NAUJIENOS

Gerėja diagnostikos galimybės moterims dėl krūties vėžio

Kategorija:

Miestas:

 Siekiant pagerinti atrankinės mamografinės patikros paslaugos kokybę ir sumažinti mirtingumą bei negalią nuo krūties piktybinių navikų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirašė sutartį dėl 10-ties naujų skaitmeninių mamografų įsigijimo. Jie pakeis susidėvėjusią įrangą net 8 šalies gydymo įstaigose. Tam iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų skirta daugiau nei 1,3 mln. eurų. 

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, atnaujinta įranga padės tiksliau diagnozuoti pokyčius krūtyse ir ankstyvos stadijos krūties vėžį bei užtikrinti pacienčių saugumą.

„Mamografija yra vienas svarbiausių tyrimų krūties vėžiui nustatyti, tad svarbu laiku atnaujinti įrangą, nes naudojantis senais prietaisais mamografijos tyrimas trunka ilgiau, pacientės gauna didesnę apšvitą, o pakitimai ir maži dariniai krūtyse yra sunkiau matomi. Šios naujovės mūsų šalies medikams leis anksčiau diagnozuoti šią klastingą ligą ir pradėti taikyti gydymą moterims. Tai labai svarbu, nes kuo anksčiau diagnozuojami vėžiniai susirgimai, tuo daugiau galimybių pasveikti ir išgelbėti daugiau gyvybių“, – teigia ministras A. Veryga.

Vidutinis mamografų eksploatacinis amžius Lietuvoje yra 8 metai, o didžiausią dalį sudaro 6–10 metų senumo mamografai. Tarptautinių organizacijų rekomendacijose teigiama, kad Lietuvoje yra per daug senesnių nei 10 metų mamografų ir per mažai naujų – iki 5 metų senumo. Tad, siekiant efektyvesnės krūties vėžio diagnostikos, reikalinga reguliariai atnaujinti įrangą. Tai padeda sumažinti moterų priešlaikinį mirtingumą ir neįgalumą nuo krūties piktybinio naviko bei mažina sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį.

Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Audronė Juodaitė Račkauskienė pažymi, kad profilaktinė diagnostika poliklinikos iniciatyva Vilniaus mieste pradėta vykdyti dar 2003 metais, kai nacionalinė programa šalies mastu dar net nebuvo prasidėjusi, o kaip svarbiausią iki šiol aktualų iššūkį ji įvardija visuomenės supratimą apie pasitikrinimo būtinybę.  

„2003 metais 30–65 metų amžiaus vilnietėms profilaktiniai krūtų tikrinimai ir ligų diagnostika Centro poliklinikoje buvo atliekami naudojant įprastinius metodus – krūtų apčiuopą ir echoskopiją, mamografiją, krūtų aspiranto ir išskyrų iš spenelio tyrimą. Tai buvo pirmieji žingsniai, siekiant ankstyvos diagnostikos bei formuojant visuomenės įpročius profilaktiškai pasitikrinti. Krūties vėžį svarbu diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje, tad reikalinga kokybiška ir tiksli diagnostika bei moterų savikontrolė“, – pabrėžia A. Juodaitė Račkauskienė.

Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų ligų visame pasaulyje. Nuo 2005 metų Lietuvoje vykdoma krūties vėžio prevencijos programa, kurios metu mamografijos paslauga 50–69 metų amžiaus moterims kas dvejus metus yra finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tačiau kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 1500 naujų krūties vėžio atvejų, ir tik laiku pastebėjus ligą daugiau nei 95 proc. sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu pacienčių yra visiškai išgydomos. 
 

Primename, kad mamografiniam tyrimui atlikti reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą, tuomet galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.

Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovės Eglės Jonaitienės teigimu, naujieji mamografai ne tik atnaujins turimą įrangą, bet ir lems daug atrankinės mamografinės patikros kokybinių pokyčių. 

„Labai džiugu, kad pagaliau visi atrankiniai mamografiniai tyrimai bus skaitmeniniai: atsiranda reali galimybė nuotoliniu būdu stebėti ir kontroliuoti atliekamų tyrimų kokybę, laiku šalinti atsirandančius trūkumus, visus vaizdus saugoti viename archyve, naudotis teleradiologinėmis konsultacijomis, optimizuoti ir gerinti mamogramų vertinimo kokybę bei naujų specialistų rengimą. Nes viena esminių sėkmingos atrankinės patikros sąlygų yra maksimaliai geros tyrimų kokybės užtikrinimas visoms joje dalyvaujančioms sveikoms moterims“, – teigia E. Jonaitienė. 

Pasa jos, mamografai su tomosinteze ženkliai padidins mamografinių tyrimų informatyvumą moterims, kurių krūties audinys yra tankus, pagerins labai nedidelių pakitimų diagnostikos tikslumą. 

„Gali būti, kad netolimoje ateityje tomosintezė bus pripažinta tinkamesniu tyrimu atrankinei patikrai, nes moksliškai pagrįstų studijų rezultatai rodo, kad mamografinės tomosintezės atrankinės patikros metu nustatoma 25 proc. daugiau navikų ir beveik trečdaliu sumažėja pakvietimų papildomiems tyrimams poreikis“, – pasakoja Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus vadovė.

Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vadovė Jurgita Ušinskienė džiaugiasi, kad vis daugiau moterų dalyvauja jų vykdomoje prevencijos programoje. Pasak jos, pagrindiniai naujų mamografų privalumai – aiškesni radiologiniai vaizdai – leis įgyvendinti e-konsultaciją.  Tai reiškia, kad bet kokiame Lietuvos regione gautus vaizdus analizuoti galės aukščiausios kvalifikacijos specialistai vėžio centruose. 

„Gydytojai radiologai su naujais mamografais lengviau pastebės ikivėžinius pakitimus bei ankstyvąsias vėžio stadijas. Anksti diagnozavus ligą ir personalizuojant gydymą galime tikėtis pačių geriausių rezultatų – mūsų pacientės po sudėtinio vėžio gydymo gyvena pilnavertį gyvenimą, tęsia karjerą, kuria šeimas“, – pasakoja J. Ušinskienė. 

Ji konstatuoja, kad Lietuvoje dažnai krūties vėžys diagnozuojamas pavėluotai, nes moterys delsia ir bijo tikrintis.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, net 32 proc. mirčių nuo vėžio išvengiama, tinkamai taikant prevencijos programą. Dar 26 proc. mirčių išvengiama, taikant efektyvų gydymą. Tačiau Lietuvoje pasitikrina tik 40 proc. moterų, kurioms tinka prevencijos programa. Pagal PSO rekomendacijas, prevencinės programos dalyvių turėtų būti 80 proc. tikslinės populiacijos“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vadovė.

Numatyta, kad nauji mamografai nuo rugpjūčio 1 d. pakeis senesnius nei 10 metų prietaisus, daugiausiai atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos paslaugų teikiančiose gydymo įstaigose: Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Kauno klinikose, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Kauno miesto poliklinikoje, Nacionaliniame vėžio institute, Centro poliklinikoje ir Šeškinės poliklinikoje. 
SAM spaudos tarnyba


Reklama