NAUJIENOS

Ką daryti, kad aplink mus suktųsi pasaulis, kokio norime

Kategorija:

Kiek daug ko mes tikimės. Tikimės, kad vieną dieną ims ir pasikeis mūsų gyvenimas, mūsų darbas, pasikeis sutuoktinis, vaikai. Mes laukiame pokyčių, dažnai net nepamąstydami, kad viskas pasikeis, jei mes patys keisimės. „Išmokykloje mokomės to, ko nemoko jokia mokykla, joks institutas ar universitetas“, – sako projekto „Išmokykla“ autorius, sąmoningos saviugdos konsultantas Jevgenijus Černyš. Jį kalbina www.manokrastas.lt redaktorė Genovaitė Paulikaitė.

–Jevgenijau, sausio pabaigoje startavo sąmoningos saviugdos projektas „Išmokykla“, kurio trukmė – trys mėnesiai. Internete jau pasirodė projekto dalyvių atsiliepimai. Žmonės dalijasi kuo jiems šis projektas naudingas, ko jie išmoko. O ką pats manai apie savo projektą? Ar jis pateisina lūkesčius?

–Su kaupu! Kai darai iš širdies, vedamas noro padėti žmonėms, darai, nes negali nedaryti, viskas pavyksta. Man malonus dalyvių pageidavimas tęsti šį projektą tolimesniuose mokymuose, nes jie suvokė mokymosi prasmę, suprato, kad žmogus turi mokytis visą gyvenimą, nes negali visko sužinoti, kad visą gyvenimą žmogus turi augti,  šiandien tokie greičiai ir toks laikmetis, kad  žmogui neužtenka naujų žinių, nes naujos žinios tai tik tai, ko mes nežinojome iki šiol, jam reikalingos naujausios žinios. Pačios naujausios!

Taigi projektas bus tęsiamas. Džiaugiuosi projekto dalyvių noru, kad projektas, nes jie suprato mokinimosi prasmę, suvokė, kad reikia mokintis visą gyvenimą, kad visą gyvenimą reikia augti, nes negali visko žinoti.

–Mokymai vyksta lietuvių ir rusų kalbomis taigi iš kokių vietovių, kokio saviugdos pasirengimo, kokio amžiaus susirinko projekto dalyviai?

–Projekto dalyvių geografija labai plati. Yra iš didmiesčių, yra iš mažų miestelių. Tiek lietuvių, tiek rusiakalbių grupėje nemažai emigrantų. Projekto dalyvių amžius taip pat labai įvairus. Vieni dalyviai labiau paskraido dvasingume, kiti labiau žemiški, materialūs.  Kol kas projekto dalyviai yra iš septynių šalių. Jungiasi nauji žmonės iš naujų šalių. Šiam projektui nėra ribų. Jame gali dalyvauti žmonės iš viso pasaulio.

–Išmokykloje pagrindinis darbo metodas – situacijų analizė. Daugelis esame įpratę, kad lektorius papasakoja, paskui atsako į dalyviams kilusius klausimus ir ... iki kito karto. O čia visi kartu, savarankinskai  analizuoja situaciją. Kodėl pasirinktas toks metodas?

–Todėl, kad kaip įsitikinau iš savo patirties, šis metodas yra veiksmingiausias. Ir tai tik startas. Mokyklos esmė – atverti žmonėms vidinį matymą, ir kad jie patys savarankiškai galėtų be niekieno pagalbos spręsti visas gyvenimo situacijas. Dirbant šiuo metodu svarbiausia suprasti. Suvokti, pamatyti. Žinoma, būtų juokinga, jei bandyčiau įtikinti, kad tai vienintelis teisingas būdas.  Metodų yra daug ir įvairių, bet dirbdamas su žmonėmis, o jų per mano gyvenimą jau buvo ne vienas šimtas, parodo, kad geriausias būdas augti yra suvokimas, kai mes suprantame, ką padarėme negerai ir nebenorime to daryti. Tai mus transformuoja į kitokius, jau nebedarančius tos klaidos. Kiekvienos situacijos suvokimas turi tam tikrą gylį. Jei mes sakome, atsiprašau, nes aš dėl to, ką padariau, kenčiu, nėra situacijos suvokimas. Tai tolygu post factum. Pavyzdžiui, važiavau su dviračiu, nugriuvau ir skaudžiai susitrenkiau. Atrodo,  logiška, kad nebeturėčiau važiuoti dviračiu, tačiau mes turime išanalizuoti šią situaciją, atsakydami į klausimą, kodėl nugriuvau: buvau nedėmesingas, per menki įgūdžiai, nemokėjau vairuoti...

–Kaip tas situacijas pasirinkti, juk ne kasdien „krenti nuo dviračio“? Jei stebėti viską, kas vyksta tavo gyvenime, kokia įtampą...

–Pirmiausia turime suvokti savo atsakomybę. Nieko atsitiktinai neįvyksta. Mes kažkokius veiksmus padarome ir gauname atoveiksmį. Ir, be abejo, žmogui reikia stebėti save. Suprantu, daugelį žmonių tai gąsdina: oi, man baisu, kaip čia dabar gyventi, bijosiu ir žodį ištarti...

Baisu tik tol, kol nesupranti esmės, kol iš savęs nepašalini įvairiausias programas, blokus, dogmas, kol tampi visada galvojančiu ir visada sąmoningu, kad man būtų gyvenimo norma sveikai gyventi, anksti keltis, bėgioti, skaityti knygas, lavinti save...

–Ir vis tik patikslinkime, kai pradedame mokytis, mes turime suvokinėti kiekvieną situaciją: ir gerą, ir blogą, ar kažkaip pasirinkti – tą analizuoju, anos – ne?

–Kuo protingas žmogus skiriasi nuo paprasto? Paprastam žmogui yra arba gerai, arba blogai, arba juoda, arba balta, arba sėkmė, arba nesėkmė. Sąmoningam žmogui – nėra kažkas gerai, ar kažkas blogai, jam yra viskas pamoka. Paliko vyras arba žmona ir jei tu suprasi, kodėl taip atsitiko, kad viskas, kas vyksta, vyksta dėl mūsų augimo, reiškiam ateis kažkas geresnis. O paprastas žmogus sako: mane paliko, išdavė, aš nieko nevertas. Nesuvokimas situacijos, kuri įvyko, siejasi su negatyviomis arba pozityviomis energijomis, kurios arba mus kelia aukščiau, arba leidžia žemiau.

Todėl ir reikia būti žmogui sąmoningam kiekvieną dieną: nesvarbu, gero ar kažkas blogo atsitiko. Kasdieninės situacijos – nuolatinė treniruotė. Ir išmokykloje neretai manęs klausia: kaip čia aš vis suklystu, kodėl nematau, taip, kaip kažkas kitas. Sakau, todėl, kad tau reikia kasdien treniruotis. Kai kažką darai kasdien, tai tampa norma ir tai žmogų ugdo. Saviugda – yra kasdieninis darbas, kad jis taptų gyvenimo norma. Mes išmokykloje mokinamės to, ko nemokino mūsų mokykloje, universitete – keisti save į vis geresnį, suprasti savo galimybes, nebijoti jų realizuoti, suvokti savo individualumą, išreikšti save. O ne būti kaip visi, kaip priimtina, „normaliu“, gana! Tai niekur nenuvedė jokio žmogaus. Neišmokti įgyti kažkokių įgūdžių, padedančių pritraukti reikalingų žmonių, statusą, bet pasikeisti, transformuotis. Kai žmogui užduodu klausimą, kas tu esi, dažnas net nežino ir sako: aš esu vyras, turiu du vaikus. Ne ne, sakau, aš klausiu, kas tu esi? Na, aš įmonės direktorius. Sakau, ne, aš klausiu, kas tu esi. Klausiu ne apie statusą, ne apie rolę, partiją, tavo namą ar mašiną, klausiu, kas tu esi. Ir žmogus nežino, ką jam atsakyti į šį klausimą, nes jis save mato tik toje aplinkoje, kurioje gyvena: jis turi butą, darbą, šeimą ir mano, kad tai parodo, kas jis yra. Tai tik pasekmė. Taigi kiekvienas supraskite daugiau ir daugiau, kas jūs esate. Nėra momentinio nušvitimo. Nėra momentinio išsilaisvinimo. Mes tampame vis laisvesni, vis laimingesni, vis sąmoningesni, vis protingesni, lavindami save kasdien po truputuką. Jei kiekvieną dieną kiekvienas pagerintumėte savo savybes 1 procentu – valgytume 1 proc. sveikesnį maistą, 1 procentu padidintume savo pajamas, 1 procentu daugiau perskaitytume knygos puslapių, po metų 3,5  karto daugiau visko turėsite. Po 3 metų – 10 kartų daugiau.

–Išmokykloje žmonės sužino, kas jie yra?

–Kol kas jie savęs pažinimo kelyje. Jie visi nuostabūs žmonės. Kas dirba didelėse kompanijose, kas vysto savo verslą, kas yra mama... Po mėnesio jau girsiuosi savo mokiniais, kurie darys tai,   ko prieš metus visiškai netikėjo, kad darys. Jie savarankiškai kuria naujus projektus, kai kuriuos projektus mes darome kartu. Daro tai, ko net nesitikėjo, kad kada nors darys. Didžiuojuosi, ir esu dėkingas, kad jie auga. Ir tai tik pradžia.

–O kada pradedi formuoti naują išmokyklos grupę, nes jau į esamą tikriausiai nebeįmanoma įsijungti?

–Įmanoma, jiems bus atsiųsti visi įrašai ir galės susipažinti, ką išmokykloje iki tol darėme. O nauja grupė startuos balandžio mėnesį. Manau, kad balandžio mėnesį startuos ir nauja išmokyklos klasė – SANTYKIAI,  kurioje kalbėsime apie santykius: santykiai su tėvais, broliais, sesėmis, sutuoktiniu, vaikais, giminėmis, draugais, kitais žmonėmis, su darbu, pinigais, šalimi, tautybe, rase, žeme, sveikata, Dievu, žmogumi ir t.t.. To mūsų niekas nemokino, tik sakydavo: klausyk tėvų, klausyk mokytojo, klausyk direktoriaus... Tačiau niekas net nekalbėjo, koks turi būti su šiais žmonėmis santykis. Mes labai dažnai nežinome, kaip elgtis, kaip į kažką reaguoti, kaip situacijos suvokimas keičia mano vidinį santykį. Mes negalime pasigirti gerais santykiais su visai. Turime ir priešų, ir draugų. Šioje klasėje ir mokinsimės, kaip visa tai sutvarkyti.

Matau, kad vėliau bus ir verslo klasė, kurioje mokysis žmonės, norintys iš širdies kurti verslą, kuris pagerins kitų žmonių gyvenimus, padarys juos vis laimingesniais, jie kurs prasmingus ir naudingus darbus ir produktus visuomenei. Mes dažnai tiesiog dėmesį sutelkiame ne į tai, kas mums patinka daryti, bet į tai, kas mums išeina padaryti. O tai truko žmogui būti laimingu.

–Kaip ir kur žmonės galės sužinoti informaciją apie formuojamas grupes?

–Informacija bus platinama internete. Tai išmokyklos, gyvenimo konsultantas, mano asmeninėje, mano krašto interneto svetainėse. Tvitter, facebook.  Tas, kas ieškos, tas tikrai ras visą jam reikalingą informaciją. Aš pasirengęs dirbti net su vienu žmogumi. Aš suprantu, kad darau tai, kas man patinka. Toks mano pašaukimas, užduotis, talentas ir tikslas. 


Pinu trispalvę

Žygis Pagramančio regioniniame parke

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė





7 leciono (pamoka)



Ko bijo Korona virusas?

Reklama