NAUJIENOS

Jonas Jablonskis Panevėžio mokytojų seminarijoje (1906–1908 m.)

Kategorija:

Miestas:
Vertėjų būrelio nariai Panevėžyje 1906–1908 metais. Pirmoje eilėje: Kazimieras Ubeika, mokytojas Jonas Jablonskis, Antanas Vireliūnas. Antroje eilėje: Antanas Žalys, Jonas Murka ir Jablonskio sūnus Konstantinas Jablonskis.

Jonas Jablonskis neetatiniu lietuvių kalbos mokytoju laisvai samdomo teisėmis Panevėžio mokytojų seminarijoje pradėjo dirbti nuo 1906 m. rugpjūčio 26 d. Čia jis buvo pirmasis kvalifikuotas gimtosios kalbos dėstymo patirties turintis lietuvis specialistas. Apie puikias dalykines kompetencijas liudija faktas, kad per gana trumpą laiką J. Jablonskis sugebėjo parengti Vilniaus švietimo apygardos globėjo tarybos 1907 m. lapkričio 11 d. patvirtintą „Lietuvių kalbos dėstymo programą“. Kitoms tuo metu mokytojus rengusioms įstaigoms ji buvo rekomenduota kaip pavyzdinė. Neabejotina, šis Panevėžyje dirbantis mokytojas jau turėjo autoritetą ir 1881–1885 m. Maskvos universitete įgytas filologo išsilavinimas pamažu skynė kelią į platesnę mokytojų auditoriją.


Panevėžio mokytojų seminarija XX amžiaus pradžioje

Panevėžyje Jablonskis dirbo iki 1908 m. rudens. Per tuos dvejus metus sukaupęs daugiau gimtosios kalbos dėstymo patirties ir norėdamas ją perteikti kitiems, pradėjo rengti „Pradžios mokykloms skirtą lietuvių kalbos mokymo programą“. Ją Rusijos liaudies švietimo ministerija patvirtino 1908 m. lapkričio 25 d. Tuo metu J. Jablonskis iš Panevėžio jau buvo išvykęs į Brestą. Tačiau mūsų mieste parengtas dokumentas pradžios mokyklų mokytojams ir būsimiesiems vadovėlių autoriams tapo itin svarbus ir reikalingas. Šiandien jis yra istorinis gimtosios kalbos kelio į mokyklą dokumentas.

Beje, abeji mokslo metai Panevėžyje kalbininkui buvo itin intensyvūs. Situaciją sunkino tas, kad J. Jablonskiui, šiame mieste nusiteikusiam skleisti ir puoselėti lietuvybę, pačioje Mokytojų seminarijoje pritapti prie rusakalbio kolektyvo sunkiai sekėsi. Komplikuota padėtis susidarė nuo pat pradžių, kai nepakluso tuometinio direktoriaus spaudimui stebėti ir informuoti, ką kuris kolega ne taip daro ar kalba. Kitais žodžiais tariant, Panevėžyje pradėjęs dirbti J. Jablonskis nesutiko tapti skundiku ir pataikauti direktoriui. Vadinasi, tai buvo moraliai tvirta ir savo orumo neprarandanti asmenybė.
J. Jablonskis turėjo ir įžvalgumo dovaną. Jis suprato, kaip svarbu, jog tuometinėje praėjusio amžiaus pirmojo dešimtmečio Lietuvoje rastųsi kuo daugiau nors kokį išsilavinimą turinčių jaunuolių. Juk jie vienoje ar kitoje mokslo įstaigoje įgytas žinias parnešdavo į savo šeimas – dažniausiai vaikai sugrįžę atostogų  ar per šventes noriai pasakodavo, ką naujo sužinojo, ko išmoko ar ką pamatė. Tokiu būdu Seminarijoje per pamokas ar po jų moksleiviams perteiktos žinios ar išugdyti  gebėjimai (pvz., raiškiai deklamuoti, vaidinti, dainuoti chore, dalyvauti lietuviškuose vakaruose ir pan.) nepraeidavo veltui – tas šviesos su lietuvišku žodžiu spindulys vis labiau plito po atskiras kaimų ar parapijų bendruomenes.


Jonas Jablonskis Pskove 1902 metais

Dėl to, siekdamas, kad kuo daugiau lietuvių tėvų, ypač iš kaimų, vaikus leistų mokytis, keliuose tuometinėje spaudoje pasirodžiusiuose agitaciniuose straipsniuose (su pavadinimais „Lietuviai, taisykitės į Panevėžio mokytojų seminariją“ ir pan.) rašė apie stojimo ir mokymosi čia sąlygas. Žinoma, viliojamai atrodė, kad gerai besimokantieji buvo atleidžiami nuo mokesčio už mokslą. Tačiau tuometiniai kaimiečiai, skaičiavę ir spaudę kiekvieną pinigėlį, nelengvai ryždavosi savo vaikus „leisti į mokslus“. Juk tada reikėjo ir aprangos kitokios, ir maistu bei kambarėlio nuoma pasirūpinti.
Vadinasi, J. Jablonskis – anų dienų spaudos bendradarbis – Panevėžio laikotarpiu turėtų būti prisimenamas ir kaip minties apie būtinybę lavinti jaunuomenę skleidėjas. Žinoma, tie straipsniai garsino ir XX a. pirmojo dešimtmečio Panevėžį – miestą, vis labiau ėjusį lietuvėjimo keliu: čia buvo rengiamos įvairios parodos (beje, žemės ūkio parodoje 1906 m. rudenį J. Jablonskis susipažino su Juozu Balčikoniu ir jį paskatino rinktis filologo studijas), vyko vaidinimai, kūrėsi draugijos ar bendraminčių pagal pažiūras rateliai.

Vienas aktyviausių tokio lietuvybę gaivinusio sąjūdžio dalyvių buvo taip pat J. Jablonskio 1908 m. rudenį, jau išvykstant iš Panevėžio, į pradžios mokyklą mokytojauti atkviestas rašytojas, vertėjas ir visuomenininkas Matas Grigonis. Liko šiame mieste, tiksliau Seminarijoje, mokslų pabaigti ir buvę J. Jablonskio mokiniai, ištikimi Vertimų būrelio, savo mokytojo bute dirbusio slapčia po pamokų, nariai Antanas Vireliūnas, Jonas Murka, Kazimieras Ubeika, Antanas Žalys ir kt. Vėliau visi jie įmins savų pėdsakų Lietuvos kultūriniame, visuomeniniame gyvenime ir, be abejo, Lietuvos švietimo kelyje.

Apie Jono Jablonskio gyvenimą ir darbą Panevėžio mokytojų seminarijoje šiandien primena Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėjos Vilijos Raubienės iniciatyva įrengta Jono Jablonskio auditorija.

Lionė Lapinskienė
Panevėžys
VšĮ Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“
 
Panašūs straipniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-kazimieras-buga 
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-antanas-baranauskas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-laurynas-ivinskis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-simonas-stanevicius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-dionizas-poska
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-motiejus-valancius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-mikalojus-dauksa
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-jurgis-zauerveinas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-kristijonas-donelaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-martynas-mazvydas
 

Menas ir internete – menas

Menas ir internete – menas

Jo kūrybinis procesas reikalauja pastangų, idėjų, meninės kokybės ir daugelio kitų komponentų. Jis vertas apdovanojimų, bilieto, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai inovatyvi šio laiko meninė raiška, bet ne gyvo meno pakaitalas ir...


Reklama