Kai padarai gerą, apima neapsakomas jausmas
  NAUJIENOS

Kai padarai gerą, apima neapsakomas jausmas

Kategorija:

Miestas:

Apie skuodiškio Gedimino Anužio organizuojamą labdaringą veiklą sužinojau perskaičiusi žinutę, kad jo iniciatyva renkamos aukos reta genetine liga sergančiam berniukui padėti. Ta nedidelė žinutė ir buvo paskata pakalbinti Gediminą apie labdaringą veiklą.

Gediminą Anužį kalbina www.manokrastas.lt redaktorė Genovaitė Paulikaitė.

 

–Gediminai, paties veikloje nemažas dėmesys skiriamas paramai. Kas paskatino inicijuoti tokią gražią veiklą, kviečiančią žmones daryti gerą?

 

–Viskas turbūt prasidėjo dar kai gyvenau Skuode iki išvažiavimo į didžiąsias studijas. Turėjome daug savanoriškų veiklų: mokyklos popamokinės veiklos klube, Skuodo jaunimo centre ir kituose klubuose bei būreliuose. Tai iš dalies irgi buvo labdara, nes aukojome savo laiką, kad organizuotume įdomų, aktyvų ir teisingą laisvalaikį Skuodo jaunimui.

Vėliau gyvenimas taip nusprendė, jog 2004 metais įstojau į socialinį darbą, kuriame atjautos žmogui ir labdaros elementų netrūko. Sutikau save praktikose: nakvynės namuose, „išganymo armijoje“ ir kt. socialinėse įstaigose, todėl supratimas „kaip svarbu padėti žmogui“ atsirado labai stiprus.

Tad po visų mokslų jau 2009 metais, kai Skuode kūriau mūsų organizacijos jaunimo bendruomenės Skuodo skyrių, natūraliai mūsų prisistatymas Skuodo žmonėms tapo „Labdaringas paramos koncertas“, kuris buvo skirtas surinkti lėšų „Skuodo globos ir socialinės priežiūros centro“ gyventojams, klientams. Tad po tokių gražių idėjų įgyvendinimo atsirado noras plėsti savo veiklą ir taip 2010 metais keturi draugai aš, Aurelijus Vaškys, Paulius Samoška ir Andrius Genys įkūrėme Všį „SantakaLT“, kurią skambiai vadinome paramos ir labdaros organizacija. Vienas iš mūsų keturių – Paulius, turėjo savo įmonę Norvegijoje, tad ten ne tik dirbo, bet ir ieškojo paramos iš Norvegijos piliečių Skuodo žmonėms, ją siuntė mums, o mes organizavome dalijimą. O galiausiai 2011-ais vasario mėnesį aš ir mano kolega Aurelijus dalyvavome savivaldos rinkimuose, po kurių tapome ne tik tarybos nariais, bet ir pradėjome dirbti socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitete, kuris vėlei siejasi su socialine veikla, labdara...

–Kokie paties suorganizuoti labdaringi renginiai patį labiausiai džiugina?

–Kiekviena akcija, kiekviena iniciatyva yra dovana. Jei ją pavyksta įgyvendinti apima neapsakomas jausmas. Tad sunku išsirinkti. Tiesiog pavardinsiu tai ką esame nuveikę...

Vienas pirmųjų mūsų darbų su „SantakaLT“, buvo padėti keturiems vaikams, kurie 2010 metais liko be tėvelių ir mes tuo metu galėjome prisidėti vos 1000 kronų (450 Lt.), bet kai išgirdome nuoširdų „ačiū“ už tai – tai mums buvo didelis įkvėpimas veikti toliau. Vėliau organizavome labdarą rūbais Ylakių senelių globos namams (net kelis kartus), organizavome bendradarbiavimo projektą (apsikeičiant dovanomis) tarp Barstyčių vaikų globos namų ir Norvegijos karalystės Tvedestrand‘o miesto mokyklos. 2012 metais mus pasiekė visas sunkvežimis labdaros su įvairia socialine technika – funkcinėmis lovomis, neįgaliųjų vežimėliais, rūbais, indais ir t.t..., kuriuos išdalinome socialinės rizikos šeimoms visame Skuodo rajone. 2012 metais rajone laimėjome projektą „Aš galiu daugiau nei Tu galvoji“, jis buvo skirtas Mosėdžio ir Barstyčių vaikų namams.  Galiausiai šiais metais turėjau garbės susipažinti su Ingrida Zavestauskiene, kurios sūnus serga itin reta genetine liga, tad šį rudenį organizavome paramos rinkimą jos sūnui Povilui ir noriu pasidžiaugti žmonėmis ir organizacijomis, kurios aukojo ir per mėnesį laiko mes surinkome Zavestauskams 9600 Lt. Skausmo už šią sumą neatimsime ir į vidų neįlysime, tačiau kai gali prisidėti bent grūdeliu prie naštos palengvinimo – tai yra didelė pagalba...

 

–Kaip aplinka reaguoja į paties kvietimą paremti kitus, ypač kai taip madinga pasidarė skųstis sunkiu gyvenimu?

 

–Įvairiai. O jei plačiau – tai labai priklauso nuo to, kokiu tikslu yra renkama labdara. Mūsų (t.y. SantakaLT komandos) atvejai dažniausiai specifiniai. Mes niekada nesirenkame kam skirti paramą, mūsų beveik neprašo organizuoti paramos, mes to nedarome nuolatos, nes kiekvienas esame dirbantis. Žmogus, ar organizacija, su kuria mes bendradarbiaujame dažniausiai atsiranda natūralia gyvenimo eiga, kažkaip susiduri su tuo, kažkas pasiūlo, netyčia išsiaiškini, jog tai šiuo metu yra reikalinga ir t.t... Tad kai tai atsitinka, tada susirenku visą informaciją ir kontaktuoju su tais žmonėmis, kurios žinau kaip suprantančius, o tada gaunasi grandininė reakcija iš lūpų į lūpas. Manau aukotojui yra svarbu žinoti atvejį, kuriam jis aukoja. Šiais laikais, kai vyksta daug apgavysčių, pinigų išviliojimų atvejų – svarbu geras vardas, pagrįstumas, geri viešieji ryšiai ir žmogiškas kontaktas. O tada gaunasi teisingai ir gerai.

 

–Kaip manai, kuo žmogų praturtina galimybė duoti?  Ką pats junti kitam padėdamas ar duodamas?

 

–Duoti yra daug. Manau, jog duoti yra lygu dalintis. Net Biblijoje yra sakoma: „Nepamirškite daryti gera ir dalintis su kitais, nes tokios aukos patinka Dievui“ (Heb 13,16). Ir tikrai tai yra tiesa, savo patirtimi galiu patvirtinti kai padarai kažką gero apima neapsakomas jausmas, organizmas virte verda, o tuo momentu atrodo, kad gali kalnus nuveikti. Tai yra palaima, kuri žmogų varo į priekį, suteikia gyvenimo tikslą, linkiu visiems patirti tokį jausmą bent kartą gyvenime. Tuo labiau, kad artėja didžiausios metų šventės – Kalėdos, stebuklų metas...  garantuoju, jog patiks. O po to kaip Dievas duos...

 

 


Reklama