NAUJIENOS

Jelena Tulčina: maistas gali būti ir vaistas, ir žudantis nuodas

Kategorija:

Miestas:
„Liga yra blogis, kuri kuriame patys, gyvendami ne taip, kaip turėtume gyventi“, – teigia Natūralios medicinos centro įkūrėja, gydytoja Jelena Tulčina. Su ja kalbamės apie mūsų vieną didžiausių malonumų, labai dažnai tampančiu mūsų pačių naikintoju,  mitybą. Jos įkurtas Natūralios medicinos centras jau ne vienerius metus padeda išsiaiškinti, kaip reikia maitintis, kad maistas taptų ligų profilaktika ir padėtų sumažinti arba visai panaikinti jau esamų ligų simptomus.

Gerbiama Jelena, pastaruoju metu labai daug kalbama apie sveiką mitybą, maisto produktų derinimą, bet kaip žmogus gali pats pajusti, kad jis ne taip maitinasi?

Tai, kad ne viskas gerai mūsų mityboje,  ir parodo ligos: bronchinė astma, cukrinis diabetas, įvairios alergijos, nutukimas, virškinamojo trakto sutrikimai, artritai,  odos ir kitos ligos. Pasirodžius bet kokio susirgimo simptomams, žmogus turėtų susimąstyti, ar jo mitybos įpročiai yra jam tobulai tinkami.
Deja, mūsų šalies žmonės apie mitybą, maisto produktų derinimą labai mažai žino. Visuomenė visiškai nešviečiama, atskleidžiant, kiek svarbu žmogui tai, kuo jis maitinasi, parodant, kad maistas gali būti ir vaistas, ir nuodas. Daugeliui dar sunku tuo patikėti ir todėl, kad vadinamoji mokslinė medicina, daugiau kaip 60 metų draugaujanti su vaistais, sunkiai priima tą tiesą. Šiuolaikinėje visuomenėje pamirštama, kad dar prieš porą tūkstančių metų Antikinės Graikijos gydytojas ir filosofas Hipokratas teigė: tegul tavo maistas tampa vaistu, kad vėliau vaistai netaptų maistu.
Pastebėjusi, kokią įtaką žmogui turi maisto derinimas,  kaip gydytoja pirmoji apie tai pradėjau kalbėti prieš 25 metus. 

O kokias dažniausias mitybos klaidas žmonės daro?

Viena dažniausių mitybos klaidų, kai žmogus vienu metu valgo ir angliavandenius, ir baltymus. Toks derinys sunkiai virškinamas, organizme prasideda rūgimas ir puvimas.

Mano klinikinės studijos, kurios tęsiasi apie 20 metų ir per kurias buvo atlikta apie 30 tūkst. maisto netoleravimo testų, parodė, kokie produktai praktiškai  niekam netinka. Tai – pieno produktai, saldumynai, kava, alkoholis, patiekalai iš kviečių ir rugių miltų. Rugių ir kviečių grūduose esantys gliutenai toksiškai veikia mūsų žarnyną – jis darosi skylėtas, į kraują patenka nesuvirškintos baltymų, riebalų ir angliavandenių molekulės, parazitai, pirmuonys, grybeliai, bakterijos ir kiti negeri dalykai. Atsirandanti intoksikacija kraujyje, nuodija visą sistemą. Kraujo nešami toksinai atakuoja organus. Kiekvieno žmogaus kiekvienas organas turi savo silpnąsias vietas ir jas paveikus pasirodo pirmieji ligos požymiai. Pavyzdžiui, jei pažeidžiami inkstai, žmogui atsiranda odos problemų, nes inkstai nebevalo arba nepakankamai valo organizmą ir jiems į pagalbą ateina oda. Taip pat gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, susiformuoti akmenys. Neteisingos mitybos pasekmė gali būti bronchų susirgimai, migrena, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, išsėtinė sklerozė ir kiti negalavimai. Tad turint bet kokių problemų, išvardytų produktų vertėtų iškart atsisakyti.

Tai ką dabar bevalgyti, kad net įprastiniai kasdieniniai produktai nenaudingi? Juk ant dažno pusryčių stalo – sumuštiniai. O tėvai vaikui vis dar aiškina, kad mėsytę, žuvytę, reikia valgyti su duonyte arba su bulvyte.

Mano minėtiems grūdams yra alternatyvų. Dabar žmonės iš labai įvairių grūdų ir sėklų kepa duoną. Jei tinka ryžiai, grikiai arba avižos, galima valgyti iš tų grūdų pagamintus trapučius arba košes.
Atlikę maisto netoleravimo testą, matome, kokie produktai tinka, tad atitinkamai renkamės ir duoną. Be testo negalima pasakyti, kad, pavyzdžiui, kukurūzai geriau negu kviečiai. Žmogui gali netikti ir kukurūzai.
Natūralios medicinos centre, atlikus individualų maisto netoleravimo testą, sudaromas individualus mitybos planas, pagal kurį žmogus pradeda tinkamai maitintis.  

Labai nemažai žmonių ryte valgo avižinę košę, tikėdami, kad tai labai sveikas maistas. Ar išties ta košė tokia panacėja?

Jei atlikus maisto netoleravimo testą, parodoma, kad avižinė košė tinka, kodėl gi ja nepradėti dienos.  Košę galima pagardinti  pakepintais svogūnais, morkomis, bet ne vaisiais ir ne uogomis.

O ką manote apie rytais geriamą vandenį?

Labai gerai, kai atsikėlus ryte išgeriame porą stiklinių vandens. Gerti reikia ne šaltesnį kaip kambario temperatūros vandenį. Jei tinka ir patinka, galima įspausti citrinos sulčių. Aš pati geriu karštą vandenį. Man atrodo, kad toks vanduo geriau išplauna nešvarumus iš skrandžio ir žarnyno.

Atleiskite, bet ką Jūs pati valgote?

Mano pagrindinis maistas – daržovės ir kartais žuvis.

Ką reiškia kartais?

Kartą per savaitę. Man tinka kelios žuvies rūšys. Mėsos nevalgau, nes maisto netoleravimo testo rezultatai rodo, kad ji man netinka.
Apskritai, kai žmonės valgo daug gyvulinio maisto,  kasa neturi tiek fermentų, kad galėtų suvirškinti didelį kiekį šių baltymų. 
Beje, ir aktyviai plėtojama gyvulininkystės pramonė pasaulyje vis kritiškiau vertinama. Neseniai buvau Vatikane vykusioje konferencijoje, kurią globojo pats popiežius. Konferencijoje buvo pabrėžta, kad gyvulininkystė yra viena šakų, kuri labai neigiamai veikia aplinką.
Šiame renginyje buvo kalbama apie naujų technologijų panaudojimą medicinoje ir akcentuota, kad vienintelė priežastis, sukelianti organizme uždegiminius procesus, yra netinkama mityba ir stresai. Didžiausia tragedija – stresas maistu.
Mes įpratome sočiai gyventi, o sotus gyvenimas dažniausiai sutapatinamas su mėsa ir mėsos produktais. Tad ir sotinamės kepsniu su bulvėmis. Brangiuose restoranuose dar įvairių priedų prikraunama. Teko būti pobūvyje, kur buvo patiekiamos kepenėlės šokolade.
Žiūri į tokias vaišes ir suvoki, kad sustabdyti mitybos proceso neįmanoma, nes kiekvienas, dirbantis maisto pramonės srityje, stengsis nustebinti dar nepatirtomis naujienomis, netikėtais malonumais. Juk visiems vienas didžiausių malonumų yra maistas, ir jam mūsų laikų visuomenėje yra atsiradusi priklausomybė. Pasekmė – kiekvienais metais daugėjantys susirgimai, didėjanti ligų įvairovė. Suserga vis jaunesni žmonės. Yra ligų, kuriomis vaikai anksčiau nesirgdavo, o dabar serga. Daugiau kaip 50 procentų planetos gyventojų yra nutukusių. Skaičiau, kad Lietuva pagal nutukusių žmonių skaičių yra pirmame penketuke. Tačiau, net jei būtume ir dešimtuke ar penkioliktuke, išvada viena – nutukusių žmonių šalyje daug.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mūsų šalyje kas mėnesį nuo insulto, infarkto ir vėžio miršta apie keturi tūkstančiai žmonių, 13 tūkstančių diagnozuojamas diabetas. Nepaisant to, žmonės valgo bet kaip ir bet ką, o mūsų  organizmas nespėja apsivalyti nuo toksinų, silpsta imuninė sistema.
Natūralios medicinos centro tikslas – žmonių sveikatinimas be vaistų. Kai prieš dvidešimt metų į Lietuvą atvežiau žarnyno valymo metodiką, susilaukiau labai daug kritikos. Kažkodėl normalu, kad stomatologai dantų apnašas siūlo valyti kas pusmetį, o žarnyną, nors ten yra apie 80 proc. imuninio audinio, valyti bijomasi.  Tačiau būtent nuo žarnyno būklės bei švaros priklauso ir smegenų veikla. 
Moksliniais tyrimais įrodyta, kokias neigiamas pasekmes sukelia užterštas žarnynas. Todėl verta atlikti maisto netoleravimo testą, kad tai, ką suvalgome, būtų kokybiškai suvirškinta ir nebūtų teršiamas organizmas.

Pastaruoju metu pasaulyje ir Lietuvoje vis labiau populiarėja vegetarizmas, veganizmas ir tai traktuojama, kaip sveika mityba. Ką apie tai manote?

Pritariu tiems mokslininkams, kurie kalba, kad mums labiau tinka augalinis maistas. Gyvūninės kilmės baltymai mūsų organizmui svetimi ir sunkiai virškinami.  Tik nereikėtų galvoti, kad perėjus prie vegetarizmo ir atsisakius mėsos, žmogus jau sveikai maitinasi. Jam gali netikti kai kurių rūšių riešutai, tam tikri grūdai, kuriuos jis valgo. Be to, vegetarai valgo pieno produktus, kurie netinta daugumai žmonių.
Veganizmas man atrodo yra labiau tinkantis mitybos būdas, nes veganai visiškai nevalgo gyvūninės kilmės maisto. Tačiau ir jiems reikalingas individualus maisto netoleravimo testas, nes gali netikti ir kažkurios daržovės ar vaisiai.
Tačiau neraginu visų tapti veganais. Jei žmogus kartą per savaitę suvalgys 150 gramų jam tinkančios žuvies ar mėsos su tokiu pat kiekiu daržovių, organizmas su tais baltymais puikiai susidoros. Ir anksčiau mano išvardintus produktus, praėjus kuriam laikui po žarnyno išvalymo ir organizmo apvalymo pakeitus mitybos įpročius, jei žmogus labai jų nori, gali retsykiais suvalgyti, bet tik retsykiais.

Rekomenduojate valgyti kuo daugiau daržovių, bet iš kitos pusės žmones neramina tai, kad jos nežinia kaip auginamos, kiek jose įvairiausių chemikalų.

O kodėl nesibaiminama, kaip pagaminamas pienas ir jo produktai, kaip auginami gyvuliai, kurių mėsą valgome? Jei žmogus mėgsta mėsą, jis pateisins viską. Jei žmogus nemėgsta daržovių, jis suras šimtą priežasčių, dėl ko jų nevalgyti.

Nėra gerai, kai žmogus valgo daug mėsos, bet dar blogiau, kai jis mėsą valgo su bulvėmis, ar kruopomis. Taigi mūsų cepelinai tikrai negali būti kasdieniniu mūsų maistu.
Ir liūdniausia, kad mūsų žmonės darosi priklausomi ne tik nuo maisto, bet ir nuo vaistų. Atsiradus negalavimų nesiaiškina, kaip keisti mitybos įpročius,  bet dažniausiai griebiasi vaistų. Todėl rekomenduoju kuo skubiau susireguliuoti mitybą, išsiaiškinant, kokie maisto produktai tinka. ir jais maitintis. Tada organizmas apsivalys ir ligos simptomai sumažės arba ir visiškai išnyks.

Neretai tenka girdėti: mielai keisčiau savo mitybą, bet sveika mityba labai brangiai kainuoja. Tai mitas ar realybė?

Sakykite, kiek kainuoja žvynelinės, bronchinės astmos, migrenos gydymas? Pirmiausia, šios ligos nepagydoma, antra – jomis sergant reikia vartoti vaistus.
Žmogui tinkanti mityba tikrai brangiai nekainuos. Kiek kainuoja maisto netoleravimo testu nustatytų tinkančių kruopų puodelis? Kelis centus. Į košę nereikia dėti brangių vaisių ar riešutų, nes negalima. Galima tik naudoti druską ir aliejų. Brangiai nekainuoja ir daržovės. Valgydami bet kaip ir bet ką, išleidžiame tikrai daugiau pinigų.
Suderinta mityba – puiki ligų profilaktika. Ji sumažina arba ir visiškai panaikina jau esamų ligų simptomus.
Baigdama dar sykį noriu priminti Hipokrato žodžius, kad maistas turi būti vaistu, kad vėliau vaistas netaptu maistu. Mityba gali ir turi būti svarbi gydymo priemonė.

Dėkoju už pokalbį.
                     
Kalbino Karolina Baltmiškė
Straipsnis paskelbtas žurnale „Miškai“
 

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis


Reklama