Jei smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei: skambinkite nemokamu pagalbos telefonu 112

Situacija apie smurtą artimoje aplinkoje šalies mastu

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija vienija 17 moterų nevyriausybinių organizacijų, kurios atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SKPC) funkcijas ir teikia pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Ši asociacija yra įsteigta 2018 m. lapkričio 9 d.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centro misija – koordinuotai spręsti smurto lyties pagrindu problemą valstybės ir tarptautiniu lygmeniu, darant įtaką valstybės politikos formavimui, užtikrinant specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekiant nulinio pakantumo smurtui.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas teigia:

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo/buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.

Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai: moterys, vaikai, seneliai. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės ne visada akivaizdžiai pastebimos.

Smurtas – tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.

Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Jei smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei, skubiai skambinkite nemokamu pagalbos telefonu 112.

Taip pat galima kreiptis pagalbos į artimiausią specializuotos kompleksinės pagalbos centrą (Šiaulių apskr.), suteikiama pagalba yra nemokama ir konfidenciali. Kontaktai: (8 41) 52 02 39, el. p. mvic@splius.lt

Jei patiriate smurtą.

Kokios pagalbos galite tikėtis iš Specializuotos kompleksinės pagalbos centro?

Pirmas pokalbis: pirmojo susitikimo ar skambučio metu SKPC konsultantas išklauso, išsiaiškina situaciją ir pasiūlo galimus problemų̨ sprendimo būdus bei priemones.

Žinios ir informacija: kitų pokalbių metu suteikiama visa informacija, reikalinga sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemas.

Veiksmų planas: su SKPC konsultantu aptariami nukentėjusio asmens norai, kokia pagalba yra reikalinga, įvertinamos rizikos ir sudaromas individualus pagalbos veiksmų planas.

Pokyčių link: jei reikalinga psichologo ar teisininko pagalba, suderinamas konsultacijų laikas.

Jei reikalinga kitų institucijų pagalba: (pvz. apgyvendinimas, sveikatos priežiūra), SKPC padeda tai suorganizuoti.

SKPC konsultantas: palaiko ir konsultuoja visą laikotarpį, kol įgyvendinamas veiksmų planas, reikalingas nutraukti smurtinius santykius.

Lietuvos gyventojų apklausa apie smurtą artimoje aplinkoje, 2019 m. duomenys: smurtiniai santykiai – kas penktuose namuose

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. asociacijos „Moterų informacijos centras“ užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie smurtą artimoje aplinkoje.

Penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys – kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70% smurtautojų – esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai. Likę – tėvai arba kiti artimi žmonės.

Jei tyrimo rezultatus palygintume su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai jau džiugina. Dar atsirado viena teigiama tendencija – net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų – vaikai. Smurtiniai santykiai tiek įsišakniję, kad vis dar yra žmonių, kurie mano, jog gali būti aplinkybių, kurios pateisina smurtą artimoje aplinkoje.

Vyrauja pranešimai apie fizinį smurtą

Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis – fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014–2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją. Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas – dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas. Kitas smurto rūšis, pavyzdžiui, psichologinį smurtą, yra sunkiau įrodyti ir aukos vengia kreiptis pagalbos svarstydamos „kas manimi patikės“.

Dauguma nesikreipia pagalbos

Didžioji dalis (60%) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.

Nukentėję asmenys skundžiasi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigia nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį. Baimingas nukentėjusiųjų nuostatas sustiprina tai, kad smurtą, ypač psichologinį, sunku įrodyti.

Smurtas prieš negalią turinčius žmones

Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Prieš neįgaliuosius dažnai smurtauja juos prižiūrintys ar slaugantys asmenys, kurie gyvena iš neįgalaus asmens gaunamų išmokų.

Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises, tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis. Be to, neįgalieji sunkiau suvokia informaciją, dažnai ją užmiršta.

Daugiau informacijos galima rasti pasinaudojus šia nuoroda: https://www.specializuotospagalboscentras.lt/

Informacija parengta pagal Specializuotos pagalbos centro portalo informaciją