliuką, kurio nė vieno per tiek metų neišsaugojau ir net pats neturiu.
Kita su esperantu susijusi įsimintina data – Molėtuose dalyvavau kažkokiame dideliame tarptautinio masto esperantininkų susitikime. Nuo tų laikų mano dalyvavimas esperantininkų judėjime buvo tiktai priešokiais, o kai pradėjau važinėti po užsienį, visiškai nutrūko ir iki šiandien nutrūkęs, tik Povilo Jegorovo nuopelnas, kad dalinuosi savo prisiminimais. Dėkui Jam ir Jums visiems – tarptautinio ryšio veiklūs lietuviškieji karininkai. Tesaugo dangus Jūsų visų žingsnius ... Sėkmės, sveikatos, prasmingo gyvenimo.
kun. K. Ambrasas SJ
Kaunas, 2021 04 14
Vytautas Šilas apie Kazimierą Ambrasą
Spėju, kad jis, būdamas tuomet Vilniaus universiteto filologijos studentas, lankė Vilniaus universitete Leono Noreikos vestus esperanto kalbos kursus. Beje, būtų smalsu išgirsti, kuo tuomet patraukė jo dėmesį ši kalba. 1957 m. balandžio 28 d. jis kartu su teisės studentu Romanu Greičiumi ir Leonu Noreika dalyvavo Žemės ūkio akademijoje (Kęstučio gatvėje, Kaune) vykusiame Lietuvos esperantininkų sąskrydyje. Apie jį parašė į „Komjaunimo tiesą“ (1957.05.10, Nr.92). Tikriausia, tai buvo ne vienintelė Kazimiero publikacija apie esperantininkus. Naujieji pokario esperantininkai inžinierius Kazlauskas Stasys, dailininkas Antanas Garbauskas, teisininkas Romanas Greičius (visi jau mirę) ir Kazimieras Ambrasas, žadėdami savo paramą, paragino mane steigti Vilniuje jaunimo klubą. 1961 m. liepos 11 d. toks klubas buvo įsteigtas ir gavo „Juneco“ (Jaunystė) vardą; klubas egzistuoja ir dabar (!). 1961 m. rugpjūčio 1-10 dienomis Molėtuose (su kitų Sovietų Sąjungos vietų esperantininkais) vyko Pabaltijo esperantininkų stovykla, dabar Baltijos esperanto dienos BET. Dalyvavo ir jau mano minėti „Juneco“ „įkvepėjai“. O Kazimieras (tuomet tik Kazys) vaidino britų rašytojos Marjore Boulton vaidinime „Drasta kuracado“ (stiprus gydymas). Nelauktai atsisakius vienai vaidintojai ir man teko vaidinti (moterišką rolę), ne tik režisuoti. Lietuvos stovyklos dalyvių nuotraukoje jis laiko žaliąją esperantininkų vėliavą. Turiu pasižymėjęs, kad Kazimieras dalyvavo ir 1963 m. kovo mėnesį vykusiame metinėje „Juneco“ sueigoje. Jis yra dalyvavęs ir ne viename šio klubo suorganizuotame turistiniame žygyje. Deja, 1964 m. Veisiejuose gražiai vykusiame renginyje BET jo dėl užimtumo jau nebebuvo. Tad tiek apie dar esperantiškame pasaulyje dar gyvo (be manęs) garsaus esperantininkų jaunimo klubo „Juneco“ steigėją. Linkiu jam dar daug gražių metų!
Apie Kazimierą Ambrasą
Literatūros tyrinėtojas, publicistas, vertėjas kunigas Kazimieras Juozas Ambrasas gimė 1934 metų birželio 1 dieną Surgučiuose, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje.
1957 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1959–1962 metais studijavo anglų kalbą. 1972 m. apgynė disertaciją. Dirbo žurnalų redakcijose. 1970–1988 metais dėstė Vilniaus, 1988–1989 metais – Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete. Nuo 1987 m. docentas.
Nuo 1981 m. birželio 20 d. – jėzuitas. Studijavo pogrindinėje kunigų seminarijoje. Talkino redaguojant pogrindinius leidinius „Aušra“ ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“. Tačiau saugumui atidžiai sekant, šią veiklą teko nutraukti. 1988 m. rugpjūčio 16 d. rugpjūčio 16 d. Skaistgiryje arkivyskupas Julijonas Steponavičius įšventino diakonu, kitą dieną – kunigu. 1989 m. lietuvių kalbą dėstė Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Nuo 1990 metų dirbo Vatikano radijo lietuviškų programų redakcijoje, sielovados darbą Filipinuose, Indijoje. Nuo 1991 m. Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, nuo 1993 m. Aušros vartų parapijos Monrealyje, nuo 2001 m. Čikagos jėzuitų namų kunigas. Dėstė Lituanistikos institute Čikagoje. Šiuo metu gyvena Kauno jėzuitų namuose.
Išvertė knygų iš anglų, rusų, lenkų, italų kalbų.
Ambrasas-Sasnava tyrinėjo vertimo teoriją ir praktiką, parašė knygas:
Šaltinis: Vikipedija
Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dalia-bagacanskyte-alekniene-sesi-desimtmeciai-su-esperanto-kalba-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-rimkiene-esperanto-kalba-vis-dar-su-manimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/giedrius-simulionis-esperanto-%E2%80%93-svarbi-man-gyvenimo-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sarunas-tamulenas-butu-gerai-atrasti-budu-kaip-esperanto-kalba-daugiau-isplatinti-tarp-moksleiviu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-terasele-audra-sukiene-nematomas-dvasinis-rysys-driekesi-sirdziu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-striksiene-esperanto-kalba-padeda-visapusiskai-plesti-akirati
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/geografijos-terminai-ir-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/saulius-keras-moko--sugyvenimo-ir--ugdo-zmogiskojo-solidarumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zita-blaust-garbaraviciene-esperantiski-renginiai-man-yra-nuostabus-atradimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/donata-manioniene-esperanto-%E2%80%93-tai-naujas-zvilgsnis-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/janina-brigita-slepetiene-esperanto-kalba-man-atvere-langa-i-ateiti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-jagminaite-man--esperanto-kalba-yra-tik-malonus-pomegis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aldona-elena-bilkstiene-esperanto-%E2%80%93-kalba-einanti-be-uztvaru-per-visa-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ernestas-slivinskas-jus-esate-mano-draugai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jasiunas-esperanto-%E2%80%93-ir-idomus-pomegis-ir-naujo-pazinimo-pagrindas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/indre-pileckyte-esperanto-kalboje-zavejo-galimybe-konstruoti-zodzius-naudojant-priesagas-ir-priesdelius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/daiva-medzeviciute-(panaviene)-po-daugelio-metu-mes-susitiksim-kai-sis-laikas-bus-tik-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gitana-liatukaite-esperanto-kalba-man-dave-bendraji-pasaulio-ir-saves-pasaulyje-suvokima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/snieguole-meskauskiene-esperanto-kalbos-mokymasis-prasidejes-pomegiu-perejo-i-nauja-pazinima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ricardas-strolia-zinia-apie-esperantininku-kongresa-pasauliui-pranesiau-radijo-saukiniais
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kastytis-aleknavicius-ideja-%E2%80%93-esperantiskai-kalbantis-palangos-kurortas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/laisvina-ciudaraite-esperanto-kalba-ne-vien-tik-kalba-tai-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/matyte-gaidamaviciene-esperanto-mano-kasdienybe-paverte-ilgus-metus-besitesiancia-svente
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanina-fokaite-esperanto-atvere-kelius-betarpiskai-pazinti-daugybe-saliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marijonas-rocius-esperanto-kalba-padejo-savo-akimis-pamatyti-tai-kas-tapo-istorija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/rugile-audeniene-rasydama-knyga-supratau-kad-si-kalba-yra-kandidate-i-viena-bendra-pasaulio-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klementina-ir-juozas-babraviciai-su-esperanto-per-gyvenima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ieva-judickyte-lazurkeviciene-daininga-ir-grazi-esperanto-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-jolanta-dudenaite-bulote-geriausios-atostogos-man-yra-su-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-petraityte-esperanto-kalba-praturtino-mano-kalbini-isprusima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/antanas-visockas-esperanto-%E2%80%93-ne-tik-kalba-bet-ir-spalvingas-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zofija-baboniene-esperantininku-laiskai-man-buvo-idomus-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-taujanskaite-esperantininku-renginiai-primena-kad-gyventi-ir-dziaugtis-reikia-cia-ir-dabar
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/petras-stasiunas-esperanto-kalba-%E2%80%93-naujo-pazinimo-pagrindas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-simaitiene--svarbiausi-yra-sutiktieji-zmones
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-laime-yra-visada-tureti-daugiau-svajoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/liudmila-narbutiene-esperantininkai-tampa-kaip-gimines-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jevgenijus-gaus-esperanto-kalba-tapo-didele-mano-gyvenimo-dalimi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/-rasa-miseikyte-esperanto-kalba-man-buvo-tarsi-naujo-pasaulio-atradimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-sudeikis-esperanto-kalba-nuo-pomegio-peraugo-i-galimybe-pazinti-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-skrabyte-%E2%80%93-keliuotiene-esperanto-nesuderinama-su-jokia-politika-ar-religija-nes-tai-yra-gyvas-zmonijos-perlas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/arunas-kazlauskas-nuejau-idemiai-paklausiau-o-grizau-esperanto-virusa-pasigaves
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/virgilijus-sironas-iki-siol-matau-unikalia-galimybe-pasauliui-naudoti-ne-vienos-tautos-nediskriminuojancia-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/romas-cibas-esperanto-kalba-pats-geriausias-%E2%80%9Ekatalizatorius%E2%80%9C-bendradarbiavimo-epochai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vida-cojiene-esperanto-%E2%80%93-mano-seimos-kalba
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/dae-suk-choi-esperanto-man-nera-tik-pomegis-tai-%E2%80%93-pats-gyvenimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-kalba-yra-mano-gyvenimo-budas-tikslas-jo-prasme-ir-esme-mano-dvasine-busena
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilija-vyziene-labai-patinka-esperanto-kalbos-melodingas-skambesys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero-(tesinys)
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jolita-ruzauskiene-man-patinka-esperantininku-veikla-ir-su-ja-susije-nauji-pazinimai-bei-atradimai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-zuromskiene-kiekvienas-esperantiskas-sakinys-yra-tarsi-poezija
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-dovidaviciute-esperantininku-judejimas-yra-zymiai-daugiau-nei-tik-kalbos-igudziu-tobulinimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/angele-pazereckiene-esperanto-man-kaip-pirmoji-meile-%E2%80%93-miela-sviesi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vanda-katinaite-esperanto-%E2%80%93-tiesiog-nuostabios-akimirkos
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alma-slamaite-esperanto-padeda-rasti-draugu-kiekviename-zemes-kampelyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/darius-litvinas-svarbiausia-%E2%80%93-niekada-nenustoti-tiketi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazina-mazuronyte-si-viltinga-kalba-%E2%80%93-langas-i-pasauli-ir-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/stanislova-adomauskiene-esperanto-kalba-%E2%80%93-pazintis-su-kitu-saliu-zmonemis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/olga-romenskaja-esperanto-kalba-%E2%80%93-tai-ir-pomegis-ir-pazinimo-pagrindas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/brone-aukstikalniene-esperanto-veikla-pasvalyje-%E2%80%93-flugu--amikeca-birdo-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/algimantas-piliponis-viltim-prakalbinkim-pasauli-ekparoligu-mondon-per-espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-barniskiene-esperanto-kalba-man-buvo-patraukli-savo-paprastumu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jonas-tamulevicius-su-esperanto-prasidejo-naujas-bendravimo-patyrimas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/onute-sereniene-visi-pasaulio-titulai-tolygus-%E2%80%9E0%E2%80%9C-%E2%80%93-be-dvasines-sviesos-ir-zmoniskumo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/leonarda-gauryliene-esperanto-%E2%80%93-tai-dvasinis-ir-emocinis-uztaisas-tobuleti
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/alvydas-valenta-tarp-esperantininku-sutikau-ir-nuolat-sutinku-daug-sviesiu-zmoniu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valdone-skujiene-ilgas-kelia-i-esperanto-kalba-%E2%80%93-per-prancuzu-anglu-ir-vokieciu-kalbas-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sergejus-popovas-viskas-prasidejo-nuo-galvoje-likusio-epizodo
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/klaudija-margeviciene-esperanto-%E2%80%93-tai-ir-bendravimo-priemone-ir-pomegis-ir-dar-kazkas-daugiau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-jarusaitiene-kodel-as-ismokau-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/jogaile-cojute-susidomejau-esperanto-naturaliai-is-tiesu-tai-ji-tapo-man-gimtoji
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/gabija-bulanaviciute-%E2%80%93-vileniskiene-esperanto-nera-tik-kalba-%E2%80%93-tai-yra-gyvenimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/regina-rozentaliene-kelioniu-pomegis-atvede-i-esperanto-pasauli-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vytenis-povilas-andriukaitis-esperanto-ypatinga-tuo-kad-ji-irodo-jog--universali-kalba-yra-ir-galima
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aleksandras---dambrauskas-%E2%80%93-lietuvos---esperantininkas--nr1-160-osioms-adomo---jaksto---gimimo---metinems
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-kediene-ir-kleta-gindviliene-linkime-jaunimui-susidometi-esperanto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/zenonas-eimutis-sabalys-man-esperanto-%E2%80%93-musu-salies-istorijos-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eligijus-skirkevicius-esperanto-kalba-padeda-suprasti-bendruosius-kalbu-desnius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-krisciuniene--bonan-tagon-mielieji--esperanto-zeri-ir-zeres-paciom-graziausiom-spalvom
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/palmira-lukoseviciene-taikus-darbas-daro-zmogu-laiminga
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/audrone-maksimaitiene-puiku-kai-gali-be-vertejo-suprasti-ka-kalba-ir-is-tribunos-indas-ir-japonas-brazilas-ir-iranietis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/valerijus-rudzinskas-esperanto-kalba-%E2%80%93-ir-pomegis-ir-naujas-pazinimo-budas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vilius-sidlauskas-i-esperanto-atvede-smalsumas-ir-mokytojo-pavyzdys
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/bonifacas-ruzele-suvokiau-%E2%80%93-mes-dideli
Šis tekstas gimė, kai sulaukiau savo esperanto kalbos mokytojos Palmiros Lukoševičienės iš Panevėžio skambučio: ji pasakė renkanti atsiminimus apie savo a. a. vyrą Telesforą Lukoševičių (1926 m. birželio 30 d....
BET Estijoje. Iš kairės – E. Laiconas, A. Vebeliūnas, Z. Venckys, penkta – A. Vaičiukynaitė. Apie esperanto kalbą sužinojau labai seniai – 1960 m. Tada dirbau Kauno muzikinėje bibliotekoje ir...
Prieš pat tarptautinę Vilniaus knygų mugę iš spaudos išėjo didelės apimties Gedimino Degėsio sudarytas „Esperanto – lietuvių kalbų žodynas“ ( Sutrumpintai ESLI ). Tai iki šiol...
,,Suneto“ – šventinio koncerto,, Ruto-25“ dalyvės „Suneto“ („Saulutė“)... gražūs paauglystės metai, kai labiau norisi pažinti pasaulį, kai naujai surasti ir toli gyvenantys draugai...
Švietimo specialistai nuolat diskutuoja apie naujus ateities edukacijos modelius. Visuotinai sutariama, kad technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra, ekologiniai ir migracijos iššūkiai, galimos naujos pandemijų grėsmės...
Savaitgalį Klaipėdoje vyko Lietuvos jaunių-jaunimo plaukimo čempionatas, kuriame jėgas pasitikrino ir Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos auklėtiniai. Nedas Giedraitis pasiekė geriausią asmeninį rezultatą, įvykdė Lietuvos plaukimo...
,,Patyriminis ugdymas – tai mokymasis iš patirties. Tai procesas, kai iš tiesioginio patyrimo asmuo įgyja žinių, įgūdžių ir suformuoja savo vertybes“,– teigė J.L. Luckner ir R.S. Nadler. Patyriminis...
Gimtojo krašto pažinimas ugdo ir brandina asmenybę, praturtina žiniomis, padeda perprasti istorinių įvykių ir literatūrinių pasakojimų sąsajas. Integruotos istorijos, pilietinio ugdymo bei lietuvių kalbos ir literatūros pamokos...
Šį birželio mėnesį intensyviai sukosi Panevėžio rajono savivaldybės vykdomo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Amatininkystė – turizmo produktas be sienų LLI-539...
Kultūros paso veiklos tęsiamos ir pasibaigus mokslo metams, visą vasarą – mokyklos gali rinktis iš daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašo. „Tikimės, kad vasarą vyksiančios Kultūros paso programos sulauks didelio...
Rugpjūčio 7 d. 18 val. Klaipėdos elingą užlies operos gala koncertas, skirtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) 35 metų veiklos sukakčiai. Gėrėsimės teatro solistų Beatos Ignatavičiūtės, Dalios Kužmarskytės, Ritos...
Šimtmečio idėja virsta realybe – jau baigiamas rengti Nacionalinės koncertų salės – „Tautos namų“ techninis projektas. Įvertinus ekspertams, maždaug lapkričio mėnesį, tikimasi gauti statybos...
Tik prieš kiek daugiau nei pusmetį Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) skelbė džiugią naujieną apie pritrauktą milijardą investicijų, o šiandien šis skaičius jau ūgtelėjęs beveik penktadaliu: pritraukta dar 233 milijonai EUR...
Ūkininkė Daiva Kvedaraitė sako, kad „Rakto skylutės“ ženklas – ne tik reklama sveikesnio produkto gamintojui, bet ir neabejotina nauda vartotojui. Alytaus rajono ūkininkai jungiasi prie Europos Sąjungos sveikatai palankesnių...
Kavinių tinklas „Caffeine“ pirmasis Baltijos šalyse kavos gamybai naudos tik ekologiškai užaugintas pupeles. Ekologiška kava 90-yje tinklo kavinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – jau nuo šiandien,...
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su keturiomis transporto priemonių dalijimosi įmonėmis įsteigė pirmąjį Europoje mobilumo klasterį. Jau dabar būdamas transporto dalijimosi lyderiu Europoje, klasterio pagalba Vilnius tikisi plėsti šių...
Birželio 21 d. Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas ir mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė įteikė rajono savivaldybės mero padėkos raštą VšĮ Biržų ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai Marytei...
Regimantas Adomaitis: Ačiū Tau, Dieve, kad leidai pagyventi / Tavos kūrybos nuostabiam kampely – žemėj / Ir sąskaitos vis nesulaukti / Už klystkeliais nueitą kelią. Šiandien mirė vienas didžiausių Lietuvos artistų...
Beveik nuo pat tuomečio Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro įkurtuvių iki šių metų birželio pradžios lengvosios atletikos manieže administratore dirbo ir jo priežiūra rūpinosi Rima Grigalionienė-Starkuvienė, garsaus plaukiko Dariaus...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com