NAUJIENOS

Jeronimas Lauciaus: šildykime sielą, „aprenkime“ ją emocijomis, mintimis, bendravimu

Kategorija:

Miestas:
„Pirmą kartą gimiau 1946 m. sausio 1 d. Panevėžio rajone, Glebauskų kaime, antrą kartą – kai 1977 m. vasario 22 d. nežinia kieno pastūmėtas užrašiau pirmąjį kūrinėlį, trečiasis gimtadienis – 1988 m. spalio 8-oji. Tą dieną buvau paskirtas mano kone dievinamo žurnalo „Žvaigždutė“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tuomet jau buvau išleidęs keletą knygučių vaikams, spausdinausi, galima sakyti, visuose respublikiniuose periodiniuose leidiniuose“, – taip save apibūdina rašytojas pozityvistas Jeronimas Laucius. 
Gerbiamas Jeronimai, ko daugiau pastebite šiuolaikiniame gyvenime: gerumo ar neigiamybių?
 
Aš jau eilę metų vedu energetinius seminarus, esu Lietuvos „Žinijos“ draugijos Pozityvistų klubo steigėjas ir lektorius, man tenka daug bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Įsitikinau, kad iš esmės žmogus visada buvo ir yra savo vidine nuostata norintis gero, gražaus, prasmingo. Tačiau, kaip žinia, mes daugiausia naudojame antidepresantų, pirmaujame savižudybių mastu, mūsuose nesveikai didelė socialinė atskirtis ir t. t.
Vadinasi, mes nesugebėjome pamatyti naujų permainų galimybių, o suabsoliutinome tas negatyvias laikmečio apraiškas, tuo pačiu stumtelėjome save į pozityvaus gyvenimo užribius.
Savo seminarų klausytojams aš pateikiu paprastą pavyzdį: jei atėjus šalčiams žmogus apsirengia šiltais rūbais, jis jaučiasi žvaliai ir energingai. Šildykime sielą, „aprenkime“ ją emocijomis, mintimis, bendravimu. Arba papildysime tą negatyviąją statistiką.
 
Kas nulemia visuomenės pozityvumą?
 
Tik mąstymas ir darbas. Psichologai teigia, kad 2 procentai mąsto, dar 2 procentai galvoja, kad mąsto, o likusieji tam neturi laiko. Svarbu suprasti, kad mąstymas – tai dialogas, dialogas su savimi, su savo vidumi. Jei mąstai, kaip televizorius ar kaip kalba kiti, tai esi vienas iš tų likusiųjų 96 procentų...
Mąstymas – tai darbas. Sakykim, moteris pasidaro makiažą, tai ji iš karto pagražėja. O mąstymo kelias yra ilgas, rezultatas (gyvenimo kokybė) atrandamas žymiai vėliau. Kai kam tai atrodo netikslinga, jie gyvenimo kokybę „gerina“ antidepresantais, kilnodami taureles, išvykdami laimės ieškoti į tolimas šalis...

Aš visus kviečiu pasijausti savo paties gyvenimo kūrėjais, kurti tą žadamą gerovę savo sielose.
 
Esate žmogus, gyvenime ieškantis gerumo ir jį surandantis. Pasidalykite, kada ir kaip pradėjote gyvenime ieškoti to, kas padeda kurti gėrį ir grožį? Juk taip madinga aplinkui matyti daugybę kaltų blogučių, tarp kurių esi vienas teisingas ir geras.
 
Prieš ketvirtį amžiaus išleidau lyrinių pamąstymų knygutę „Jei Tau sunku“. Nustebau, kad iš karto teko kartoti tiražą, iki šiol ji yra nuolat perleidžiama. Tuomet supratau, kad tie dvasinai klausimai turi atgarsį žmonių sielose, kad žmonės ieško kelių į dvasingumą, savęs pažinimą. Toliau rašiau tomis temomis, daug padėjo kūrybinė pažintis su žinomu gydytoju psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, jo gydomais pacientais. Tas bendravimas virto psichoterapinių knygų serija („Atsisveikinu su depresija“ ir kt.). Norėdamas gyvai dalytis tomis pozityvumo paieškos mūsų gyvenime mintimis, ėmiau vesti energetinius seminarus. Artimas ryšys su klausytojais, jų nuoširdūs atsiliepimai mane ir skatina tęsti tą veiklą, nuolat ieškoti naujų energetinių principų, tai pozityviai įprasminą mano gyvenimą ir kūrybą. Visa, ką atrandu, taikau savo energetinio potencialo kūrimui, perduodu skaitytojams ir klausytojams.
 
Jūsų manymu, kaip auginti žmoguje gerumą?
 
Pasibaigus seminarui viena mokytoja panoro mane pakviesti pas save į mokyklą. Po savaitės ji man nuliūdusi paskambino, kad negali pakviesti, nes mokiniai nežino tokio žodžio pozityvumas...
Vadinasi, kai kam reikia pradėti nuo abėcėlės, nuo išsivadavimo nuo technologinio persekiojimo, kai žmogus nebegali likti be mobilaus telefono, kompiuterio. Pabūti su savimi, pamatyti save vidinio pasaulio veidrodyje – tai kelio į savivertės aukštumas pradžia. Toliau – kelias pats vilioja, veda.
Gal kas mane laikys naivuoliu, bet aš ir šiais rinkos ekonomikos, konkurencijos laikais tikiu žmogaus didingumu, jo saviraiškos galimybėmis.
 
Galbūt pastebėjote, kaip keičiasi savijauta, santykis su aplinka, kai pats aplinkui matai pozityvumą.
 
Medkirtys miške mato medienos kiekį, eigulys – miško grožį... Kas ko ieško, tai ir atranda. Ieškantis negatyvumo visur mato politines rietenas, žmonių susvetimėjimą, neteisybės gyvenimo apraiškas.
Yra toks išminčiaus prasmingas patarimas. Pirma: nekeisk, ko neįmanoma pakeisti, antra: ryžtingai keisk, ką gali pakeisti. O svarbiausia – atskirti pirmą nuo antro...
Atraskime tame mūsų permainingame gyvenime tai, ką galime pakeisti į gera, kas priklauso nuo mūsų, ir gyvenimas keisis siekiama linkme. Matykime ne tik balas po kojomis, bet ir visą dangaus platybę.
Tuo principu gyvenu pats, tais energetiniais ieškojimais dalinuosi su savo skaitytojais bei klausytojais. Miela bendrauti ir su „Mano krašto“ svetainės lankytojais.
 
Dėkoju už pokalbį.

 
Kalbino Karolina Baltmiškė
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Reklama