NAUJIENOS

Kaip parengti vaikus ateičiai, kurią sunku įsivaizduoti?

Kategorija:

Miestas:
Vaikų edukacija tapo dideliu iššūkiu, mat pasaulį sparčiai keičia žaibiškai plėtojamos technologijos. Prognozuojama, kad jau po dešimtmečio dalis dabartinių profesijų išnyks, o jas pakeis darbai, kurių šiandien dar net nėra. Pasak švietimo specialistų, norint parengti vaikus sunkiai įsivaizduojamai ateičiai būtina ugdyti kompetencijas, kurios padėtų greitai adaptuotis, efektyviai mokytis ir kūrybiškai spręsti problemas. Tik kaip tai padaryti?

Svarbu ne tik faktai, bet ir priežastys
Jau daugelį metų Suomijos švietimo sistema laikoma viena pažangiausių pasaulyje, tačiau 2016 m. buvo nuspręsta ją koreguoti – imtasi diegti bedisciplinio mokymo sistemą.

Ji turi keletą pakraipų, tačiau naujausia ir bene daugiausia dėmesio pasaulyje sulaukianti – vadinama reiškinių nagrinėjimu grįstu mokymusi (angl. Phenomenon based learning). Naudojant šios sistemos metodiką, pasak švietimo ekspertų, ugdomi realias pasaulio problemas ir iššūkius spręsti gebantys individai, kurie gali greitai adaptuotis.

Nors naujoji ugdymo metodika Suomijoje buvo sukurta neseniai, ji jau taikoma ir Lietuvoje. Pirmoji šalyje reiškinių nagrinėjimu grįstą mokymąsi taikyti pradėjusi mokykla – Vilniuje ir Kaune veikiantis Šiaurės licėjus. Ten dirbančios pagrindinio ugdymo vadovės Simonos Stankutės teigimu, nuo praėjusių metų mažiausiai keturias savaites per metus licėjuje vykdomas mokymas nedėstant konkrečių dalykų, pavyzdžiui, istorijos ar matematikos. Vietoje to imamasi reiškinių nagrinėjimo.

„Šis mokymo būdas yra skirtas tirti realaus pasaulio reiškinius. Jie turi būti gana dideli, tačiau valdomi, ir tokie, kad juos būtų galima nagrinėti integruojant daug skirtingų dalykų, juos perpinant tarpusavyje. Darbas su vaikais yra grindžiamas jų asmenine patirtimi. Taip jie kelia klausimus, ieško sprendimo būdų bei dėlioja reiškinio tyrinėjimo eigą bei ieško daugiaplotmių atsakymų“, – sakė S. Stankutė.

 
Pavyzdžiui, šių metų spalio pabaigoje Šiaurės licėjaus 5–7 klasių mokiniai visą savaitę tyrinėjo senovės Graikiją bei jos įtaką šiuolaikiniam pasauliui. Vaikai gilinosi į to laikotarpio žmones, kultūrą, istorinius, įvykius, meną, teatrą ir architektūrą. Reiškinio tyrinėjimas apėmė istorijos, geografijos, matematikos, gamtos mokslų, menų, architektūros sritis. Buvo lavinami informacijos paieškos, planavimo, struktūravimo, pritaikymo, bendradarbiavimo, komandinio darbo įgūdžiai.

„Mokiniai leidosi į virtualų turą po senovės Graikijos akropolį, kur aplankė pagrindines šventyklas, susipažino su jų architektūra. Vėliau vaikai patys kūrė savo virtualų turą, pasirinkdami sritį, kuri juos labiausiai domina: nuo šventyklos iki senovės Graikijos polių struktūros, teatro scenos ar Aleksandro Makedoniečio užkariautų teritorijų. Mokiniai kėlė įvairius klausimus: ką galima pasakyti apie to laikotarpio klimatą? Ką galime sužinoti apie to laikotarpio taisykles ir susitarimus? Koks buvo visuomeninis gyvenimas (buitis, maistas, apranga)? Kaip atrodė pastatai? Kaip skiriasi šių laikų ir senovės Graikijos statybų procesai ir naudojamos medžiagos? Kokios profesijos egzistavo tuomet, o kokios yra dabar? – pasakojo S. Stankutė ir pridūrė, kad tai tik nedidelė vykusio mokymo proceso dalis.

Anot Šiaurės licėjaus atstovės, reiškinių nagrinėjimu grįsto mokymo metu procesą valdo patys mokiniai. Jie taiko turimas žinias, komponuoja jas ar ieško naujų. Mokytojas sudaro sąlygas atrasti ir išmokti, o ne pateikia savo matymą, idėjas ar visą kelią. Mokiniams atitenka veiklos organizavimas bei suteikiama daugiau atsakomybės už pasiektą rezultatą.
 
Dirbant tokiu principu, veiklos organiškai pavirsta eksperimentais, diskusijomis ir tyrimais.
 
„Taip laikomasi pažangioje Suomijos švietimo sistemoje akcentuojamų vertybių: lygybės, dalyvavimo, kūrybiškumo ir novatoriškumo. Be to, mokymasis per reiškinių nagrinėjimą padeda teoriją glaudžiai susieti su praktika“, – tikino S. Stankutė.

Būtinybę padėti mokiniams nutiesti sąryšį tarp mokslo pasaulio ir kasdienio žinojimo, veikimo, turinio, konteksto ir kartu skatinti domėjimąsi bendru vaizdu kaip reiškiniu rodo ir moksliniai tyrimai.

„Reiškinių tyrinėjimas padeda ne tik sužinoti faktus, bet ir suvokti priežastis, pasekmes ir sąsajas. Taip mokiniams labiau padedama tapti nepriklausomais problemų sprendėjais ir išmokti pagrįsti savo nuomonę. Tai yra ypač svarbu rengiant jaunus žmones pasauliui, kuriame informacijos yra begalė, viskas keičiasi labai greitai, o sprendimų priėmimui stinga laiko“, – Suomijoje plačiai taikomos mokymo metodikos privalumus vardijo Šiaurės licėjaus atstovė.

Kaip išugdyti sėkmingą žmogų?

Pasak S. Stankutės, išugdyti sėkmingus ir ateities visuomenėje klestinčius žmones yra itin sunku, jei vaikai ugdymo proceso metu nejaučia noro mokytis.
„Lietuvoje mokiniai dažnai skundžiasi, kad mokykloje jiems būna neįdomu, mokymosi medžiaga jiems atrodo neaktuali, o taikomi metodai – netinkami. Dėl šių priežasčių jie nejaučia mokymosi prasmės“, – tikino Šiaurės licėjaus pagrindinio ugdymo vadovė.

Siekiant išspręsti žemos mokymosi motyvacijos problemą, anot pašnekovės, ugdymo procesą turime pradėti nuo realaus pasaulio reiškinių, kurie būtų analizuojami, remiantis kritinio mąstymo kompetencija ir skirtingų disciplinų žiniomis.

„Taip galima įnešti prasmingumo ir įpūsti mokiniams motyvacijos“, – pabrėžė pašnekovė.
Būtinybę aktualizuoti ugdymo procesą ir susitelkti į ateičiai būtinų kompetencijų ugdymą pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development). Jos atliktame tyrime „Ateities švietimas ir įgūdžiai 2030“ pabrėžiama, kad siekiant kurti geresnę pasaulio ateitį būtina vaikams ugdyti tris transformuojančias kompetencijas: naujos vertės kūrimo, dilemų ir įtampų sprendimo bei atsakomybės prisiėmimo.

Įvairios pasaulio šalys ir švietimo pažangą tyrinėjančios institucijos tarp svarbiausių ateities kompetencijų taip pat mini kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas, bendravimą, bendradarbiavimą, prisitaikymą, skaitmeninį raštingumą, lyderystę ir tarpkultūrinį supratimą.
S. Stankutės teigimu, minimas kompetencijas efektyviai padeda ugdyti būtent reiškinių nagrinėjimu grįstas mokymo metodas.

„Jis apverčia požiūrį į mokymąsi: vaikai įtraukiami į pačių pasirinktų problemų tyrinėjimą, skatinami jas analizuoti įvairiais aspektais, o susidūrus su skirtingų disciplinų žinių spragomis – jas užpildyti“, – tvirtino pašnekovė.
Anot jos, tiek švietimo darbuotojams, tiek ir tėveliams būtina suprasti, kad sėkmingus ateities žmones galima išugdyti tik pasitelkus naujus metodus.

„Tikėtis gerų rezultatų sunku, jei su vaikais dirbama taip pat, kaip ir prieš 100 metų. Inovacijos švietimiečių darbe – būtinos. Net kai už lango pandemija“, – tikino S. Stankutė.

Jos teigimu, dabartinė situacija, kai ugdymas turi būti vykdomas nuotoliniu būdu, yra nemenkas iššūkis, tačiau įdėjus šiek tiek daugiau pastangų bedisciplinis mokymasis sklandžiai vyksta net esant nepalankioms aplinkybėms.
„Ir mokytojai, ir mokiniai sėkmingai adaptavosi, nors tiek vieni, tiek kiti labai laukia gyvų susitikimų“, – pabrėžė Šiaurės licėjaus pagrindinio ugdymo vadovė S. Stankutė.

Gintaras Gimžauskas

Reklama