Girulių miškas – ne vieta geležinkelio mazgo plėtrai

Klaipėdos miestas visada laikėsi pozicijos, kad IX B transporto koridoriaus klausimą reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą.

Šiandien, birželio 19 d., uostamiestyje vykusiame miesto savivaldybės vadovų, susisiekimo viceministro Gyčio Mažeikos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų pasitarime dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo sutarta nedaryti skubotų veiksmų, kuriais būtų nulemtas vertingo Girulių miško likimas.

Šiuo metu Vyriausybė svarsto  Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūrinius pakeitimus, kuriais traukinių manevravimo ir stovėjimo aikštelę numatoma įrengti miesto žaliaisiais plaučiais vadinamuose Giruliuose. Tam reikėtų iškirsti apie 50 ha miško. Tokiems Vyriausybės ketinimams aktyviai priešinasi Klaipėdos miesto bendruomenė, raginanti ieškoti kitų alternatyvų geležinkelio mazgui plėsti. Tokios principinės nuostatos laikosi ir miesto vadovai.

„Dabar pradedami raškyti pirmieji skuboto uosto Bendrojo plano tvirtinimo iš jėgos pozicijų, neatsižvelgiant į miesto savivaldybės Tarybos, miesto bendruomenės nuomonę, vaisiai. Vis dėlto pasitikėjimo įkvepia faktas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ girdi miesto poziciją ir, tikiuosi, padarys viską, kad būtų išvengta Girulių miško aukos geležinkelio plėtrai, “, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Girulių miškas – ne vieta geležinkeliui plėsti. Miestas skatina investicijas, bet ši kaina mums nepriimtina net ir su „saldainiuku“ – pažadu sumažinti geležinkelio transportą miesto centre, – sako Gintaras Neniškis. 

Klaipėdos miesto ir apskrities bendruosiuose planuose Klaipėdos geležinkelio mazgą, apimant Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis, joms priklausančius kelynus, jungiamuosius ir privažiuojamuosius kelius ir teritoriją buvo numatyta rengti Klaipėdos rajono teritorijoje, netoli Kopūstų kaimo. Toks yra ir naujausias Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymas Vyriausybei – numatyti, kad Klaipėdos geležinkelio mazgas apimtų paminėtas teritorijas ir teritoriją prie Kopūstų kaimo.

Viceministras G. Mažeika pažadėjo, kad bus atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės siūlymą apsvarstyti geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas. Anot jo, toks ir yra šio vizito tikslas – kalbėtis, ieškoti reikalingų sprendimų.

Tačiau dabar Vyriausybės nutarimo projekte „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus dalies – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“ yra numatyta, jog viena iš teritorijų, kur vyktų geležinkelio infrastruktūros plėtra, yra ruožas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracinės ribos (šiaurinėje dalyje) iki Liepų gatvės viaduko, kita – ruožas nuo Rimkų geležinkelio stoties iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir šio ruožo gretimybėje esančiose teritorijose. Planavimo tikslai – sudaryti sąlygas geležinkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros darniai plėtrai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir numatyti šiai plėtrai reikalingas teritorijas bei mažinti neigiamą geležinkelio transporto poveikį urbanizuotoms teritorijoms Klaipėdos miesto centrinėje dalyje.

„Siūlome tikslinti planuojamos teritorijos ribas, kad būtų kompleksiškai įvertinta viso Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros apimtis“, – tokia miesto pozicija išsakyta ir š. m. balandžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašte Susisiekimo ministerijai.

Klaipėdos savivaldybės inf.
Nuotr. www.ve.lt