NAUJIENOS

Kaip Princas tapo Blizgiu

Kategorija:

Miestas:
Išdykėlis Blizgis jau pamiršo tamsų sandėliuką, piktai skalijantį kiemsargį ir ilgas vienišumo dienas.

Pradžia

Juodas aklas padarėlis su kitais broliais ir seserimis gimė ligoninės rūsyje. Mama Rainė akylai saugojo mažylius nuo žmonių akių. Išlįsdavo ji iš slėptuvės tik pasipenėti. Virtuvės šeimininkės Rainei kasdien po egle padėdavo maisto likučių. Tad ir mažyliai nealko – motinos pieno netrūko.



Pavasarėjant mažų pūkuotukų jau netenkino šiltas motinos guolis. Tad visas penketukas pabiro į kiemą, nustebindami ligoninės personalą. Slaugytoja Irena pasiūlė kolegoms išsidalyti kačiukus. Mamą Rainę nuvežė į gyvūnų kliniką, sterilizavo. Ją ir priglaudė pati Irena.

Slaugytojos Alės namuose

Juodas kaip angliukas mažylis iškeliavo į slaugytojos Alės namus. Dėl gražaus kailiuko katinėlį pavadino Princu. Mažylis liūdėdavo likęs namuose vienas, kai Alė ir Jonas išeidavo į darbus.
Baisiausia diena Princui, kai šeimininkai nugabeno pas gydytoją. Vargšelis po operacijos kentė skausmą dar visą savaitę ir nieko neprisileido.

Sandėliuke

Sugijęs juodukas smarkiai prakuto ir ėmė siausti. Tad šeimininkai nutarė jį apgyvendinti sandėliuke. Baugino naujakurį kaimynystėje amsintis didelis šuo, kudakuojančios vištos. Šeimininkas kas rytą vakarą atnešdavo laukinukui katiniško maisto, vandens. Taip ir būtų gyvenęs Princas, jei ne svečiai iš Vilniaus.

Išgelbėtojai

Ponia Amelija neseniai nugailėjo savo mylimą katinėlį Širduką. Išgirdusi apie sandėliuke gyvenantį laukinuką, nutarė jį ,,įsivaikinti“.
Baukštus kačiukas slėpėsi sandėliuke giliai už malkų krūvos. Teko ilgokai patykoti, kol išlindo iš slėptuvės. Jonui šiaip taip pavyko užmesti paklodę ant išsigandusio katinėlio ir jį pagauti.
Pagaliau Princas atsidūrė šiltai paklotame guolyje dėžėje. Suskliaudęs ausytes, išsigandęs ir nelaimingas baugiai susigūžė kamputyje. Laukė ilga kelionė į Vilnių pas naujus šeimininkus Ameliją ir Tadą.

Naujuose namuose

Paleistas į kambarį, Princas prapuolė – lyg kur prasmego. Naujas gyventojas palindo po spinta ir nesirodė kelias dienas. Taip tyliai tūnojo, jog šeimininkai manė jį pabėgus. Kad gyvas ir sveikas rodė ženklai – nakčia pasimaitinta ir atlikti gamtiniai reikalai kraike.

Teko pasitelkti visą komandą ieškotojų – anūkus Augustę ir Paulių, kol surado Princo slėptuvę.
Tik po geros savaitės, patyręs, kad niekas nežada jo skriausti – gaudyti, įkišti į dėžę, ilgai vežti ar kankinti pas daktarą Aiskaudą, slapukas išdrįso išlįsti iš slėptuvės ir apsidairyti.

Audringa ,,socializacija“

Prasidėjo Princo audringa ,,socializacija“ naujuose namuose: nuo palangių gėlės nuskrido, rūbai iš spintos tysojo ant grindų...
Vaikai skanėstais viliojo pašėlusį naujakurį ir pamažu prisipratino. Ypač Princas pamilo Augustę – leidosi jos ne tik glostomas, bet ir nešiojamas. Paulius kasdien lepino juoduką katiniškais skanėstais. Augustė globotiniui net savo mylimą pandą žaisti atidavė.



Pagaliau Princas nakčia susirangė šeimininkės lovos kojūgalyje. Paryčiais jauniklis vėl imdavo siautulingai dūkti, prikeldamas visą šeimyną iš miegų: tai siūlų kamuolį rideno, tai savo vandens dubenėlį tikrindamas letenėle išvertė, tai nagelius pasigalando į sofos galą ar nutempė baltus skalbinius nuo džiovyklės. Nebėr ramybės namuose!..



Perkrikštijo Blizgiu

Bet visas jo išdaigas atpirkdavo katiniškas smalsumas, kai dieną aprimęs stebėdavo šeimininkus, murkė glostomas ar susirangydavo ant ponios Amelijos kojų, ar išsitempęs ant lovos prajuokindavo savo pozomis. Mylimas ir sočiai skaniai penimas Princas smarkiai ūgtelėjo, pastorėjo, o juodas kailiukas ėmė blizgėti lyg panteros. Gražuolį Princą namiškiai vienbalsiai perkrikštijo Blizgiu.




Ko gero, išdykėlis Blizgis jau pamiršo tamsų sandėliuką, piktai skalijantį kiemsargį ir ilgas vienišumo dienas. Pasisekė Blizgiui!

Vytė Bitė
 
 

Reklama