NAUJIENOS

Kaip gydytis vaistažodžiais

Kategorija:

Miestas:
Teigiama, kad visos ligos – nuo nervų, kitaip pasakius – nuo blogų emocijų. Vadinasi, gydydami emocijas, priimdami teigiamas gyvenimo nuostatas, generuodami pozityvią mąstyseną mes saugome, stipriname savo ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą.
 
Vaistažodžiai ir skirti būtent tam tikslui – padėti žmogui atrasti jų energetinį sveikatingumo poveikį, kuo ilgiau ir tikslingiau generuoti energetinį potencialą, visokeriopai ne tik stiprinti, bet ir džiuginti, laiminti save.
Skaitome pirmą vaistažodį:
 
 
KAIP GIMSTA GYVENIMO TAKAI
Pirmiausia per tuščią lauką praeina Likimas.
Paskui jo pramintu taku jau nužingsniuoja Žmogus.
Eidamas jis ištrokšta.
Tuomet išsikasa šulinį.
Laukdamas, kol šulinys prisipildys vandens, jis pasistato namuką.
Netrukus takas į namuką atveda Moterį.
Paskui jiedu ilgai ir laimingai gyvena.
 
Jeigu...
Jeigu abu prisimena, kas pirmas praėjo tuo taku.
 
Ką tai duoda man pačiam? Be šio vaistažodžio aš jausčiausi nelaimingas, nes šiandien vos beįstengiu išlaikyti leidyklą, mažai begaliu išleisti savo knygų, mažai galiu padėti kitiems autoriams ir t. t.
 
Skaitau šio vaistažodžio mintį, kad žmogus gali pasijausti laimingas, jei prisimena, ką jam davė Likimas. Iškart prisimenu, kad man tik Likimas visai netikėtai padėjo tapti žurnalo „Žvaigždutė“ vyriausiuoju redaktoriumi, leidyklos „Trys žvaigždutės“ vadovu, išleisti virš šimto autorinių knygų, kurios iki šiolei verčiamos į kitas kalbas...
 
Likimas lėmė tapti lektoriumi, padėjo susitikti su daugeliu lemtingų žmonių, susipažinti ir susidraugauti su A. Alekseičiku, kuris įkvėpė keletą knygų parašyti apie depresiją, su kuria žmogus gali ne tik pasisveikinti, bet ir pats atsisveikinti. Tai man padėjo atrasti ir vaistažodžius, kurie taip pat jau verčiami net į kelias kalbas, dalintis seminaruose apie vaistažodžių terapiją...
 
Taigi, be šio vaistažodžio šiandien būčiau sunkiai beišgyvenantis leidėjas, bet perskaitęs jį, prisiminęs Likimo siųstas dovanas – tampu laimingas viso gyvenimo sėkmėmis. O tai – ir energija, ir sveikata, ir galimybės įveikti visus sunkumus.
 
Dabar – Jūsų eilė. Sakote, mažas atlyginimas, menka pensija, nėra nuotaikos, baimė dėl rytdienos...
 
Perskaitykite vaistažodį, perskaitykite sau, perskaitykite kartu su Likimu, kuris ėjo kartu su jumis, padėjo išvengti ligų, nelaimių, lėmė susitikimus, draugus, šeimą... Atrandate, kad turite namus, išsilavinimą, pomėgius, galimybes...
 
Nepasijutote laimingi? Skaitykite dar kartą. Jaustis laimingu – vadinasi, generuoti laimę, sveikatą, energiją. Viso to šiandien ypatingai reikia. Todėl skaitome toliau:
 
 
ŽMOGUS – KAIP KALNAS
Ir pats didžiausias kalnas tėra iškilusi ir įgavusi kalno formą žemės pluta.
Pats kalnas jokios naudos niekam neduoda.
Atvirkščiai – jis trukdo ir tiesti kelius, ir statyti namus, ir tekančią saulę kažkam užstoja.
Tačiau, kai prie kalno prieina geologas, kai jis su savo įgytomis žiniomis ima jį tyrinėti, ieškoti gamtos ten paslėptų naudingų iškasenų, kalnas virsta tikru lobiu, kuris praturtina šimtus žmonių, todėl šalia neretai iškyla ištisi miestai.
Geologo atrasti turtai žmones maitina, rengia, įkvepia naujiems ieškojimams.
Ir žmogus – kaip koks kalnas. Kol jis savyje neieško tų vidinių turtų, netyrinėja, kokiais talentais, gabumais jį apdovanojo gamta, tol jis nenaudingas nei sau, nei kitiems – tik užima vietą žmonių eilėje.
Tačiau, kai jis, pažvelgęs į kitus žmones-kalnus ar pastūmėtas kokio impulso, susimąsto ir ima ieškoti savo išskirtinumo, savo gyvenimo prasmingumo, jis atranda tokius lobius, kurie keičia visą gyvenimą, puošia jį talentų briliantais, naujų atradimų žavesiu.
Žmogus, tapęs savo vidinių turtų geologu, nuolat ieško, atranda minčių ir gyvenimo paslapčių grožį, juo puošia visą savo pasaulį.
Kartais tam pakanka vieno impulso, vieno susimąstymo, vieno kitokio žvilgsnio į save.
Deja, daugeliui tai nepavyksta.
O Tau dabar gal pasiseks...
 
Čia mažai ką galima ir pridurti. Svarbiausia – kuo ilgiau pabūti su savimi, su savo mintimis, savo jausmais. Atrasti viską, kuo Tave apdovanojo Kūrėjas – kiekvieno mūsų ir pareiga, ir gyvenimo prasmė.
 
Su meile pabūk su savimi. Paieškok Kūrėjo tau duotų dovanų.
 
Aš pats pirmą kūrybos sakinį parašiau sulaukęs trisdešimties metų. Atradau, kad galiu rašyti. Tai tapo gyvenimo tikslu. O jeigu nebūčiau tuomet pabandęs ieškoti?..
Tu, kaip ir aš, kaip ir kiekvienas turi viską, ką turi patys laimingiausieji.
Būk savo vidinių turtų geologu...
 
 
PRABUDIMAS
Kai jį aplankė nerimas, jis prabudo.
Apsidairė.
Pamatė, kur esąs, ką turįs, ką galįs.
Tada suprato, ką galima ir ko negalima pakeisti.
Dabar savo gyvenimo laiką skyrė tik tam, kad viskas, kas įmanoma, įgautų prasmę.
 
Bendraudamas, ypač su depresija besigydančiais žmonėmis, įsitikinau, kad nerimas, lyg koks piktavalis vedlys, stumia žmogų vis į didesnį nerimą, menkina gyvybines žmogaus jėgas.
Šis vaistažodis yra ne vienam padėjęs naujai permąstyti nerimo esmę. Mąstymas – tai dialogas. Tik dialogas keičia neveiksmingas nuostatas.
Keisk. Kilk. Laimėk.
 
Net apnykusias pačias juodžiausias mintis sekantis vaistažodis gali jas transformuoti į vitališkas naujo gyvenimo atradimo energiją.
 
Sunku pasakyti, kiek iš tų tūkstančių savanoriškai išėjusių iš gyvenimo žmonių šis vaistažodis būtų padėjęs jiems naujai pamilti gyvenimą. Tačiau jį perskaityti ir pamąstyti mums dar ne vėlu.
 
PASIRINKIMAS
Nusivylusi gyvenimu ji nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
Būdama pedantiška ji norėjo, kad per laidotuves skambėtų jos pačios pasirinkta gražiausia muzika.
Ji kruopščiai rinkosi tai Bachą, tai Verdi, tai Mocartą.
Galų gale pasirinko muziką – įstojo į Konservatoriją.
 
Veikla, azartas dažnai daro stebuklus. Nepririškite savo minčių prie jokio įsivaizduojamo stulpo. Suteikite mintims laisvę.
Mūsų laukia ir Konservatorijos, ir Akademijos, ir visos Gyvenimo mokyklos. Belieka rinktis...
 
 
ŽIBINTININKAS
Miestas jo laukdavo kaip saulėtekio.
Jis išeidavo iš namų ir lėtai žingsniuodavo iš gatvės į gatvę, kol nelikdavo jo neaplankyto nei vieno skersgatvio, nei vieno kiemo.
Žibintininkas – tą vardą žinojo ir didelis, ir mažas – ką besutikęs pažvelgdavo sutiktajam į akis ir, nepamatęs jose žiburėlio, savo žvilgsniu jį uždegdavo.
Nušvisdavo ne tik žmonių akys, ne tik jų veidai, bet ir pati gatvė, o kai jis apeidavo visą miestą, nušvisdavo ir dangus.
Tačiau, kai žmonės pasinerdavo į darbus, užsidarydavo namuose, kažkas jų žvilgsnių šviesas užgesindavo ir vėl aptemdavo miestas, nebelikdavo dangaus.
Tik tamsa.
Žmonės vėl laukdavo Žibintininko kaip saulėtekio.
Ir sulaukdavo.
Taip būtų tęsęsi iki šiolei, bet Žibintininkas vis labiau pavargdavo, jam vis sunkiau sekėsi atlikti savo darbą.
Kai jau visai nebegalėjo išeiti iš namų, jis uždegė savo šviesųjį žiburėlį danguje, kad žmonės nuo jo galėtų užsidegti savo akių žiburėlius.
Tas žiburėlis negesta iki šiolei.
Tereikia, ištarus Žibintininko vardą, įdėmiai jo paieškoti danguje ir savyje.
Žibintininko vardas, jo gyvenimas, jo paslaptis – tas pats žodis – Žibintininkas.
Tavo Žibintininkas.
 
Tai kvietimas pamatyti vitališkus gyvenimo žibutėlius savo akyse, kvietimas pakilti virš buities, pajusti meilę gyvenimui su visomis jo paslaptimis ir kasdieniniu grožiu, kuris mus supa iš visų pusių.
 
 
GYVENIMO LYGTYS
Sveikata minus mano ligos – lygu mano sveikata.
Atmintis minus mano užmaršumas – lygu mano atmintis.
Kasdieniniai džiaugsmai minus mano užmiršti vargai – lygu mano Gyvenimo džiaugsmas.
Visi žmonės minus man neįtikę – gali būti lygu mano vienatvei.
Viso pasaulio turtai minus tai, kas man nereikalinga – lygu mano turtas.
Gyvenimas su visais minusais ir pliusais, su meile ir viltimi – lygu mano Gyvenimas.
 
Žmogaus valioje ieškoti ir atrasti sveikatos, stiprybės, gyvenimo džiaugsmo šaltinius. Tik nuo mūsų valios priklauso kaip mes priimame savo trūkumus, savo draugus, net savo vienatvę, kaip mes sprendžiame visas gyvenimo lygtis, kad gyvenimas taptų kuo labiau savas, kad jame rastume kuo daugiau pasitikėjimo, prasmės, gyvenimo vertybių.
 
Dvasinio energingumo temomis yra išleistos dvi knygos – „Vaistažodžiai“ ir „Gyvenimo vaistažodžiai“. Jas aptarinėdami įvairių seminarų, individualių pokalbių, pratybų metu dalinamės tais energetiniais principais, kurie klausytojams galėtų generuoti savas energetines interpretacijas, skatinti juos savianalizei, skindančias iš daugelio šaltinių negatyvumo apraiškas kompensuoti pozityvumu, gyvenimo energija.
 
Kviesdamas „Mano krašto“ skaitytojus perskaityti „Kaip gydytis vaistažodžiais“, turiu net kelius tikslus:
 Pirma, kad jau turintys „Vaistažodžių“ knygas lengviau suprastų energetinių vaistažodžių paskirtį, galėtų efektyviau jais pasinaudoti.
Antra, kad panorėję šias knygas įsigyti mūsų leidykloje „Trys žvaigždutės“, žinotų šių knygų turinį ir prasmę.
Trečias tikslas, kad visi norintys stiprinti savo sveikatingumo energetiką gali užsisakyti „Vaistažodžių terapijos“ analitinį seminarą. Tereikia apie savo norą parašyti el. p. JeronimasL@gmail.com arba paskambinti tel. 8 687 75147.
Tikiuosi, kad net šių kelių vaistažodžių „iššifravimas“ padės skaitytojams eiti savianalizės keliu, paskatins rūpintis savo dvasine energetika ir sveikata, kurios  šiuo metu siaučiant visokiems virusams ypač reikia.
 
Jeronimas Laucius,
rašytojas pozityvistas, energetinių seminarų vedėjas, leidyklos „Trys žvaigždutės“ (www.tryszvaigzdutes.lt) vadovas
 
 
 

Braškinis pyragas – tortas

Šviežių bulvių plokštainis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama