NAUJIENOS

Karantino iššūkiai ir naujos galimybės

Kategorija:

Miestas:
Statistikos departamento duomenimis, šių metų  kovą šalies ūkyje atleista 47,8 tūkst. darbuotojų – 8,3 tūkst. daugiau nei vasarį, priimta 37,5 tūkst. darbuotojų (4,3 tūkst. mažiau). Atleistų darbuotojų skaičius, palyginti su 2019 m. kovu, padidėjo 12,1 proc., priimtų darbuotojų skaičius sumažėjo 17,8 procentų. Kovą, palyginti su vasariu, 6,7 proc. padidėjo gėrimų gamyba, 5,9 proc. – chemikalų ir chemijos produkcija. Augimui įtakos turėjo dėl Covid-19 viruso padidėjusi dezinfekcinio skysčio gamyba. Vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba išaugo 3 kartus, tačiau tai daugiausia lėmė tarptautiniai šią produkciją gaminančių įmonių įsipareigojimai ir tik nedidele dalimi dezinfekcinio skysčio gamyba. Kovą, palyginti su vasariu, 11,3 proc. sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo produkcijos apimtis. 
Tai skaičiai, kurie vienaip ar kitaip siejasi su kiekviena savivaldybe.  Apie situaciją rajone, veiklą ir lūkesčius kalbamės su Panevėžio rajono vadovais – meru  Povilu Žaguniu, mero pavaduotoju Antanu Pociumi, savivaldybės administracijos direktoriumi Eugenijumi Lunskiu.

Nežinia ir lūkesčiai

„Kol kas dar nėra aišku, kaip karantinas atsilieps rajono ekonomikai. Gaunančių socialines išmokas skaičius rajone padidėjo, bet tą padidėjimą daugiausia sudaro grįžusieji iš užsienio,  – sako Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. – Tačiau situacija dėl pandemijos rajone gali keistis kiekvieną dieną. Dėl to juntame labai didelį nerimą. Kokia vakarykštė situacija, žinome labai aiškiai, bet kas bus rytoj – niekas nežinome. Ir, kiek suprantu, tos nežinios labai daug ir Vyriausybėje. Žiūrint televizijos laidas susidaro įspūdis, kad ir akademinis sluoksnis nesiima prognozuoti, kas mūsų laukia ir kas šiuo metu – ekonomika ar žmonės – mums svarbiau.“

„Dabar bent kiek labiau žinoma esama situacija, dauguma žmonių žino, kaip reikia saugotis nuo užsikrėtimo. Pirmosiomis dienomis buvo visiška nežinia.  Teikiama informacija buvo labai fragmentuota, daug neaiškumų tiek savivaldybei, tiek rajono gyventojams, – pirmąsias karantino dienas apibūdina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremalių situacijų komisijų pirmininkas Eugenijus Lunskis. – Ir viruso keliamo pavojaus pirmosiomis dienomis nelabai suvokėme. Kai Nacionalinio sveikatos centro vadovas prieš Kovo 11-ąją prakalbo, kad labiausiai bijoma vidinio užsikrėtimo, mes pakankamai arogantiškai sakėme, kad mes nematome didelio pavojaus, dėl ko turėtume atsisakyti šventinių renginių.  Matyt, buvome, laimės kūdikiai, kad, leidę visus Kovo 11-osios renginius, išvengėme viruso plitimo. Situacijos rimtumo tikrai nebuvome įvertinę.“

 „Kol kas rajone didelių sunkumų nejuntame. Biudžetinių įstaigų darbuotojams avansai išmokėti, manau, kad galėsime išmokėti ir atlyginimus, – tikisi rajono meras. – Vyriausybė teigia, kad vykdys suplanuotus  įsipareigojimus. Tai teikia vilčių, kad situaciją išgyvensime. Ir šalies finansiniai rodikliai kol kas nėra labai gąsdinantys. Prieš kelias dienas buvo pasakyta, kad surinkta 100 mln. eurų mažiau pajamų nei buvo planuota. Tai ne toks baisus skaičius. Praktiškai tokia suma surenkama per kelias dienas. Tačiau tai tik vieno mėnesio rezultatai, o kaip bus toliau? .. Nežinome, kada pasibaigs karantinas, ar nebus naujo susirgimų protrūkio, taip kad labai sunku prognozuoti.“

Kaip teigia savivaldybės administracijos direktorius, iki balandžio vidurio karantinas iš Panevėžio rajono biudžeto papildomai pareikalavo daugiau kaip 60 tūkst. eurų. Už tas lėšas pirktos apsaugos priemonės,  įranga nuotoliniam mokymui „Vyriausybė pažadėjo, taigi tikimės, kad tos lėšos bus kompensuojamos“, – lūkesčiais pasidalija administracijos direktorius.

Darbas nuotoliniu būdu

„Kol karantinas, rajone daug kas vyksta nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu rengiami rajono tarybos ir komitetų posėdžiai. Ir, sakyčiau, toks darbas labai pasiteisina. Nuotoliniu būdu kylančias problemas aptariame ir patirtimi dalijamės su švietimo įstaigų vadovais ir pedagogais. Vyksta nuotoliniai mokymai“, – savivaldybės kasdienybę per karantiną apžvelgia meras Povilas Žagunis.

 „Daugiausia rūpesčių sukėlė nuotolinis mokymas. Ir ne tik aprūpinimas mokymo įranga, bet ir mokymo proceso organizavimas. Išmaniųjų technologijų panaudojimas nebuvo paprastas nei savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojams, kurie ir atliko pagrindinį organizacinį darbą, nei mokykloms ir mokytojams, kurie turėjo pagreitintais tempais susirasti ir pritaikyti nuotolinio mokymo programas. Keitėsi ir visa ugdymo dinamika. Tačiau susitvarkėme neblogai“, – pasidžiaugia administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

 „Iš pokalbių su švietimo įstaigų vadovais, pedagogais, galima daryti išvadą, kad daugelis jų puikiai susidoroja su nuotoliniu mokymu. Tiesa, iš pradžių darbui trukdė stringančios sistemos, bet dabar tokių atvejų žymiai mažiau bepasitaiko. Kaip teigia mokytojai, jie puikiai bendradarbiauja su mokinių tėvais, nekyla ugdymo problemų su daugeliu mokinių. Mokytojai sako, kad dalis mokinių per kelias minutes susidoroja su užduotimi ir atsiunčia atsakymą. Neseniai nuotoliniu būdu bendravome su ikimokyklinių įstaigų vadovais. Jie džiaugiasi, kad ir mažiukai ne tik padaro, kas užduota, bet ir papildomų darbelių prisiunčia. Kol kas veikla  vyksta visai normalia, o rezultatai pasirodys vėliau. Žinoma, yra nusiskundimų, bet tai, manau, pasekmė asmeninio požiūrio. Visada yra žmonių, kurie skundžiasi kiekviename žingsnyje“, – švietimo įstaigų darbą apibūdina mero pavaduotojas Antanas Pocius.
Mero pavaduotojas pasidžiaugia ir kultūros darbuotojų paieškomis tęsti darbą nuotoliniu būdu. Edukacines programas, net susitikimus nuotoliniu būdu rengia rajono bibliotekos, naujų formų ieško kultūros centrai. „Buvau labai nustebintas, kai Krekenavos kultūros centras papasakojo, kad jie spektaklį repetuoja naudodamiesi zoom platformą. Vienas kitą girdi, mato, tad gan pilnavertės repeticijos“, – sako Antanas Pocius.

Kaip teigia rajono vadovai, nei švietimo, nei kultūros įstaigų darbuotojai nebuvo skatinami karantino laiką sutapatinti su kasmetinėmis atostogomis. Net švietimo įstaigų aptarnaujantis personalas dirba, juk švietimo įstaigose  yra įvairiausių darbų, kuriems šiuo metu atsirado daugiau laiko. „Sunku ne tik valstybei, bet ir žmonėms. Mes puikiai suprantame, kad žmonėms reikalingos pajamas ir nebandėme jų sąskaita taupyti“, – pabrėžia rajono meras.

Kaip teigia administracijos direktorius, prasidėjus karantinui nuotolinį darbą pasirinko ir savivaldybės administracija. Tik rajono vadovai ir skyrių vedėjai yra įprastose darbo vietose. Visi kiti specialistai dirba naudodamiesi išmaniąsias technologijas. Į posėdžius renkasi ir Ekstremalių situacijų komisija, o jos sprendimus įgyvendina savivaldybės administracijos darbuotojai, dirbdami tiek kabinetuose, tiek ir nuotoliniu būdu.

Verslui lengvatos teikiamos

„Manau, kai kurių situacijų vertinimas  neatitinka realybės. Man keistai atrodė skatinimai kovo mėnesį nemokėti už komunalinius patarnavimus, nors tie mokesčiai buvo už vasario mėnesį, kai visi sėkminga dirbo. Man neįtikinamai atrodo, kad kalbama apie didžiulius verslo praradimus. Žinoma, praradimų yra, bet kai kurių verslo atstovų nusiskundimai man sukelia nemažai abejonių dėl verslo skaidrumo. Panevėžio rajonas ir anksčiau verslui suteikėme nemažai lengvatų – vienas mažiausių nekilnojamojo turto mokesčių, tik 0,3 proc., yra taikomos žemės, valstybinės žemės nuomos lengvatos. Tad kol kas apie kitas lengvatas negalvojame.  Dabar peržiūrime, kiek smulkiajam verslui kainuoja patalpų, esančių savivaldybei priklausančiuose pastatuose nuoma. Tačiau tai nėra dideli pinigai. Žinoma, jei matysime, kad tikrai verslo padėtis prasta, padėsime, bet kol kas tuo klausimu aktyviai nediskutuojame“, – kalba rajono meras Povilas Žagunis.

„Prasidėjus karantinui sumažėjo važinėjančiųjų srautai, tad 50 procentų sumažinome transporto paslaugas. Pasibaigus karantinui transporto paslaugos bus atnaujintos.  Kažkiek buvome sustabdę remonto darbus, bet dabar jie jau tęsiami“, – sako Eugenijus Lunskis.

Taupo lėšas, atveria galimybes

Tačiau, kaip teigia Panevėžio rajono vadovai, į karantiną reikia pažvelgti ir iš kitos pusės. Pirmiausia, kalbant apie finansinius praradimus, nereikėtų pamiršti, kad kai kurios lėšos ir taupomos. Organizavus nuotolinius mokymus, nereikalingas mokinių pavėžėjimas, pareikalaujantis apie 640 tūkst. eurų per metus. Švietimo įstaigos mažiau sunaudoja elektros, mažiau patiria šildymo išlaidų, mažesnės išlaidos už komunalines paslaugas.

„Per tą laiką nevyksta kultūros renginiai, kuriems reikalingas finansavimas. Per metus specialistų pavėžėjimui biudžete numatoma 150 tūkst. eurų, dirbant nuotoliniu būdu ir šios lėšos taupomos. Taigi karantinas ne tik pareikalavo papildomų išlaidų, bet ir padeda kai kuriose srityse lėšas taupyti“, – pažymi administracijos direktorius.
Karantinas, kaip teigia rajono vadovai, skatina permąstyti ir veiklos organizavimą. Pasak mero, tarybos nariams visai patogu nuotoliniu būdu organizuoti komitetų darbą. „Darbe pradėjome naudoti daugiau išmaniųjų technologijų. Nuotoliniai pasitarimai nė kiek nenusileidžia fiziniams susitikimams, netgi jie patogesni. Ir informacijos sklaidai įsivedėme naujų instrumentų, nuo ko paspartėjo apsikeitimo informacija dinamika. Nors dirbdamas penktus metus Panevėžio rajono savivaldybėje gerai pažįstu specialistus, bet ekstremali situacija labai stipriai patikrino komandą“, – patirtimi dalijasi Eugenijus Lunskis ir užsimena, kad po karantino, galimas dalykas, bus  kai kurių savivaldybės administracijos darbo organizavimo pokyčių.

 „Švietime įgyta patirtis leis nenutraukti ugdymo proceso vaikui susirgus. Galbūt bus verta pagalvoti, ar nepasiūlyti nuotolinį mokymą klasėje sunkiau pritampantiems vaikams. Reikėtų paanalizuoti ir kultūros reginių poreikį. Galbūt nereikia tiek daug renginių, kiek jų rajone vyko iki karantino“, – svarsto mero pavaduotojas Antanas Pocius.
„Vis tik į rytdieną žiūrime su viltimi. Tikimės, kad viskas bus gerai ir kad šalies ekonomika nesugrius“, – lūkesčiais pasidalija savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.
 
Karolina Baltmiškė

Savivaldybės archyvo nuotr..
Savivaldybės vadovai meras P. Žagunis, jo pavaduotojas A. Pocius, administracijos direktorius E. Lunskis Panevėžio rajono Garbės piliečio vardo suteikimo proga sveikina skulptorių Gediminą Karalių.
Panevėžio rajono žmonės didžiuojasi pačių numegztu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 100-mečio simboliu – Tautiniu Nepriklausomybės šaliku, kurio ilgis beveik 1 500 metrų.
Savivaldybės meras P. Žagunis Medicinos darbuotojų dienos proga pasveikino VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro medikus.
Jau 17 metų besitęsiančią geriausių abiturientų šventinio pusryčiavimo tradiciją dėl karantino šįkart teks atidėti?...

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-zagunis-gyvenimas-vyksta-nesustodamas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/liudvika-strazdiene-negalejau-gyventi-be-muzikos

Pasiilgusiems pajūrio ir norintiems sulieknėti

Pinu trispalvę

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Vaikų vasara muziejuje








Su Lietuvos vardu lūpose...

Su Lietuvos vardu lūpose...

Tiksi laikrodis, skaičiuodamas sekundes, dienas, mėnesius, metus, laiko dulkėmis užklodamas prisiminimus, džiaugsmus ir skausmus, juk laikas visagalis, bet ar visagalis jis, kai eidamas gatve sutinki Motiną, kurios širdyje laikas...

Reklama