Gerėjant afrikinio kiaulių maro situacijai, švelninami reikalavimai kiaulių laikytojams

Reaguojant į gerėjančią afrikinio kiaulių maro (AKM) situaciją ir siekiant sumažinti kiaulių laikytojams tenkančią administracinę naštą, priimti svarbūs pakeitimai, numatantys galimybę didesniam ratui ūkininkų, laikantis esminių biosaugos reikalavimų, auginti kiaules ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad lyginant šių metų trijų ketvirčių duomenis su ankstesniais metais pastebima, kad AKM šiemet  plinta ženkliai lėčiau, todėl ir šios ligos protrūkių kiaulių laikymo vietose užfiksuota gerokai mažiau nei ankstesniais metais. 2020 metais Lietuvoje nustatyti tik 3 AKM protrūkiai, 2019 m. ligos protrūkių užfiksuota 6 kartus daugiau (t. y. 19 židinių), o 2018 m. – net 51.

„Rezultatai teikia vilties, akivaizdu, kad tiek VMVT inspektorių darbas, tiek nuolatinis bendradarbiavimas su ūkininkais ir sustiprėjęs žmonių sąmoningumas laikantis biologinio saugumo priemonių bei atsakingas požiūris į kiaulių laikymą duoda rezultatų. Būtent dėl to mažėja reikalavimų  kiaulių laikytojams. Tikimės, kad kai kurių reikalavimų atsisakymas paskatins daugiau ūkininkų auginti kiaules“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Kas keisis?

Svarbiausi pakeitimai, anot žemės ūkio ministro, bus taikomi ūkiams, auginantiems pardavimui ne daugiau kaip 100 kiaulių. 

„Nors šiems ūkiams taikomi šiek tiek aukštesni biologinio saugumo reikalavimai nei tiems, kurie augina iki 10 penimų kiaulių savo reikmėms, tačiau ir jie – pakankamai lengvai įgyvendinami. Štai, pavyzdžiui, atsižvelgus į išsakytas augintojų nuomones ir VMVT inspektorių patirtį, panaikintas reikalavimas tokiems nedideliems versline kiaulininkyste ketinantiems užsiimti ūkiams įsirengti atskirą dušą kiaulių laikymo vietoje“, – apie pakeitimus kalba ministras A. Palionis.

Tačiau, pabrėžia ministras, visiems kiaulių laikytojams išlieka reikalavimai prieš įeinant į kiaulių laikymo patalpas persivilkti drabužius ir persiauti avalynę, nešerti kiaulių virtuvės atliekomis, grybų ar uogų valymo likučiais, šviežiai nušienauta žole, nes tai – vienas iš galimų užkrato šaltinių. VMVT informuoja, kad Vilniaus universiteto mokslininkams nustačius, kad skraidantys vabzdžiai taip pat gali pernešti AKM virusą, kiaulių laikytojai šiltuoju metų laiku turi įrengti apsauginius tinklelius nuo vabzdžių ant kiaulių laikymo patalpų langų, ventiliacijos angų ir kt.

„Prieš darbus tvarte ir juos pabaigus, rekomenduojama ne tik persirengti, bet ir švariai nusiplauti rankas. Drabužiai ir avalynė, skirti eiti į kiaulių laikymo vietą, privalo būti laikomi prie kiaulių laikymo vietos taip, kad būtų patogu persirengti. Svarbu kuo dažniau drabužius keisti ir skalbti juos aukštos temperatūros vandenyje kiekvieną kartą įeinant į kiaulių laikymo patalpą – dezinfekuoti rankas“, – teigia VMVT direktorius Darius Remeika.

Dezinfekciniai kilimėliai, kaip ir buvo reikalaujama iki šiol, privalo būti įrengti prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą ir tokio dydžio, kad jų nebūtų galima peržengti, be to, užpildyti reikiamos koncentracijos dezinfekciniu tirpalu. Dezinfekcinis kilimėlis negali būti įrengtas pastato išorėje, nes lietingomis dienomis gali prilyti, dėl to jis neatliks tinkamos dezinfekcijos. Kiaulių auginimo patalpose be šeimininko leidimo negali lankytis pašaliniai asmenys.
 

AKM situacija kitose šalyse

VMVT duomenimis, tiek pernai, tiek ir šiais metais AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose buvo nustatyti tuose rajonuose, kur šis virusas aktyviai reiškėsi šernų populiacijoje. Šių metų sausio–rugsėjo mėn. Lietuvoje nustatyta 170 tokių vietų – jose AKM patvirtintas 195 šernams. Tuo tarpu 2019 m. per tą patį laikotarpį buvo nustatyta 371 virusu užkrėsta vieta, kuriose AKM patvirtintas 555 užsikrėtusiems šernams.

„Mažėjantis AKM viruso aptikimas laukinėje faunoje, nes beveik neberandama dėl AKM nugaišusių šernų, ir naminėse kiaulėse leidžia daryti prielaidas, kad eilę metų mūsų taikomos prevencinės priemonės yra veiksmingos ir galima tikėtis, kad didžioji dalis kiaulių laikytojų jau išmoko gyventi šalia viruso, taikyti efektyvias biologinio saugumo priemones ir neįsileisti užkrato į kiaulių laikymo vietas“, – sako VMVT vadovas D. Remeika.

Tuo tarpu kaimyninės šalys intensyviai kovoja su nepažabojamu AKM viruso plitimu. Šiais metais Lenkijoje naminių kiaulių laikymo vietose nustatyta 100 AKM protrūkių, dėl kurių sunaikinta per 57 tūkst. kiaulių, Latvijoje – 3 protrūkiai (2 – komerciniuose ūkiuose ir vienas nekomerciniame), Bulgarijoje – 18, Rumunijoje – 745, Slovakijoje – 17, Serbijoje – 15, Graikijoje – 1, Ukrainoje – 14 ir vienas protrūkis Moldovoje.

ŽŪM inf.