Kadencijos pabaigą pasitinku su darbais, kuriais galiu pasidžiaugti

Dvi kadencijas vadovaujantis Šiaulių rajonui Algimantas Gaubas įsitikinęs, kad gerų rezultatų šiame darbe pasieksi tik esant stipriai komandai, kai kartu dirba ir Tarybos nariai, ir savivaldybės administracija.

„Pirmiausia visi savivaldybės darbai prasideda nuo strategijos ir planų. Turi žinoti, ko sieki, ką nori padaryti. Ilgai užtrunka ir projektų rengimas, jų vertinimo ir pasirengimo procedūros. Iki matomo rezultato praeina metai, o neretai ir daugiau. Dabar jau matome, kaip keičiasi ir gražėja Šiaulių rajono kaimai. Gražėja ir mūsų didžiausias miestelis – Kuršėnai. Keičiasi ir mažesni miesteliai – Kurtuvėnai, Gruzdžiai, Ginkūnai, Bubiai, kiti miesteliai. Atnaujinamos mokyklos, vaikų darželiai, kultūros įstaigos. Tvarkomos miestelių aikštės. 2007-2013 metų laikotarpiu Šiaulių rajone buvo ir yra vykdomi 82 projektai. Jų vertė – 142 milijonai litų, daugiau nei 19 milijonų  (13,75 proc.) savivaldybės biudžeto lėšos, – apie pokyčius kalba rajono meras A. Gaubas. – Ir dar labiau rajonas turėtų pagražėti. Vien Kuršėnams dar gauname 16 mln.litų. Kadencijos pabaigą pasitinku su darbais, kuriais galiu pasidžiaugti. Žinoma, pokyčius lengviau matyti mažesnėje ir labiau koncentruotoje vietovėje. Šiaulių rajonas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Jo teritorija daugiau kaip 1,9 tūkst. kv. kilometrų. Turime daug kaimų, daug miestelių. Tad viskas labai išsiskleidžia, nes norisi, kad visi rajono gyventojai justų pokyčius.“

Meras pasidžiaugia, kad gražinant rajoną labai aktyviai talkina kaimo bendruomenės, įgyvendindamos per Vietos veiklos grupę finansuojamus projektus. „Bendruomeniniai projektai padėjo sutvarkyti nemažai paplūdimių, parkų, sporto aikštynų, poilsio vietų, kitų viešųjų erdvių. Tris mokyklas aptvėrėme, sukurdami joms saugesnę erdvę. Ir pačių žmonių požiūris į savo kaimą ar miestelį labai pasikeitė. Jei dideli darbai ir nevyksta, miesteliai ir kaimai nepalyginamai tvarkingesni. Nebesimato besimėtančių šiukšlių, atsiranda daugiau gėlių, visur nušienauta“, – pasidžiaugia meras.

Nors Lietuvoje apie regioninę politiką daugiau kalbama, o ne daroma, bet buvusiųjų apskričių teritorijose veikiančias regionines tarybas A. Gaubas vertina palankiai. Jo teigimu, pirmiausia jos padeda apsisaugoti nuo nereikalingų išlaidų rengiant projektus, nežinant bus jam skirtas finansavimas ar ne. „Būdavo, pasirengi projektą ir važiuoji į kurią nors ministeriją pinigų jam įgyvendinti prašyti. Nežinai, gausi ar ne, o rengiant projektą jau patirta išlaidų. Dabar aišku, kiek regione yra pinigų, belieka protingai pasidalinti. Vieniems darbams lėšos dalijamos atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Kitos lėšos skirstomos atsižvelgiant į darbų poreikį – vienai savivaldybei yra vieni darbai svarbesni, kitoms – kiti. Visada randame visiems tinkamą sprendimą.“

Tačiau apie tai nedaug rasime informacijos. „Galbūt manoma, kad jei parašys ar sukurs laidą apie šiuo metus vykstančius gerus pokyčius, bus reklama rajono vadovams? O gal manoma, kad visuomenė į tokią informaciją neatkreips dėmesio, kad tai neįdomu skaitytojui ir žiūrovui. Žinoma, yra nemažai straipsnių ir laidų apie gerus dalykus, bet dauguma jų – užsakyti, – šypteli Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas. – Vis tik vyrauja nuostata, kad didesnio dėmesio sulaukia nelaimės, sukrėtimai, apie tai, kad kažkurio mero ar savivaldybės administracijos kabinete apsilankė STT, kad kažkuris politikas kuriam laikui sulaikytas, o paskui net nebepateikiant informacijos, kuo visi tie įtarimai pasibaigė. Manau, orientavimasis į negatyvius ar negatyvias emocijas sukeliančius mūsų visuomenės reiškinius neigiamai veikia visuomenę. Žmonės piktėja, praranda optimizmą, atsiranda nepasitikėjimas kažką kurti savame krašte. Nesakau, kad nereikia viešinti negatyvių dalykų, bet balansas reikalingas.“

Pajuokavus, kad labai dažnai tam toną užduoda patys politikai, artėjant rinkimams negailestingai skalbiantys vienas kitą, meras užtikrina, kad jų partija per rinkimus stengiasi matyti kiek galima gražesnį ir geresnį gyvenimą ir savo programinėse nuostatose visada orientuojasi į tai, kaip galima sudaryti dar geresnes sąlygas verslui ir žemės ūkiui vystyti, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, ekologijos ir kitų žmogui svarbioms sritims gerinti.

Genovaitė Paulikaitė