Ir kaime gyvenimas įdomus, kai idėjomis pramušta galva
  NAUJIENOS

Ir kaime gyvenimas įdomus, kai idėjomis pramušta galva

Kategorija:

Miestas:

Eglė ir Edikas Fabijonavičiai Giliogirio kaime įsikūrė prieš dvejus metus. Skirtingai nei dauguma jaunuolių, savo ateitį reginčių tik didmiesčiuose, sutuoktiniai įsitikinę: patogiausia vieta gyventi ir auginti vaikus – kaimas. Kupini idėjų, turintys daugybę pomėgių naujakuriai nebijo, kad gyventi nedidelėje gyvenvietėje jiems bus neįdomu. „Nesuprantu žmonių, besiskundžiančių nuobodžiu gyvenimu, švaistančių laiką kompiuteriniams žaidimams. Man 24 valandų paroje per maža, kad galėčiau įgyvendinti savo sumanymus“, – sakė dvidešimt penkerių metų moteris. Ir iš tiesų jaunos šeimos, ypač Eglės, pilna visur: ji atstovauja Giliogiriui savivaldybės renginiuose, organizuoja ir veda kaimo šventes, rašo jų scenarijus ir turi daugybę idėjų, kaip gyvenimą bendruomenėje padaryti dar įdomesnį.

 

Rietavo krašto žmonės šiltesni


Edikas ir Eglė Fabijonavičiai – kaimo vaikai. Eglė augo Klaipėdos rajono Judrėnų kaime, Ediko vaikystė prabėgo Žadvainiuose. Abu niekada net nesvajojo apie gyvenimą didmiestyje, todėl ieškodami vietos savo šeimos gūžtai žvalgėsi tik po kaimus. Aptikę nebrangią sodybą Giliogiryje, ilgai nesvarstę ją įsigijo. 2010 metų sausio pradžioje sutuoktiniai ir jų sūnus Gytis naujoje vietoje praleido pirmąją naktį. Nerami ji buvo – budrų naujakurių miegą blaškė ugniagesių mašinų, skubėjusių gesinti kaime kilusio gaisro, keliama sumaištis. Išaušus dienai, nejaukumas išsisklaidė. Susipažinę su vietos gyventojais, Fabijonavičiai greitai suprato – jiems gyventi čia patiks. „Sodyba šalia kelio. Rietavas netoli. O ir žmonės gana mieli – daug atviresni ir šiltesni vieni kitiems nei judrėniškiai. Ne tik Giliogiryje, bet ir Žadvainiuose, Rietave. Kur benueitum – į vaistinę, parduotuvę, Savivaldybę ar kitas įstaigas – visi malonūs, draugiški lyg seni pažįstami“, – pasakojo E. Fabijonavičienė.

 

Jau vaikystėje troško veiklos


Jauni žmonės įsitikinę, kad kaime gyventi jiems niekada nebus nuobodu. Eglė prisipažįsta esanti be galo energinga ir kūrybinga asmenybė. Smalsumas, noras visur dalyvauti, viską išbandyti pasireiškė dar mokykloje. Judrėnų pagrindinėje, vėliau Veiviržėnų gimnazijoje ji dainavo chore, vaidino, šoko, kūrė eilėraščius, vedė renginius. Kai nebeužteko erdvės gimtajame kaime, prikalbino draugę Gabiją dalyvauti Almos Adamkienės finansuotos ir kaimo vaikų pagal H. K. Anderseno pasaką „Kiekvienam sava vieta“ kurtos roko operos dalyvių atrankoje. Draugių sukurta ir atlikta daina buvo puikiai įvertinta ir atvėrė merginoms kelią į platesnius vandenis. Pakviestos dalyvauti operoje kartu su žinomais atlikėjais ir tokiomis garsiomis grupėmis kaip „G&G sindikatas“, „Kastaneda“ jaunuolės iš provincijos patyrė daugybę įspūdžių. Vėliau judrėniškės sceninės patirties sėmėsi sėkmingai dalyvaudamos Lietuvos televizijos talentų šou. Aktorinius gebėjimus mergina pasitikrino įsiliejusi į Judrėnų kultūros namų humoro grupę „Skardis“. „Gyvenime sutikau keturis svarbius žmones, padėjusius atsiskleisti mano asmenybei, raginusius ieškoti, kurti, nebijoti realizuoti savęs. Esu dėkinga lietuvių kalbos mokytojai Astai Gilvonauskienei, muzikos mokytojui Broniui Mockui ir Judrėnų kultūros namų darbuotojoms Vilijai Norvilienei ir Vilijai Budvytienei“, – sakė E. Fabijonavičienė.


Svajoja apie kultūros studijas


Įgijusi brandos atestatą, mergina įstojo į Klaipėdos universitetą. Metus laiko studijavo visuomenės sveikatos programą, bet, supratusi, kad pasuko ne tuo keliu, mokslus metė. Sukūrus šeimą, teko tolyn nustumti ir svajones apie kultūros mokslų studijas. Dabar dvidešimt penkerių metų moteris su metais vyresniu vyru augina du sūnus – Gyčiui treji, Matui – vieneri metai. Visą laiką, likusį nuo mažylių priežiūros, Eglė skiria savo pomėgiams. O jų turi daugybę: kepa tortus, velia veltinius, kuria šventinę atributiką. Versli moteris bando savo pomėgius paversti pajamų šaltiniu. Įvertinusi, kad Giliogiryje turi konkurentę, minties apie tortų kepimo verslą atsisakė, bet atrado veltinius. Aptikusi internete informacijos apie šį užsiėmimą, moteris pamėgino suvelti pirmuosius darbelius ir „užkibo“. Viešumoje savo rankdarbius parodė dalyvaudama mugėse, vėliau pirkėjų ieškojo reklamuodama savo rankų kūrinius internete. Anot Eglės, vėlimas – sezoninis užsiėmimas, iš kurio daug neuždirbsi. Dėl gana aukštos gaminių kainos Rietave rasti pirkėjų sunku, kiek didesnį susidomėjimą veltiniais rodė plungiškiai – prieš Kalėdas ne vienos moters rankomis suveltos šlepetės ar pirštinės iškeliavo į kaimyninį rajoną.


Ieško naujų savirealizacijos būdų


Dabar, veltinių sezonui pasibaigus, E. Fabijonavičienė save bando kurdama šventinę atributiką. Panaršiusi internete, radusi gražių idėjų, mėgina jas įgyvendinti, į kiekvieną darbelį įdėdama ką nors savo. Taip jos rankose gimsta vestuvinių žiedų pagalvėlės, keliaraiščiai, mergvakariams reikalingi mažmožiai, vaikų švenčių stalo ir interjero puošybos elementai. Kurdama atributiką šventėms, moteris sugalvojo, kad mielai imtųsi ir renginių vedimo. Neseniai savo jėgas tokiu amplua Eglė ir Edikas išbandė „padėdami“ susituokti draugams. E. Fabijonavičius džiaugiasi, kad besimokydamas Žadvainių pagrindinėje išėjo ir režisieriaus Vinco Andriuškos teatro mokyklą, todėl dabar scenos ir žmonių nebijo. Jei ne maži vaikai, jauni žmonės važinėtų vaidinti ir šokti į Rietavo kultūros centrą, bet kol mažieji reikalauja daug dėmesio, aktyviai dalyvauja kaimo kultūrinėje veikloje. Moters sugebėjimus giliogiriškiai galėjo įvertinti ir per Žolinę, kai ji ne tik parašė šmaikštų šventės scenarijų, bet ir tapo viena iš renginio vedėjų. Eglė pati pasišovė suorganizuoti bendruomenės vaikams Eglutės šventę ir buvo labai patenkinta matydama laimingus vaikų veidus. Žmonos norą visur dalyvauti, viską išbandyti palaiko ir jos sutuoktinis. Mums viešint Fabijonavičių namuose, Eglė ruošėsi įgyvendinti dar vieną sumanymą – išmokyti giliogiriškius pasidaryti Užgavėnių kaukes. „Man svarbios tradicijos. Noriu, kad kaime jos būtų išlaikytos, kad mūsų vaikai nuo mažų dienų žinotų, kuo kaip tauta esame įdomūs, ką atsinešėme iš savo tėvų ir protėvių“, – dalijosi savo planais ir idėjomis E. Fabijonavičienė.

 

Rita STANČIUKIENĖ

http://www.pzinios.lt/Rubrikos/Susipazinkim!/Ir-kaime-gyvenimas-idomus-kai-idejomis-pramusta-galva


Reklama