Kauniečiai užpildė kūrėjams per mažą gestų kalbos rinką

Ką verslios mamos daro, kai vaikai nori įdomių išmaniųjų žaidimų, o programėlių kūrėjai raukosi ir teisinasi, esą rinka tokiems per maža? Teisingai: susiranda finansavimą, pozityvius partnerius ir sukuria juos pačios! Taip padarė ir kaunietės Rūtos Vitkevičienės atstovaujama leidybos, reklamos ir kūrybos paslaugų įmonė „Geradariai“, kartu su kitais geradariais iš KTU Informatikos fakulteto pasiūliusi pirmąjį lietuvišką raidžių pažinimo žaidimą „Raidelių namai“, tinkantį ir vaikams su klausos bei kalbėjimo negalia.
 
Išmaniojo telefono ekrane lakstančių raidelių namus kauniečiai pastatė ne iš karto – pirmiau dienos šviesą išvydo įprastas edukacinis stalo žaidimas „Mano magnetinis raidynas“. Mąstydama, kaip jį išreklamavus, leidybos įmonės bendraturtė Rūta Vitkevičienė svarstė ir apie filmuotą pristatymą, ir apie trumpo metro filmuką. Bet atsisėdo, paskaičiavo ir nusprendė: praktiškai pinigus išleis, o naudos gaus mažai. Štai tada pirmą kartą ir sukirbėjo mintis verčiau imtis raidžių pažinimo žaidimo išmaniesiems įrenginiams.
 
„Paskata kurti išmanųjį žaidimą buvo ir ta, kad mamos, su kuriomis teko bendrauti, pasigesdavo lietuviškų raidžių pažinimo žaidimų. Dar pastebėjau, kad vaikai, vartydami knygeles su lipdukais, juos stumdo į jiems skirtas vietas, o ne klijuoja – taip tik dar kartą įsitikinau, kad auga karta, kuri viską stumdys ekrane, ir viskas. Tad, pamaniau, geriau tegu stumdo naudingai, – šypsosi viena iš žaidimo sumanytojų. –  Juolab kad sausai mokytis vaikams nelabai patinka, o tėvai, norėdami nuraminti sąžinę, greičiau jau įjungs atžaloms raidžių žaidimą, nei bet kokį tuščią pramoginį. Skatino ir tai, kad sutikau vaikų, kurie nuoširdžiai džiaugėsi mūsų žaidimu ir susidomėję jį žaidė.“
 
Brandindama „Raidelių namų“ idėją, moteris stebėjo ir kitus vaikų pomėgius. Tuo metu kaip tik buvo itin populiarūs vaikiški kryžiažodžiai. „Vadinasi, jei padarai patraukliai, žaismingai, kūrybiškai – įmanoma vaikams įtikti ir su edukaciniais žaidimais“, – svarstė penkerius metus nuosavame versle dirbanti R. Vitkevičienė.
 
Kūrėjams rinka atrodė per maža
Iš pradžių moters svarstymai programuotojų ir žaidimų kūrėjų nesužavėjo – lyg susitarę, vyrai tvirtino, kad tokių dalykų neapsimoka kurti, nes rinka per maža. Tačiau užsispyrusi kaunietė tik dar sykį įrodė, jog kai turi gerą idėją, rankų nuleisti nevalia. Diskutavo su programuotojų atstovu Liudu Ubarevičiumi ir jo komanda tol, kol užčiuopė aiškią kryptį – vartotojų skaičių praplėsti klausos ir kalbėjimo negalią turinčiais vaikais.
 
„Pasėdėjau pusdienį prie interneto ir išsiaiškinau, kad gestų kalbos mokymo priemonės labai griozdiškos, filmukai be jokio žaismingumo, medžiaga mažiems vaikams pateikiama nepatraukliai, o žaidimų išvis nėra. Taip ir išsigrynino mintis – kurti lietuvišką raidžių pažinimo žaidimą su gestų kalba, kuriuo pasinaudotų kiek galima daugiau vaikų“, – prisimena pašnekovė.
 
Kurdami žaidimą ir galvodami apie jo patobulinimą bei praplėtimą, R. Vitkevičienė ir jos kolegos konsultavosi su Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pedagoge Irena Launikaitiene. Mintis pasikalbinti mokytoją kilo todėl, kad internete pašnekovė buvo radusi šiek tiek jos kurtų mokymosi priemonių.
 
Dabar, kai raidelės jau skraido po pastatytus skaitmeninius namus, žaidimo kūrėjai drąsiai dalinasi pedagogės atsiliepimu: „Labai džiaugiuosi jūsų komandos darbo rezultatu. Ko gero, jis geresnis, nei tikėjausi. Tiesiog šaunu, kad daktilinė abėcėlė visai nemaišys girdintiesiems. Tikiuosi, kad vėliau žaidime atsiras lygių, pvz., bus galima įrašyti raides be suflerio pagalbos. Dabartinis lygis su sufleriu labai reikalingas, bet norėtųsi vis sunkėjančių užduočių. Ir, žinoma, daugiau temų! Beje, žaidimą leidau išbandyti kurtiems vaikams, kurie, pamatę daktilį, nustebo ir kartu labai apsidžiaugė. Sėkmės jums kūryboje!“
 
Namo statybai ieško investuotojų
Geradarių kauniečių sukurtasis raidžių pažinimo ir skaitymo žaidimas supažindina vaiką su nuolatos jį supančia aplinka – namų apyvokos daiktais, parodo ir pasako, kaip rašomas kiekvieno namuose esančio daikto pavadinimas, ir leidžia pačiam sudėti tą pavadinimą iš skraidančių sumaišytų raidelių.
 
Vaikai su klausos ir kalbėjimo negalia dar gali pamatyti, kokiu rankos gestu vaizduojama kiekviena raidė pagal lietuvišką daktilinę abėcėlę. Sveikiems vaikams, kurie gyvena šalia tokią negalią turinčių bendraamžių, toks žaidimas gali padėti išmokti su jais susikalbėti gestais.
 
Raidelės gyvena keturių kambarių name, kuriame yra vaiko kambarys, virtuvė, miegamasis ir vonia. Kiekviename kambaryje pavaizduoti daiktai yra interaktyvūs, t. y. paspaudus ant daikto, pasirodo jo pavadinimas, diktoriaus balsas pasako tą pavadinimą balsu, o ekrane ima skraidyti spalvoti kamuoliukai su jo raidėmis. Vaikas gaudo kamuoliukus ir juos sprogdina, o išlaisvinta raidė nukeliauja į jai skirtą vietą. Surinkus visas raides, žodis išryškėja. Tada galima dar sykį spaudyti žodžio raides, ir virš jų pasirodo paveiksliukas su atitinkamos raidės daktilinės abėcėlės gestu.
 
„Raidelių namai“ nemokamai platinami Google Play ir App Store – pasak R. Vitkevičienės, kadangi patys kūrėjai šiam projektui gavo Europos Sąjungos paramą pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą, tai ir sukurtuoju žaidimu dalinasi nemokamai. Tiesa, geradarė neatmeta galimybės, kad kuriant sudėtingesnius lygius, gali atsirasti mokestis. „Bet ir žaidimas turi atitinkamai pasiūlyti kitokią kokybę, kad būtų suinteresuotų jį įsigyti“, – sako versli kaunietė, šiuo metu tolesnei raidelių namo statybai ieškanti investuotojų.
 
Ar žinote, kad…

• Gestų kalba – tai dar viena bendravimo forma, kurią įvairiose situacijose gali naudoti ir sveiki žmonės, kai reikia perduoti informaciją tyliai ir taip, kad nesuprastų aplinkiniai. Beje, brailio raštas iš pradžių irgi buvo kuriamas ne akliesiems, o kareiviams, kad jie galėtų skaityti gautus pranešimus tamsoje.
• Lietuvoje yra apie 8000 kurčiųjų ir apie 15 000 neprigirdinčiųjų.
• 3–9 m. amžiaus vaikų grupėje klausos ir kalbėjimo negalią Lietuvoje turi apie 1 800 vaikų.
• Kasmet Lietuvoje gimsta 30-40 naujagimių su stipriai pažeista klausa.
• Europos Sąjungoje kurčiųjų kalbą vartoja vidutiniškai 750 000 žmonių.

 
Skaidrė Vainikauskaitė