NAUJIENOS

Kaip Lietuva reaguos į Lenkijos moterų protestus: žinomi asmenys ir NVO kreipėsi į valdžios institucijas

Kategorija:

Miestas:
Lenkijoje jau tris savaites vyksta visą šalį apėmusios protesto demonstracijos, kilusios dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų, kuriems pagrindą suteikė Lenkijos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, esą nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu Lietuva jokios oficialios reakcijos ir pozicijos dėl kaimyninėje šalyje vykstančių įvykių iki šiol nėra pareiškusi, todėl palaikymo Lenkijos moterims suskubo reikalauti neabejingi Lietuvos piliečiai, organizacijos ir žinomi žmonės.

Pirmadienį apie aštuoniasdešimt visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei dvidešimt šešios nevyriausybinės organizacijos pasirašė ir išsiuntė viešą kreipimąsi, adresuotą svarbiausioms Lietuvos valdžios institucijoms:

„Kreipiamės į Jus reikšdami susirūpinimą dėl iki šiol nesuformuluotos ir oficialiai neišsakytos Lietuvos pozicijos dėl kaimyninėje Lenkijoje vykstančių sisteminių moterų žmogaus teisių pažeidimų“, – rašoma atvirame laiške.
Kreipimosi iniciatoriai taip pat kvietė sutelkti dėmesį ir į Lietuvoje iki šiol neišspręstus klausimus, susijusius su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata.

„Lietuvoje moterų teisės, nors ir būdamos neabejotinai geresnėje padėtyje negu kaimyninėje šalyje, iki šiol nėra iki galo užtikrinamos. Iki šiol nėra priimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, o teisę į abortą užtikrina tik Sveikatos apsaugos ministro Įsakymas. Taip pat nėra užtikrinamos galimybės pasinaudoti lengvatomis dėl kontracepcijos, kurios yra ypač reikalingos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant mažinti nėštumų nutraukimų skaičių. Iki šiol kyla nesutarimai dėl lytinio švietimo programos mokyklose – šios programos turinys ir įgyvendinimas neužtikrina jaunų žmonių teisės į informaciją ir taip riboja jų galimybes pasirinkti saugiausius sprendimus. Lietuvoje taip pat iki šiol nėra išspręstos medikamentinio aborto galimybės, kuriomis sėkmingai naudojasi Šiaurės šalių pilietės, galinčios atlikti ankstyvą nėštumo nutraukimą saugiau, be intervencinių procedūrų”, – teigiama tekste.

Lietuvių palaikymą dėl žmogaus teisių pažeidimų protestuojančioms Lenkijos moterims žymi ir socialinių medijų tinkluose plintantys simboliai, šūkiai, nuotraukų rėmeliai lietuvių ir lenkų kalbomis. Pirmadienį sukurta „Facebook“ paskyra „Moterų teisių judėjimas Lietuvoje / Women's march LT” vos per vieną naktį surinko virš 700 gerbėjų ir daugiau nei 30 tūkst. skaitytojų pasiekiamumą.

Antradienį, lapkričio 10 dieną, Lietuvos Respublikos Seimas turėjo balsuoti dėl rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“, tačiau ryte išėmė šį klausimą iš darbotvarkės. Taip pat laukiama, kokią poziciją išsakys naujai išrinktojo Seimo valdančiosios daugumos lyderės ir jų kolegos.
Kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas autoriai ir bendraminčiai pareikalavo nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises. Prašoma išsakyti poziciją dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, taip pat dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, ir dėl kuo skubesnio mūsų šalyje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo.

Pateikiame visą kreipimosi tekstą ir jį pasirašiusiųjų sąrašą:

Gitanui Nausėdai, Lietuvos Respublikos Prezidentui
Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Naujai išrinktojo LR Seimo partijų lyderiams
 
KREIPIMASIS
Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus reikšdami susirūpinimą dėl iki šiol nesuformuluotos ir oficialiai neišsakytos Lietuvos pozicijos dėl kaimyninėje Lenkijoje vykstančių sisteminių moterų žmogaus teisių pažeidimų.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog šiuo metu Lenkijoje vėl vyksta visą šalį apėmusios protesto demonstracijos, kilusios dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriems pagrindą suteikė Lenkijos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, esą nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas kaimyninėje šalyje dar labiau pablogino moterų padėtį, suvaržydamas nuo 1993 metų palaipsniui mažinamas jų teises, ypač susijusias su jų reprodukcinėmis teisėmis ir pasirinkimais. Toks Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas rodo mažėjančią  pagarbą demokratijai, valdžių atskyrimo principui, ir toliau gilina piliečių nepasitikėjimą valdžios institucijomis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Jungtinių Tautų organizacijos Žmogaus teisių komitetas dar 2018 metais yra oficialiai paskelbęs, kad pasirinkti nėštumo nutraukimą yra moters kaip žmogaus ir pilietės teisė. Europos žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad negimusio vaisiaus „teisė į gyvybę“ yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.

Esame įsitikinę, kad Lietuva, aktyviai palaikydama demokratinius procesus kaimyninėje Baltarusijoje ir ne vienerius metus siekdama šių vertybių gynimo lyderystės regione, turi išreikšti palaikymą protestuojančioms Lenkijos moterims ir oficialiai kreiptis į Lenkijos vadovus su raginimu vadovautis tarptautinės teisės normomis, Jungtinių Tautų organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos rekomendacijomis, ir gerbti bei įtvirtinti moters teises, kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises.

Pažymėtina, kad Lietuvoje moterų teisės, nors ir būdamos neabejotinai geresnėje padėtyje negu kaimyninėje šalyje, iki šiol nėra iki galo užtikrinamos. Iki šiol nėra priimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, o teisę į abortą užtikrina tik Sveikatos apsaugos ministro Įsakymas. Taip pat nėra užtikrinamos galimybės pasinaudoti lengvatomis dėl kontracepcijos, kurios yra ypač reikalingos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant mažinti nėštumų nutraukimų skaičių. Iki šiol kyla nesutarimai dėl lytinio švietimo programos mokyklose – šios programos turinys ir įgyvendinimas neužtikrina jaunų žmonių teisės į informaciją ir taip riboja jų galimybes pasirinkti saugiausius sprendimus. Lietuvoje taip pat iki šiol nėra išspręstos medikamentinio aborto galimybės, kuriomis sėkmingai naudojasi Šiaurės šalių pilietės, galinčios atlikti ankstyvą nėštumo nutraukimą saugiau, be intervencinių procedūrų.
Dėl šių priežasčių raginame nedelsiant sistemiškai spręsti Lietuvos moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo problemą. Tikimės, kad naujos kadencijos Seimas nedelsiant priims Reprodukcinės sveikatos įstatymą, o atsakingi politiniai sprendimai užkirs kelią bet kokiems reprodukcinių teisių pažeidimams Lietuvoje.

Prašome nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises: 1) dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, 2) dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, 3) dėl Lietuvoje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo, to neatidėliojant ir neignoruojant šiuo metu egzistuojančių žmogaus pasirinkimą ribojančių problemų, visokeriopai užtikrinant reprodukcines teises ir teisę į PSO rekomendacijomis grįstą lytinį švietimą.
 
PASIRAŠĖ
Organizacijos:
 
Lietuvos žmogaus teisių centras
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija
Asociacija Vilniaus Moterų namai
Lygių galimybių plėtros centras
Lietuvos medicinos studentų asociacija
Europos žmogaus teisių fondas
Moterų informacijos centras
Lietuvos liberalus jaunimas
Tolerantiško Jaunimo Asociacija
Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga
Labdaros ir paramos fondas „Frida“
VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai
VšĮ Naujos kartos moterų iniciatyvos
Susivienijimas „Žali.lt“
NVO „Branda“
Socialinių inovacijų fondas
Gegužės 1-osios profesinė sąjunga (G1PS)
Nacionalinis pacientų susivienijimas
VšĮ DEMOS kritinės minties institutas
Lietuvos moterų lobistinė organizacija
VšĮ Plungės atviras jaunimo centras
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija
VŠĮ Nepatogus kinas
Asociacija „In corpore“
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“
VŠĮ "Mediapressa"
 
 
Asmenys:
 
Esmeralda Kuliešytė, gydytoja ginekologė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė
Prof. Rūta Nadišauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Doc. Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė
Prof. Marija Aušrinė Pavilionienė
Svetlana Kulšis, ŽiV ir AIDS paveiktų moterų bei artimųjų asociacijos vadovė
Lilija Henrika Vasiliauskė, Vilniaus Moterų namų direktorė
Ugnė Litvinaitė, lygių galimybių tyrėja
Vilma Gabrieliūtė, žmogaus teisių ugdymo ekspertė
Dr. Lijana Stundžė, Vilniaus universiteto lyčių studijų centro direktorė
Dr. Aurelija Novelskaitė, Vilniaus universiteto lyčių studijų centro mokslininkė / ekspertė
Dr. Reda Adomaitienė, Vilniaus universiteto lyčių studijų centro asistentė
prof. Dainius Pūras
Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė
Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė
Agnė Pakšytė, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė
Daiva Baranauskė, Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė
Marija Šaraitė, Nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė
Dr. Margarita Jankauskaitė
Dr. Viktoras Bachmetjevas, filosofas, „Esminiai dalykai“ Delfi+ autorius
prof. Andrius Bielskis, filosofas
Dr. Giedrė Purvaneckienė, edukologė
Dr. Džina Donauskaitė
Artūras Rudomanskis, teisininkas
Laima Kreivytė
Dr. Laima Vaigė
Dr. Juliana Lozovska
Dr. Jolanta Bielskienė, politologė
Prof. Diana Ramašauskaitė, Vilniaus universitetas
Prof. Žana Bumbulienė, Vilniaus universitetas
Dr .Vytautas Klimas
Lukas Stravinskas, Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas
Dominykas Vaitiekūnas, aktorius, dainininkas ir laidų vedėjas
Jūratė Trimakaitė, aktorė ir režisierė
Agnė Grigaliūnienė, radijo ir televizijos laidų vedėja, renginių organizatorė
Tinklaraštis „Mahila“
Gytis Ivanauskas, aktorius, šokėjas ir choreografas
Karolina Žernytė, aktorė ir režisierė
Romas Zabarauskas, režisierius
Vaiva Rykštaitė, rašytoja
Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas
Saulė Norkutė, režisierė
Indrė Endriukaitė, aktorė
Rūta Lapė, žurnalistė, laidų vedėja / prodiuserė
Edvardas Žičkus, žurnalistas, laidų vedėjas / prodiuseris
Andrius Jevsejevas, teatrologas
Vilma Vaitiekūnaitė
Zuzana Vasiliauskaitė, tyrėja, teisės psichologė
Virginija Cibarauskė, rašytoja ir literatūros kritikė
Paulius Gritėnas, apžvalgininkas
Judita Ragauskaitė, festivalio „Nepatogus kinas“ koordinatorė
Indrė Maršantaitė, darbo su jaunimu ekspertė, Nepatogaus kino klasės vadovė
Daiva Gylytė, Festivalio „Nepatogus kinas“ komunikacijos vadovė
Goda Sivilevičiūtė, verslininkė
Audronė Usonienė, gydytoja ginekologė
Justina Bačėnaitė
Denis Bezrukich, fotografas
Monika Guliakaitė, Europos žmogaus teisių fondo projektų koordinatorė
Rita Banevičienė, gydytoja akušerė ginekologė
Monika Kiznis, JAV organizacijos „Vaikų viltis“ komiteto narė
Kristina Puslienė, mokytoja
Inga Labanauskienė, verslininkė
Regina Jureliavičienė
Jurga Želvytė, dizainerė, leidyklos „Šviesa“ kūrybos vadovė
Nida Vildžiūnaitė, VŠĮ "Mediapressa"
Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto vadovė
 
Iniciatoriai:
 
Karolina Rekštytė
Karina Klinkevičiūtė
Akvilė Giniotaitė, lytiškumo ugdymo specialistė, edukologijos mokslų doktorantė
Alberta Vengrytė, menotyrininkė, šiuolaikinio meno kritikė, kultūros projektų koordinatorė
Reda Jureliavičiūtė
Rūta Latinytė, lektorė, publicistė
Natalija Rankauskė
Reda Kupčinskienė
Emilija Švobaitė
Ieva Šalnaitė
Radvilė Mauricaitė
Goda Katkutė
Kristina Šetkauskė

Papildoma informacija moterims, ieškančioms, kur kreiptis:

Nėštumo atveju taip pat dėl klausimų apie kontracepciją Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija pataria kreiptis į artimiausią gydytoją ginekologą.
Smurtą ar psichologinį spaudimą patiriančios ir pagalbos ieškančios moterys gali kreiptis į artimiausią Specializuotos pagalbos centrą visoje Lietuvoje (https://www.specializuotospagalboscentras.lt/), taip pat į Vilniaus moterų namus (https://www.vmotnam.lt/ ir tel.: 852616380). Esant reikalui šios organizacijos taip pat padės rasti pagalbos kontaktus ir kituose miestuose.
 
 

Reklama