NAUJIENOS

Ieškantiems adrenalino ir gamtos – dar neatrasta profesija medžiuose

Kategorija:

Miestas:
Aukštuminė arboristika patenka į pavojingiausių profesijų dešimtuką, bet retas žino, kuo užsiima šios specialybės atstovai. Pasitelkdami alpinistų įrangą, jie kopia į medžius tam, kad padėtų šiems didžiuliams augalams, pratęsia medžių gyvenimą ir pasirūpina, kad jie nekeltų pavojaus žmogui. Lietuvoje profesionalius arboristus aukštalipius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, o apie jų trūkumą kalba patys specialistai ir parkų atstovai.
Arboristai aukštalipiai dažnai lyginami su dangoraižių langų valytojais, nes neturi aukščio baimės. Iš tiesų su rankiniu pjūkleliu ar grandininiu pjūklu laipioti medžio laja, saugiai ją genėti ir formuoti yra sudėtingas darbas, reikalaujantis drąsos, koordinacijos bei specifinių žinių.
Pasak Lietuvos arboristų asociacijos direktoriaus Renaldo Žilinsko, Lietuvoje trūksta išsilavinusių specialistų, kurie galėtų rūpintis medžio estetika ir jo sveikata, sugebėtų profesionaliai formuoti miestų parkus bei kurti kraštovaizdžio architektūrą.
„Norint tapti tikru arboristu, reikia turėti tam pašaukimą. Medžiai tampa tikra gyvenimo aistra, net savotiška manija. Kartais, apsiginklavus įrankiais, tenka dirbti ir 25 metrų aukštyje. Ši veikla kupina adrenalino, bet kartu suteikia daug laimės – nes tu padedi medžiui, kuris gyvuos ilgiau ir bus naudingas aplinkai, žmogui, gal net pergyvens tave ir tavo vaikus“, – sako R. Žilinskas.
Jo nuomone, nors mūsų šalyje požiūris į medžių priežiūros kultūrą pamažu keičiasi, kol kas stinga suvokimo, kad jais turi rūpintis profesionalai. Iki šiol tokie specialistai Lietuvoje net nebuvo ruošiami. Pats R. Žilinskas arboristikos mokėsi profesinėje arboristų mokykloje Latvijoje, kur medžius jau seniai prižiūri arboristai, o ne komunalininkai ar gatvių remonto įmonės.
Lietuvoje pagaliau taip pat žengiami pirmieji žingsniai ir Lietuvos arboristų asociacijai bendradarbiaujant su amatų mokykla „Sodžiaus meistrai“ sukurta formali programa, leidžianti auginti jaunuosius arboristus.
Neries regioninio parko direktorės Audronės Žičkutės teigimu, arboristikos specialistų rengimo programa jau seniai buvo reikalinga, kaip ir kitoks požiūris į parkų bei miesto medžių priežiūrą. Teisingai genimas medis gyvena daug kokybiškesnį gyvenimą, nekelia grėsmės žmonėms. Padedant profesionalams, dažnu atveju net galima išvengti skaudžių vis labiau jaučiamos klimato kaitos, pavyzdžiui, smarkių škvalų padarinių.
„Mes kreipiamės į arboristus, kai reikia priežiūros saugomiems medžiams, arba kai bijoma, jog seni medžiai, augantys privačiose valdose, gali užkristi ant stogų ar nutraukti laidus. Dažnai žmonės linkę tokius medžius pjauti. Vis dėlto atvažiavęs arboristas, kurį galime pavadinti medžių daktaru, gali įvertinti jų būklę ir, užuot nupjovus, pasiūlyti išeitį – atitinkamą genėjimą. Taip apsaugomas ne tik žmogaus turtas ar net gyvybė, bet ir išgelbstimas medis“, – dalijasi patirtimi A. Žičkutė.
Jai pritaria ir R. Žilinskas, atkreipdamas dėmesį, jog yra atskira globojančioji arboristikos šaka, kuri rūpinasi medžiais senoliais. Šios srities specialistams tenka ypač didelė atsakomybė, nes toks darbas reikalauja daugiau žinių, praktikos, medžio fiziologijos išmanymo. Ne veltui tikri arboristai nuolat gilina žinias, vyksta į profesines stažuotes ir kelia savo kvalifikaciją svetur.
Iki šiol Lietuvoje nėra reglamentuota, kad miestų ar parkų medžius prižiūrėtų tik šios srities specialistai. Tačiau greitai tai turėtų pasikeisti ir tokia nuostata bus įteisinta įstatymu. Gamtosaugos specialistai teigia, kad norintys tapti šios srities profesionalais turėtų pradėti ruoštis jau dabar, nes tokių darbuotojų paklausa smarkiai išaugs.
Arboristikos srityje yra ir teigiamų poslinkių. Šiemet Lietuvoje paruošta pirmoji diplomuotų arboristų laida. Mokytis retos profesijos amatų mokykloje „Sodžiaus meistrai“ susirinko žmonės, norintys persikvalifikuoti ar atradę vis dar mažai girdėtą specialybę. Anot juos parengusios mokyklos direktorės Dalios Beigienės, šie specialistai įgavo aukštuminės arboristikos žinių ir praktikos, padėsiančių rūpintis medžiais nuo pat pradžios, jų sodinimo, formavimo, iki jau suaugusių medžių vainikų bei šaknyno priežiūros.

„Tikiuosi, kad nauja mokymo programa padės skleisti medžių priežiūros kultūrą mūsų šalyje ir skatins tinkamai juos prižiūrėti – drąsiai bei rūpestingai“, – sako D. Beigienė.
 
Įdomūs faktai apie medžius Lietuvoje
Lietuvoje apie 250 medžių yra pripažinti saugomais gamtos paminklais.
Aukščiausias medis Lietuvoje – Degsnės maumedis. Jis yra 49 m aukščio, apie 160 m. amžiaus, augantis Degsnės botaniniame draustinyje, Prienų rajone.
Seniausias medis – Stelmužės ąžuolas. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės.
Gražiausiu Lietuvos medžiu laikoma Lampėdžių liepa gražuolė. Kaune, Lampėdžiuose augančios liepos kamienas šakojasi į keturias dalis ir formuoja įspūdingą lają, kurios aukštis ir plotis siekia maždaug 22 m. Spėjama, kad jos amžius yra apie 250 metų
Keisčiausias mūsų šalies medis – Rambyno regioniniame parke auganti septyniolikos kamienų Raganų eglė. Manoma, kad eglei gali būti 160-180 metų. Maždaug 80 centimetrų aukštyje eglė šakojasi į 17-ka kamienų, jos aukštis siekia 34 m, kamieno apimtis yra beveik 6 m.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos miškingumas siekia 33,3 proc. teritorijos ploto ir jis vis padidėja.
Didžiausias Lietuvos miškų masyvas plyti Dzūkijoje, jis apima Dainavos girią, Druskininkų-Varėnos miškus, Gudų girią. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km².


Rasa Grigaitė
Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė


Reklama