Jeronimas Laucius: (ne)pozityvūs pamąstymai peržengus 2020 metų slenkstį
  NAUJIENOS

Jeronimas Laucius: (ne)pozityvūs pamąstymai peržengus 2020 metų slenkstį

Kategorija:

Miestas:
 Ta laiko riba, kurią žengdami per metų slenkstį vienoje pusėje paliekame praėjusius metus, o įžengiame į Naujųjų metų laiko erdvę, skatina susimąstyti apie savo, visos valstybės gyvenimą, mūsų pasiekimus, praradimus, apie galimybes ir viltį, kad ateityje viskas pasikeis į gera.
Taigi, ką palikome ten, už nuėjusių į istoriją metų slenksčio? Aš, kaip rašytojas pozityvistas, visą laiką daugiau domėjausi gyvenimo reiškinių visuma, mąstymo pokyčiais, kurie ir apsprendžia įvykius, o ne pačiais konkrečiais įvykiais, ypač jeigu jiems aš negaliu niekuo įtakoti. Pavyzdžiui, kai prieš dešimt metų aš sužinojau, kad Lietuva pirmauja savižudybių skaičiumi, esame tarp pirmųjų vartodami alkoholį, kad vyksta masinė emigracija, norėdamas padėti tiems, krentantiems į liūdesį, susipažinau su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, ėmiau rašyti psichoterapines knygas, („Atsisveikinu su depresija“, „Neišeik iš savo gyvenimo, išeik iš gyvenimų tų žmonių, kurie tau blogi“ ir kt.).   Netrukus Lietuvos „Žinijos“ draugijoje įkūriau Pozityvistų klubą, iki šiolei vedu energetinius seminarus visur, kur tik mane pakviečia.
 Gyvendamas toje pozityvumą, energingumą skatinančioje veikloje, aš jau seniai su viltimi laukiu, kada visi galėsime pasididžiuoti, kad pozityvumas, dėmesys paprastam žmogui, jo gerovei taps visų mūsų rūpesčiu, pakils į valstybinį lygmenį. Ir pagaliau sulaukiau, sulaukėme visi!
Praeitais metais išgirdome pilnu balsu sklindančias kalbas apie Gerovės valstybės kūrimą! Aš vėl pradėjau domėtis įvykiais, laukiau konkrečių, gerų pokyčių. Ypač optimistiškai nuteikė žadamas sekimas Vokietijos, Suomijos ekonominės bei socialiniais pavyzdžiais. Juk Vokietija gynybos išlaidoms teskiria berods 1.5 procento BVP. Iš tikrųjų pasekus jos pavyzdžiu, sveikatai, švietimui, t. y. žmonių gerovei liktų papildomi milijonai eurų. O buvęs Suomijos prezidentas Urho Kekonenas daug laimėjo, iškėlęs devizą: „Neieškokime priešų arti, o draugų toli“. Ir ta  logiška išmintis jam ir visai šaliai buvo  vienas iš dabar taip vadinamos skandinaviškų pasiekimų kelių. Ar tikrai mes seksime tų šalių gerovės kūrimo pavyzdžiu?
Kad kažkoks kipšas mums vis suka protą, matosi vien blaiviai pamąsčius apie mūsų požiūrį kad ir į Astravo AE. Man teko nemažai darbuotis statant Ignalinos AE, Kruonio HAE, esu parašęs knygą „Belaukiant Visagino AE“. Jei būtų mano valia, aš nenorėčiau, kad atominės elektrinės aplamai būtų statomos, nors jų pasaulyje daugybė, jos laikomos ir ekologiškos bei saugios. Bet juk realiai Astravo AE tuojau ims veikti. Vadinasi, mums reikia rūpintis jos saugumu, turėti ten savo radiacinės saugos specialistus, palaikyti ryšį su jų specialistais. O mes elgiamės panašiai kaip motina, kurios netekėjusi dukrelė jau tuoj gimdys, o ji nepaliauja visaip ginusi jos nekaltybę, stumia būsimą žentą iš namų...
Tai, kad mes nesiruošiame panaudoti Kruonio HAE, nesuprantama net išgėrus naujametinį šampaną. Juk hidroakumuliacinės elektrinės ir statomos tik dėl to, kad jos panaudotų pigią naktinę AE energiją, o rytinio piko metu ją brangiai parduotų. Ne mažiau aktualu ir tai, kad tuo būdu didinamas AE saugumas, nes taip užtikrinamas stabilus paros generatorių apkrovimas, kuris yra svarbus veiksnys visam AE darbui. Pagal mūsų logiką išeitų, kad mes nenorime prisidėti  nei prie Astravo AE darbo saugumo, nei  gauti žmonėms pelno už Kruonio HAE panaudojimą. Net tos AE pigios elektros mums nereikia. Mums svarbiau, kaip tai motinai, dukrelės nekaltybė. Vėlu...
Vis tik aš lieku pozityvistas ir nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad naujasis mūsų Prezidentas bent užsimojo kurti Gerovės valstybę. Tam, kaip ir gydyti iki išprotėjimo didžiulę socialinę nelygybę, reikia laiko, ypač biurokratiniame pasaulyje. Juk, pavyzdžiui, Briuselyje jau nutarta, kad laikrodžių nereikėtų kasmet sukinėti, kad tai netikslinga, net kenkia sveikatai, tačiau, kad tai būtų apiforminta įstatymu, reikia dar trejeto ar net penkerių įtemto darbo metų...
Tikiu, kad Gerovės valstybės idėja išliks ilgam. O kol ta valstybinė gerovė (kaip tas laikrodžių nesukinėjimas) ateis į gyvenimą, aš ir dabar, ir savo seminarų metu, visiems siūlau gerovę kurti savo širdyje, savo sieloje, savo energetinėje visų galimybių paieškoje.
 
Linkėdamas visapusiškos gerovės –
Jeronimas Laucius, rašytojas, lektorius, leidyklos „Trys žvaigždutės“ vadovas
 
 

Reklama