Kam džiaugsmo, kam ir siaubo naktis

Kaimynai lenkai vis aktyviai palaiko iniciatyvą atsisakyti fejerverkų, nes jų keliamas triukšmas sukelia stresą naminiams, beglobiams ir laukiniams gyvūnams.
Lietuva kol kas be jokio sąžinės graužimo aktyviai šaudo Dievui į langus, labai nesukdami galvos, kokias pasekmes sukelia triukšmas. Tiesa, Facebook pasirodė nuomonių, skatinančių atsisakyti fejerverkų vardan mūsų mažųjų bičiulių. Deja, kiti tvirtino, kad gyvūno baimė susijusi su jo auklėjimu. Neneigsiu šios minties. Tik gal ne tiek auklėjimas, kiek gyvūno pasitikėjimas šeimininku. Pati laikau gyvūnų ir matau jų elgesį. Kai laikrodžio rodyklei artėjo link vidurnakčio ir pasigirdo fejerverkų, petardų ir kitokių sprogmenų keliamas triukšmas, maniškiai sugulė šalia vienas kito, įsitaisydami kuo arčiau manęs. Tik krutinamos ausytės ir padidėjusios akytės rodė, kad triukšmas jiems sukelia diskomfortą.  
Visiškai kitokias pasekmes triukšmas sukėlė mano laukiniams bičiuliams. Prie namų alyvos krūme pakabintoje lesykloje vos prašvitus iki sutemų čiauškėdavo žvirbliukai, ciksėdavo zylės. Porą ar net tris kartus per dieną tekdavo pildyti lesyklą, nes plunksnuotų bičiulių būriai keisdavo vienas kitą. Šįryt ilgą laiką lesykla buvo tuščia. Tik gerokai įdienojus į ją atskrido pora zylučių ir keli žvirbliukai. Arčiau vidurdienio pasirodė genys, po jo – kėkštas. Tačiau, palyginti su ankstesnėmis dienomis, lesti atskrenda tik pavieniai paukščiukai.
Tad gal ir mums reikia prisidėti prie iniciatyvos ir vardan trumpalaikio malonumo, negąsdinti mažųjų bičiulių.

Karolina Baltmiškė