Gera pradžia – pusė darbo: ką turi padaryti kiekviena būsimoji mamytė

Kiekviena nėščioji nekantriai laukia TOS lemtingos akimirkos, kai jau galės sūpuoti devynis mėnesius po širdimi nešiotą kūdikį. Ar galima pasiruošti gimdymui ir visiems jo aspektams? Informacijos perteklius gali suklaidinti arba parodyti realybės neatitinkantį vaizdą, be to, visko suplanuoti, kaip žinome, neįmanoma. Pokalbyje su "EUROMED" akušere Dovile Kulikauskaite išsiaiškinsime, kokia informacija yra teisinga ir be galo vertinga kiekvienai būsimai mamytei, kad ši galėtų sklandžiai pasiruošti susitikti su savo kūdikiu.

– Kada būsima mamytė turėtų domėtis ir ruoštis gimdymui?

– Gimdymas yra nenuspėjamas ir labai dinamiškas, praktiškai nevaldomas procesas. Nors gimdyvę supa profesionali gydytojų ir akušerių komanda, galinti bet kada jai padėti, visgi patį procesą atlieka ji pati. Jeigu visą neštumo laikotarpį būsima mama domisi visais gimdymo aspektais – nuo paruošiamųjų sąrėmių iki pogimdyminio periodo, besitęsiančio dar iki 6-8 savaičių, ji jaučiasi daug saugesnė ir pasiruošusi mažylio atėjimui į šį pasaulį.

– Gyvename informacijos pertekliaus eroje. Kaip besilaukiančiai atrinkti aktualią ir, svarbiausia, teisingą informaciją?

– Kiekviena besilaukianti moteris turėtų rimtai apsispręsti, koks informacijos šaltinis jai yra patikimiausias. Viena gali nusipirkti knygą apie nėštumą ir gimdymą, bei ramiai ją pavartyti prie arbatos puodelio ar šiltoje lovoje. Kita gali žiūrėti vaizdo paskaitas, prisijungti prie taip vadinamų "webinarų". Trečia – lankys paskaitas, nėščiųjų mokyklėles. Visi šie pasirinkimai padeda nėščiąjai orientuotis nėštumo ir gimdymo klausimais, psichologiškai paruošia TAI dienai.

Pastebėta, kad nėščioji pamiršta (arba nežino galimybės) pasidomėti gimdymo aplinka iš arčiau, t.y. apsilankyti gimdyklose gyvai. Ligoninės ir gimdymo namai reguliariai skelbia atvirų durų dienas, per kurias būsimoji mamytė gali įvertinti aplinką ir specialistus. Tokiu būdu nėščioji išvengs nesklandumų ir netikėtumų, bei jausis žymiai saugiau – atmosfera ir personalas jai bus žinomi.

Kitas variantas – mamos, anytos, močiutės patarimai. Nevalia pamiršti, kad gimdymas – labai individualus dalykas kiekvienai. Tačiau svarbiausias šiame aspekte yra laikotarpis. Mūsų mamos ir močiutės gimdė labai nepalankiais laikais – medicina toli gražu nebuvo tokia, kaip šiandien, atokiose vietose gyvenančios gimdyvės gimdydavo tiesiog namuose. Joms gimdymas gali ir dabar asocijuotis su baime, nežinia dėl rytojaus, dėl savo ir kūdikio sveikatos bei gyvybės. Jas puikiai galima suprasti ir šiandien, bet su mumis tai nelabai turi ką bendro.

– Kokie dažniausi klausimai kamuoja nėščiąją?

– Paprasčiau būtų atsakyti: o kokie tik nekamuoja! Klausimų ir nežinomybės spektras yra labai platus: nuo savo ir vaikelio sveikatos, motinos vaidmens iki savo kūno estetinio vaizdo po gimdymo. Visi šie klausimai turi svarbią reikšmę ir į beveik visus galima būtų atsakyti. Bet į daugelį jų gali atsakyti tik laikas. Be to, daugiausia klausimų kelia nežinomybė ir baimė. Jeigu nėštukė aktyviai domisi visais gimdymo aspektais, skatina domėtis ir būsimą tėvelį, kartu jie pasiruošę nors ir kalnus versti.

– Todėl gimdykloje panikuojančio ir alpstančio vyro stereotipą turėtume matyti tik komedijose?

– Stereotipai atsiranda ne šiaip sau. Kažkada nėštumo klausimai ir pats gimdymas buvo "moterų rūpesčiu". Gimdyves supo tik moterys akušerės arba pribuvėjos, o vyrai gimdyme net negalėjo dalyvauti. Laikui bėgant ta riba po truputį nyko, bet vyrai vangiai domėjosi nėštumo eiga ir pačiu gimdymu. O nežinomybė tik sieja baimę. Nenuostabu, kad natūralūs procesai, kaip kraujas ir gleivės ant kūdikio odos šokiruodavo apie gimdymą nepasidomėjusius tėčius. O čia tik gimdymo niuansų ledkalnio viršūnė…

Šiandien matome, kad būsimi tėčiai domisi žmonos arba partnerės savijauta, nėštumo ir gimdymo eiga, supranta savo, kaip tėčio, vaidmenį, nepalieka vaikelio mamos pačiai spręsti iškilusių problemų. Vis dažniau imamos tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Džiugu matyti, kad tėčiai atsikratė senamadiško "aš neturiu laiko, nes turiu jus išlaikyti" stereotipo.

– Ką pasakytumėte kiekvienai besilaukiančiajai?

– Pažinkite savo kūną ir įsiklausykite i jo siunčiamus signalus. Jei jaučiatės puikiai ir, nesant kontradikcijų bei gydytojai leidus, judėkite! Visgi gimdymui reikia daug energijos ir fizinės jėgos, o kūnas turi būti tam ruošiamas, raumenys stiprinami. Įrodyta, kad aktyvi gimdyvė pagimdo lengviau už tą, kuri nėštumo metu nors galėjo, bet nebuvo fiziškai aktyvi.

Euromed klinika