NAUJIENOS

Įstatymas priimtas, ar bus pateisinti savivaldybių lūkesčiai?

Kategorija:

Miestas:
Seimas priėmė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymą, kuriuo  numatoma Regionų plėtros taryboms suteikti juridinio asmens statusą ir savarankiškus įgaliojimus. Naikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai, juos perduodant savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms. Regionų plėtros planus numatoma įjungti į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą. Taip pat siūloma nustatyti naują regioninės politikos įgyvendinimo teritorinį tipą – funkcinę zoną – tai būtų ekonominiais ar socialiniais ryšiais pasižyminti ir (ar) bendrai naudojamą infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą turinti teritorija, kurios vystymas numatytas regiono plėtros plane ar kelių regionų plėtros planuose. Ar naujos redakcijos įstatymas užtikrins savivaldybėms didesnį savarankiškumą, nei jo būta iki šiol?
 
 Žadamas ir vis nesulaukiamas savarankiškumas

„Regioną suprantame kaip pasinaudojimo ES parama, verslo plėtros ir gyvenimo kokybės kūrimo ir stipriųjų pusių plėtojimo galimybę. Deja, pasinaudoti šia galimybe sutrukdo tai, kad Lietuvos regionai neturime savarankiškumo. Kad ir ES paramos regionams skyrimas. Mes gauname griežtus priemonių aprašus, kuriuose nurodytos labai konkrečios kiekvienos pozicijos sumos. Ir jau nebe pirmas ES paramos laikotarpis, kai tas lėšas tenka panaudoti ne visai taip, kaip savivaldybei reikėtų. Tenka imtis tokių projektų, kurie nėra patys svarbiausi ir tikslingiausi. Tačiau pasirinkimas toks: arba vadovaujiesi griežtais aprašais ir gauni paramos lėšų arba nesutinki su aprašu ir nieko negauni, – regioninę politiką apibūdina Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. – Konkretus pavyzdys – kaimo saugumo priemonės. Dėl jų kalbėjomės ir su Susisiekimo ministerija, ir su Vidaus reikalų ministerija, aiškinome, kad kaime nebūtinos tokios pat saugumo priemonės, kokios reikalingos Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, sakėme, kad kaimui turi būti kitos priemonės, bet, deja, mūsų niekas neišgirdo.“
Meras pabrėžia, kad nerimą kelia ir ateinantis ES finansinės paramos laikotarpis, nes kol kas atrodo, kad regionams laisvės bus tiek, kiek bus numatyta priemonės apraše.
Kai kalbėjomės su Panevėžio rajono meru, metų pradžioje Seimui pateiktas naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymas dar laukė savo eilės. Tačiau jame numatytas naujoves meras vertino gana rezervuotai. „Apie tai kalbama jau kelintą ir Seimo, ir Vyriausybės kadenciją. Tačiau kol kas viskas tik kalbose,  – sako Povilas Žagunis. – Prieš pusantros kadencijos Druskininkuose vyko seminaras, kuriame labai aktyviai kalbėjome apie regionų savarankiškumą. Atrodė, kad grįžę iš seminaro jau pajusime didesnį savarankiškumą. Tačiau po visų tų kalbų nėra jokių pasikeitimų, nors praėjo jau šešeri metai. Parengta Baltoji knyga, ją rengiant įdėta daug darbo, skirta daug laiko, bet ar bus įgyvendinta, kas ten numatyta? Sunku prognozuoti, kokių regioninės politikos pokyčių galime laukti. Tikiuosi, kad kažkokie pokyčiai bus.“

Rajono stiprybės ir jų panaudojimas

Savarankiškumo stygius, be abejo, atsiliepia visapusiškam rajono stiprybių panaudojimui. O Panevėžio rajonas, kaip pažymi meras, turi išskirtinių stiprybių. Pirmiausia – rajonas yra puikioje geografinėje padėtyje. Puikus susisiekimas – per Panevėžio rajoną eina magistraliniai šalies ir su kitomis valstybėmis jungiantys keliai. „Jau matome, kurioje vietoje bus Rail Baltica kelias ir kur rajone bus stotis. Planuojamas krovinių terminalas suteiks dar didesnio patrauklumo, juk stotimi naudosis ir kaimyniniai rajonai, –  sako meras. – Kita rajono stiprybė – čia užauginami dideli žemės ūkio produkcijos kiekiai. Galima rasti vieną kitą ir turizmui patrauklią vietą. Žinoma, mes nesilyginame su ežerų ar pajūrio ir pamario kraštais, bet ir pas mus galima maloniai praleisti laiką.“  Dalies šių privalumų panaudojimas rajono plėtrai susijęs su centrinės valdžios požiūriu į regionus.


Su Panevėžio rajono meru Povilu Žaguniu susitikome prie Piniavos mokyklos-darželio. Pernai, pasitinkant naujuosius mokslo metus, čia buvo baigtas statyti priestatas, kuriame įsikūrė dvi ikimokyklinio ugdymo grupės, o dabar statomas dar vienas priestatas, kuriame bus įrengta sporto salė. Ja galės naudotis ne tik mokykla, bet ir miestelio gyventojai.

„Kas priklauso nuo savivaldybės, stengiamės padaryti maksimaliausiai. Sukurta patraukliam gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Rajone veikia 16 vaikų darželių, beveik visi modernizuoti arba modernizuojami. Yra 7 gimnazijos, 12 kultūros centrų. Juose įdarbinti kvalifikuoti specialistai.  Puikiai veikia transporto sistema, nors karantinas savivaldybei sukėlė sunkumų, nes labai sumažėjo keleivių skaičius, bet, tikimės, kad netrukus viskas sugrįš į įprastas vėžias, –  sako Povilas Žagunis. – Mes puikiai matome, kokių projektų reikia rajono žmonėms ir tų projektų imamės. Ir dabar įgyvendiname Smilgių gyvenvietės modernizavimo projektą, plečiame vaikų darželį, nes matome auganti poreikį. Pernai papildomoms grupėms patalpas įrengėme Piniavos mokykloje-darželyje. Dabar ten statome sporto salę, kuria galės naudotis ir čia esančios švietimo įstaigos, ir bendruomenė. Miežiškiuose pastatytas kultūros centro priestatas. Dabar modernizuojamas Krekenavos kultūros centras.  Manau, didžiulė rajono stiprybė – iniciatyvios ir veiklios bendruomenės.“

Darbai ir lūkesčiai

„Mūsų lūkesčiai – didesnis gyventojų skaičius, daugiau darbo vietų, kad būtų pilnos mūsų mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kad didėtų gyventojų gerovė. Džiaugiamės, kad iš mūsų rajono nebėga verslas, bet plėtoja savo veiklą. Mūsų tikslas – kad žmonėms būtų darbo ir kad jie galėtų užsidirbti ir normaliai gyventi tame krašte, kurį jie pasirinko. O savivaldos reikalas – užtikrinti tas sąlygas, kurios priklauso nuo savivaldos“, – pabrėžia Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Meras pasidžiaugia, kad, nepaisant karantino, rajone sėkmingai vyksta visi suplanuoti darbai. „Piniavos ir Krekenavos projektams gavome ir papildomai lėšų. Tikimės, kad papildomai bus skirta lėšų ir keliams tvarkyti, – pasakoja meras ir priduria, kad susirūpinimą kelia rangovai, nes jie neturi tiek darbo jėgos, kiek reikia visiems darbams laiku padaryti. – Tačiau tokia situacija yra dabar. Viskas labai greitai keičiasi. Juk jei sausio mėnesį kas būtų pasakęs, kad po nepilnų dviejų mėnesių vyks nuotolinis mokymas, net įsivaizduoti nebūtume galėję. O dabar nuotolinis mokymas vyksta, ir esu dėkingas švietimo darbuotojams, sugebėjusiems taip greitai persiorientuoti. Tačiau neramu dėl sveikatos priežiūros sistemos. Lietuvoje turėjome gan gerą sveikatos priežiūros sistemą ir žmonės pas šeimos gydytoją galėjo pakliūti be didesnių problemų. Tik pas kai kuriuos specialistus tekdavo kiek ilgiau palaukti. Karantino metu patekti pas gydytoją beveik visiškai neįmanoma.  Kokia bus sveikatos priežiūros sistema po karantino? Sunku prognozuoti, kokie pokyčiai dar laukia.“




Piniavos mokykla-darželis

Karolina Baltmiškė
Straipsnis paskelbtas "Saivaldybių žinių", Nr. 5

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/panevezio-rajonas-ne-tik-zemdirbiu-bet-ir-turistas-idomus-krastas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/karantino-issukiai-ir-naujos-galimybes
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-zagunis-gyvenimas-vyksta-nesustodamas
 

Braškinis pyragas – tortas

Šviežių bulvių plokštainis

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė








Nerimstanti teatro dvasia

Nerimstanti teatro dvasia

Birželio 26 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Neringa Bulotaitė švenčia gražų jubiliejų – 60-metį! Ji – režisieriaus Jono Vaitkaus mokinė, studijavusi jo pirmajame „dešimtuke“ Lietuvos...

Reklama