NAUJIENOS

Kaip 2021-ieji keitė Panevėžio rajono žmonių gyvenimą

Kategorija:

Miestas:
Antaninės 2021-ųjų metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje  – Tiltagaliuose.

„Daug kuo galime pasidžiaugti, – paklausus, kokie nuveikti darbai labiausiai džiugina, sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. –  Visame rajone buvo tvarkomos viešosios erdvės, gatvės ir keliai, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai, įgyvendinami vandentvarkos ir kiti projektai.“


Panevėžio rajono savivaldybės vadovai. Iš dešinės –  administracijos direktorius Eugenijus Lunskis, rajono meras Povilas Žagunis ir vicemeras Antanas Pocius.

Tikisi spartesnių kelių tvarkymo tempų

Keliai ir gatvės – vienas didžiausių kiekvienos savivaldybės rūpesčių. Žmonėms reikalingas patogus susisiekimas, bet šiuo metu Lietuvos gyventojai vis dar važinėja keliais, iš kurių daugiau kaip 45 tūkst. kilometrų – žvyrkeliai. Tai 54 procentai visų šalies kelių ilgio.  „Kiekvienais metais stengiamės išasfaltuoti kiek galima didesnes žvyrkelių atkarpas. Ir nors 2021-aisiais iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, palyginti su praėjusiais metais, gavome mažiau lėšų keliams tvarkyti, padarėme viską, kas buvo suplanuota ir suprojektuota. Asfaltuotos gatvės Molainių, Ėriškių, Uoksų, Krekenavos, Vyčių, Preidžių ir kitose gyvenvietėse. Iš viso kelių priežiūros ir darbų metinis biudžetas iš įvairių šaltinių pasiekė beveik 3 mln. eurų. Paklota naujos ar rekonstruota senos asfalto dangos apie 4,5 kilometrų. 2021 m. pabaigoje jau nupirkti ir Paįstrio–Bernatonių kelio kapitalinio remonto darbai, – kelių tvarkymą apžvelgia Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. – Iš didesnių ką tik pasibaigusių metų kelių tvarkymo darbų – Dembavos gyvenvietėje sutvarkyta pagrindinė Dembavos gatvė, įrengti šaligatviai, apšvietimas. Investicijų suma – daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Šis 2021-aisiais baigtas kelerių metų projektas iš pagrindų pakeitė gyvenvietės vaizdą. Labai tikimės, kad artimiausioje ateityje  pavyks iš pagrindų sutvarkyti gatves ir kitose priemiestinėse gyvenvietėse.“
Tačiau kol kas, pašnekovo teigimu, dar neaišku, kaip bus finansuojamas kelių tvarkymas 2022-aisiais, nes ginčai vyksta dėl metodikos. „Žiedinės savivaldybės esame skriaudžiamos. Joms skiriamos lėšos didinamos mažesniu procentu negu miestui. Tad tiksliai dar nežinau, kiek procentų bus padidintos lėšos 2022 metams. Jei bus didinama tiek pat procentų, kiek ir kitoms savivaldybėms, keliams tvarkyti lėšų turėsime šiek tiek daugiau, tad daugiau ir kelių galėsime sutvarkyti.  Rengiamės didesnės apimties darbams ir šiuo metu vyksta kelių tvarkymo projektavimo darbų pirkimas“, – sako Eugenijus Lunskis.

Kaip teigia savivaldybės administracijos direktorius, siekiant sparčiau pagerinti Panevėžio rajono kelius, pagal rajono tarybos 2015 metais patvirtintą tvarką pasitelkiami ir gyventojai, norintys paspartinti jiems svarbaus kelio asfaltavimą, prisidedant savais pinigais. Pernai gyventojams prisidėjus 50 tūkst. eurų savų lėšų išasfaltuotos 4 gatvės ar keliai Molainių, Linionių ir Vyčių gyvenvietėse.

Kiemams asfaltuoti – savivaldybės biudžeto lėšos

Rajone yra nemažai daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių kiemai sudaro nepatogumų gyventojams, gadina gyvenvietės vaizdą. Lietuvos automobilių kelių direkcija šių darbų nefinansuoja. Tad jau keleri metai daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų asfaltavimui lėšos skiriamos iš rajono savivaldybės biudžeto. „2021-aisiais daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai buvo asfaltuojami Pažagieniuose ir Velžyje. Tiems darbams iš savivaldybės biudžeto skirta daugiau kaip 130 tūkst. eurų. 2022 metais planuojame išasfaltuoti Dembavos ir Krekenavos daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, – apie gyvenamosios aplinkos gerinimą rajone kalba savivaldybės administracijos direktorius. – Pasinaudojant ES finansavimu sutvarkyta ir nemažai viešųjų erdvių rajono gyvenvietėse. Buvo užbaigtas didžiulis projektas Piniavoje. Investavus daugiau kaip milijoną eurų, sutvarkyta centrinė aikštė, paupys, paplūdimys, įrengta krepšinio aikštelė, pastatytos terasos. Piniava tapo traukos centru. Kelerius metus trukęs projektas praėjusią vasarą buvo baigtas.“

Gyventojų iniciatyvą skatina dalijamasis biudžetas

Jau treti metai Panevėžio  rajono savivaldybė dalį biudžeto lėšų skiria dalijamajam biudžetui. Gyventojų siūlomi projektai – viešųjų erdvių, paplūdimių sutvarkymas, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas.

 „2021 m. dėl dalijamojo biudžeto lėšų panaudojimo elektroniniu būdu balsavo per 6 tūkstančiai gyventojų ir buvo finansuoti septyni  projektai. Vienam projektui buvo skiriama iki 7 tūkstančių eurų. Dalijamojo biudžeto lėšomis buvo įgyvendinti projektai Tiltagaliuose, Paliūniškyje, Jotainiuose, Krekenavoje, Raguvoje, Berčiūnuose, Paįstryje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas paplūdimių tvarkymui. Jie įrengti keturiose projektus dalijamojo biudžeto lėšomis vykdžiusiose gyvenvietėse. 2020 metais finansavome tris projektus. Tiek planavome ir praėjusiais metais, bet įvertinus teikiamus projektus ir jų palaikymą, buvo nuspręsta finansuoti penkis.“


Paliūniškio paplūdimys.

Direktoriaus teigimu, ir 2022 metų biudžete dalijamajam biudžetui planuojama skirti  20–30 tūkst. eurų.
„Žinoma, ne visi lieka patenkinti, nes paraiškų būna gerokai daugiau negu galime finansuoti. Praėjusiais metais buvome gavę 16 paraiškų. Labai aktyvios rajono bendruomenės, jų iniciatyvas savivaldybė paremia tiek, kiek gali“, – sako direktorius.

Kadangi 2021-aisiais metais rajono savivaldybės biudžetas buvo sėkmingai vykdomas, surenkamos planuotos lėšos, direktoriaus teigimu, 2022 metus savivaldybė pasitiko optimistinėmis nuotaikomis.

Vandentvarkos projektai

„Šiek tiek sunkumų turėjome su trejus metus vykdomu vandentvarkos projektu, nes nelabai pasisekė su rangovu. Šių darbų viešųjų pirkimo konkursą laimėjusi įmonė bankrutavo. Ir iki bankroto ji darbų jau nebevykdė. Pernai su šia įmone teko nutraukti sutartį, skelbti naują darbų pirkimo konkursą, o tai kainavo papildomų lėšų. Rezultatą jau matome, padaryta apie 80 proc. darbų ir, nors darbų pabaiga numatyta 2023 metais, tikimės juos užbaigti jau šių metų vasarą. Įgyvendinus projektą Ėriškių, Paįstrio, Gegužinės gyvenvietėse bus pastatyti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai.  Šio projekto sąmatinė vertė 3 mln. eurų, dalį lėšų skyrė savivaldybė. Dalis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų atnaujinta Raguvoje. Kadangi ryškėja, jog bus sutaupyta vandentvarkai skirtų lėšų, planuojame užbaigti visų Raguvos tinklų rekonstrukciją. Tikimės, kad vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus pavyks sutvarkyti Jotainiuose. Taigi ruošiamės, o kaip seksis, matysime, – vandentvarkos projektų vykdymą apibūdina Eugenijus Lunskis. – Ankstesniais metais didžiuliai vandentvarkos projektai įgyvendinti Linkaučių ir Miežiškių gyvenvietėse. Visi paminėti projektai buvo finansuojami ES paramos ir savivaldybės biudžeto lėšomis.“

2020 metais savivaldybė patvirtino ir individualių namų nuotekų valymo įrenginių finansavimo tvarką, pagal kurią biudžete suplanuota 50 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Tai sudaro iki 50 proc. valymo įrenginių statymo kaštų. „2020 metais buvo pateiktos šešios paraiškos, praėjusiais metais patvirtinome dvidešimt devynias paraiškas. 2022 metais taip pat bus remiamas individualių valymo įrenginių statymas. Mažesnėse gyvenvietėse tai yra išeitis“, – teigia pašnekovas.

Dalis vandentvarkos projektų įgyvendinama ir savivaldybės biudžeto lėšomis. 2021 metais iš savivaldybės biudžeto skyrus 40 tūkst. eurų vandentvarkos projektas įgyvendintas Smilgiuose.

Kaip teigia rajono savivaldybės administracijos direktorius, per pastaruosius trejus metus į vandentvarkos projektus investuota apie 700 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.

Vandentvarkos projektai įgyvendinami pagal 2007 metais patvirtintą vandentiekio ir nuotekų tinklų planą. Jame buvo išskirti trys prioritetai. Vienas jų – sutvarkyti vandentiekio ir nuotekų tinklus didžiosiose gyvenvietėse. Kaip teigia direktorius, tai jau beveik visose gyvenvietės įgyvendinta. Likusi tik Raguva, bet ir toje gyvenvietėje tinklai tvarkomi. „Atnaujiname Panevėžio rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų specialųjį plėtros planą, kuri tikriausiai reikės įgyvendinti savivaldybės lėšomis. Taigi lėšų poreikis didžiulis ir sunku kalbėti, kada jį pavyks įgyvendinti, – svarsto direktorius. – Aiškiai matome, kad reikia peržiūrėti ir persidėlioti prioritetus.  Tad 2022 metų vasarą, kai bus patvirtintas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros planas, bus aišku, kokiems projektams bus teikiama pirmenybė.“

Rengiamasi regioniniams pokyčiams

Kalbos apie regiono savivaldybių bendradarbiavimą pamažu įgauna realesni vaizdą. Panevėžio regione, kaip ir kituose, rengiamas Regiono plėtros planas. Savivaldybių bendradarbiavimui skatinti planuojamos funkcinės zonos, kurių paskirtis – kelių savivaldybių susikooperavimas bendrai problemai spręsti ir taip įgyti galimybę gauti ES paramos lėšų.  „Panevėžio regione išskirtos trys savivaldybių kooperavimosi kryptys. Viena jų – transporto plėtra. Šiai problemai spręsti naudojamės Tauragės regiono pavyzdžiu – elektroninio bilieto įvedimas. Kaip buvo nuspręsta viename paskutinių regiono plėtros tarybos susitikimų, vieningo elektroninio bilieto projekte dalyvaus visos regiono savivaldybės. Dėl administracinių kaštų transporto paslaugų sistema gali kiek ir pabrangti, tačiau manome, kad bus sukurtas efektyvus sistemos valdymas ir galėsime ekonomiškiau planuoti tiek lėšas, tiek maršrutus, kad autobusai nevažinėtų kai kuriais maršrutais tušti. Žinoma, vardan ekonomiškumo būtinų maršrutų tikrai nebus atsisakoma, – teigia administracijos direktorius ir paaiškina. – Visuomeninis transportas Panevėžio rajono savivaldybei kainuoja gan  brangiai – vidutiniškai apie 800 tūkst. eurų per metus. Jau vien lengvatinių bilietų kompensavimas.  Pernai, sumažėjus gyventojų judumui, teko apriboti maršrutus. Iki 40 proc. sumažinome ridą, bet transporto išlaikymas savivaldybės biudžetui vis tiek kainavo apie 600 tūkst. eurų. Dalį šių išlaidų kompensuosime  iš Finansų ministerijos  gavę 100 tūkst. eurų kovidinio laikotarpio nuostoliams padengti. Elektroninis bilietas sudarys sąlygas šimtu procentu matyti esamą situaciją, dabar ją matome pagal parduotus bilietus ir pagal vežėjų pateiktą informaciją.“

Kita kryptis – verslo plėtra.  Pasak pašnekovo, minčių yra įvairių: ir verslo inkubatorių, ir pramoninių zonų plėtra. Tačiau šioje srityje dar ieškoma geriausio sprendimo. Ir trečia kryptis – kultūrinis turizmas. „Tokie planai, o ar jiems įgyvendinti bus skiriamos lėšos, parodys laikas, nes visų regionų savivaldybės aiškinasi sritis, kuriose gali bendradarbiauti, – sako Eugenijus Lunskis. –Panevėžio rajono savivaldybė atliekame savo strateginio plano monitoringą. Bandome viską daryti kompleksiškai. Šių metų spalio–lapkričio mėnesį jau turėtume pasitvirtinti atnaujintą savivaldybės plėtros planą. Taigi atsinaujinę planus, aiškiai žinosime savo veiklos kryptį, bus aiškūs paramos teikimo aprašymai, tad galėsime planuoti ir rengti projektus planams įgyvendinti“,

Švietimo reforma: lūkesčiai ir nerimas
2022 metais startuoja „Tūkstančio mokyklų“ programa. „Tikėtina, kad jos įgyvendinimas sumažins rajone gimnazijų skaičių, o kaip bus iš tikrųjų – nežinia. Pagal pirminius programos pristatymus iš septynių gimnazijų mūsų rajone gali likti dvi. Kaimiškosioms vietovėms tai dideli praradimai. Savo pastabas rajono švietimo bendruomenė yra pateikusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tik ar bus atsižvelgta ir priimtas palankesnis sprendimas? Visi norime gauti papildomą finansavimą, gerinti ugdymo kokybę, bet nenorime atsisakyti gimnazijų. Be abejo, rajone, kaip ir daugelyje kitų rajonų, mokinių skaičius mažėja, tad dalis gimnazijų numiršta natūraliai. Kai nebėra vaikų, kokia gi gimnazija, – svarsto Eugenijus Lunskis. –  O kur matome perspektyvą, kad bent po vieną gimnazinę klasę galime išlaikyti, norėtume, kad tos gimnazijos ir išliktų. Tačiau viskas priklauso nuo bendros valstybės politikos.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktame švietimo įstaigų pertvarkos plano projekte siūloma reorganizuoti arba likviduoti mokyklas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių. Kaip teigia direktorius, Panevėžio rajone taip pat esama nedidelių mokyklų. „Per pastaruosius dvejus–trejus metus švietimo įstaigų tinklą esame gan stipriai optimizavę, uždaryta arba reorganizuota 10 ugdymo įstaigų. Rajono taryba yra patvirtinusi mokyklų tinklą iki 2025 metų pabaigos, bet planas, atsižvelgiant į realią situaciją, kasmet koreguojamas. O jei ministerijos nurodymai bus kitokie, matyt, planą teks koreguoti pagal jos nurodymus, –  sako savivaldybės administracijos direktorius. –  Uždarę nedideles mokyklas sutaupome nemažai lėšų, bet kas iš tų sutaupytų kelių šimtų tūkstančių eurų, jei pastatai stovi tušti ir nenaudojami. Bandome parduoti, bet kol kas nesėkmingai. Į privatizavimo planus įtrauktos arba rengiamasi įtraukti septynis mokyklų pastatus. Ir kol kas negalime pasigirti, kad mums sektųsi juos pardavinėti. Pavyko tik parduoti Berniūnų vaikų darželio pastatą. Kurganavos mokykloje įkurdinome neįgaliųjų dienos centrą, kurio išlaikymas savivaldybės biudžetui gan brangiai kainuoja, nes  vaikus reikia suvežti iš viso rajono. Tačiau pastatas gyvas. Kita vertus, mokyklų uždarymas sumažina kaimo gyvybingumą. Neatmetu to, kad didesnėje mokykloje vaikas gaus kokybiškesnį ugdymą, bet sunku pasakyti, į ką geriau atsižvelgti planuojant ugdymo įstaigų tinklą: vertinti tik ekonominę pusę ar visą socialinį kontekstą. Nuomonių yra labai įvairių.“

Seniūnijų rūpesčiai

„Rūpesčių ir problemų visada yra, bet prabėgus metams reikia ir pasidžiaugti tuo, kas gražu. Gražėja seniūnijos gyvenvietės ir kaimai, – pokalbį pradeda Karsakiškio seniūnijos seniūnė Rima Jaškūnienė. – Aktyvios Tiltagalių, Sodelių, Geležių ir Paliūniškio kaimų bendruomenės. Rajono savivaldybė palaiko ir finansiškai remia bendruomenių iniciatyvas, kultūrinius renginius. Džiaugiamės ir kitais mūsų švenčių bei renginių rėmėjais. Mūsų bendruomenėms, laimėjus bendruomenių iniciatyvų, skirtų viešųjų erdvių infrastruktūrai gerinti ir patrauklumui didinti, projektus, paplūdimį įsirengėme Paliūniškyje, o prie įvažiavimo į Tiltagalius – maudyklą. Tiltagaliai buvo viena iš 2021-ųjų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių. Tad šioje gyvenvietėje vyko daug įspūdingų renginių, gyvenvietė labai pasipuošė – pelnė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos rengto konkurso „Žydintis kaimas“ nugalėtojos titulą. Buvo išvalytas antrasis gyvenvietės tvenkinys. Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebono ir Tiltagalių bendruomenės rūpesčiu, Panevėžio rajono savivaldybės ir tiltagaliečių aukų lėšomis, buvo pakeistas Tiltagalių koplyčios stogas.


Rajono savivaldybei skyrus lėšų, netoli Geležių miestelio, Užubalių II kaime, 2021 m. buvo atstatytas paminklas rezistencinių kovų dalyviams buvusioje Birbilų sodyboje.“


 „Gaila, šiemet nebespėjome susitvarkyti paplūdimio Jotainiuose, – apgailestauja  tik prieš porą mėnesių pradėjusi dirbti Vadoklių seniūnijos seniūnė Milda Tamokaitienė. – Pavasarį paplūdimys bus sutvarkytas ir vasarą pasitiksime turėdami puikią poilsio vietą. Labai aktyvios seniūnijos bendruomenės, gebančios pritraukti finansavimą įvairioms savo iniciatyvoms įgyvendinti. Tai ir viešųjų erdvių tvarkymas, ir įvairūs renginiai. Esame dėkingi rajono savivaldybei už tų iniciatyvų palaikymą.“

„Mes visada gražūs, – išgirdęs klausimą apie tai, kaip pagražėjo seniūnija per pastaruosius metus, linksmai išporina  Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas. – 2021-uosius Seimas buvo paskelbęs Juozo Zikaro metais. Tai mums suteikė galimybę gauti daugiau lėšų, kurias panaudojome šio, vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių atminimui  įamžinti.  

Minint skulptoriaus 135-ąsias gimimo metines, 2016 m. Paįstrio centre pastatyta Eduardo Tito ąžuolinė skulptūra.  Gintaro Lukoševičiaus nuotr.

Labai gražiai sutvarkėme miestelio aplinką. Šis projektas buvo gražus bendruomeniškumo pavyzdys. mes bendruomenė pati prižiūrėjo miestelio gėlynus. Buvo gražu žiūrėti, kaip jais žmonės rūpinosi. 


2021 m. liepos 6 d. įvyko skulptūrų kompozicijos „Zikaro žąsys“ atidarymas. Meninę kompoziciją sudaro penkios ąžuolo skulptūros „Zikaro žąsys“. Jas sukūrė ir iš ąžuolo išdrožė Panevėžio rajono Miežiškių miestelyje gyvenantis tautodailininkas Eduardas Titas. Kompoziciją pastatė Paįstrio bendruomenė. Gintaro Lukoševičiaus nuotr.

Prie Paįstrio kultūros centro pastatytos mūsų rajono tautodailininko Eduardo Tito išdrožtos Zikaro žąsys“ . Kadangi jos pastatytos visai arti kalio, pro šalį važiuojantieji  pristoja, baimindamiesi, kad tuoj tuoj žąsys išpuls ant kelio. Jos tokios tikroviškos. Ir dydžiu, ir spalva.

Pasistatėme didelę sceną. Anksčiau stadione statydavome išsinuomotą sceną. Mišias užpirkdavau, kad niekas nuo jos nenukristų, kad kas nepavogtų, nesulaužytų. Dabar turime labai gražią sceną, turime tvirtų gražių suoliukų. Puošiamės. Tikimės, kad bendruomenei bus atiduota miestelyje esanti tuščia teritorija. Anksčiau joje gyventojai ožkas ganydavo, dabar ją nušienaujame. Statyboms teritorija nėra tinkama, nes joje palaidoti kažkada kurto modernaus kultūros centro griuvėsiai. Gaila, kad per privatizacijos laikus nepavyko šio centro išsaugoti. Jei teritorija bus perduota bendruomenei, jau planuojame ten pasodinti medžių alėjas, pastatyti gražių suoliukų. Juk gražu būtų, jei ten atsirastų, pavyzdžiui, pirmojo bučinio suoliukas.

Turime ir Paįstrio Juozo Zikaro gimnaziją. Labai stengiamės ją išlaikyti, bet nerimą kelia nesibaigiančios švietimo reformos ir kiekvienos jų – skirtingi reikalavimais. Jei būtų bent keliolikai metų žinomi valstybės švietimo planai, būtų galima visai kitaip planuoti. O dabar vienais metais reikalaujama, kad tiek turi būti šviesiaplaukių, tiek rudaplaukių vaikų, o po metų staiga sužinai, kad jau reikalaujama priešingai. Gimnazija mums labai reikalinga ir labai viliamės, kad padedant rajono savivaldybei, ji bus išsaugota.

Didžiuojamės puikiai veikiančiu Paįstrio kultūros centru, pelniusiu ne vieną svarbų apdovanojimą. Centras rengia daug puikių renginių, tarp jų ir tarptautinį mėgėjų teatrų festivalį. Mėgėjiški teatrai suvažiuoja iš visos Lietuvos ir užsienio. Spektakliai vyksta įvairiose miestelio erdvėse, o pastaruoju metu keliasi ir į kitas seniūnijos gyvenvietes.

Kadangi rajono seniūnijose dirba sporto organizatoriai, mūsų gyventojai aktyviai dalyvauja sporto veikloje.
Labai geras rajono savivaldybės požiūris. Nė vienas rajono vadovas nėra pasakęs, kad negausite reikalingos paramos. Visada randa, kaip padėti.“

„Miežiškiai prieš kelerius metus buvo mažoji Lietuvos kultūros sostinė, bet tų metų įdirbis atsiliepia ir dabar, – pasidžiaugia Miežiškių seniūnijos seniūnas Remigijus Budreika. – Žinoma, seniūnijos rūpestis – tvarkinga aplinka. Šiemet neturėjome jokių problemų su teritorijų šienavimu. Šienavimui esame įsigiję naują traktoriuką. Turime ne tik panevėžiečių, bet ir aplinkinių rajonų gyventojų pamėgtą Angelų slėnį. Į jį atvažiuoja fotografuotis jaunavedžiai, jame vyksta įvairūs renginiai. Rajono savivaldybės rūpesčiu išasfaltuotas Angelų slėnį su Miežiškiais jungiantis keliukas. Miežiškių gyventojų patogumui rengiami vandens tiekimo ir nuotekų tinklai. Taigi judame į priekį, gražėjame tvarkomės, tik neramu, kad galime netekti mokyklos. Vaikų skaičius mažėja ir vis labiau neaiškus mokyklos likimas. Nors turime ir optimistinių vilčių. Vos už 15 kilometrų esančiuose Miežiškiuose nekilnojamas turtas turi paklausą ir paskelbus apie parduodamą sodybą, ji labai greitai sulaukia pirkėjų.“
 
Karolina Balmiškė
 

Reklama