Geopolitikos diagnostika: Serbija-Kroatija – Nikaragva – Korėjos pusiasalis

Serbija-Kroatija
Faktas:
Santykiai tarp dviejų „amžinųjų priešų“ vėl blogėja. Kroatija paskelbė Serbijos gynybos ministrą Aleksandar‘ą Vulin‘ą persona non grata. Serbijos prezidentas pareiškė, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų, kokių dar neaišku.
Diagnozė:
Taip ir turėjo būti. Tereikia kelių nedidelių provokacijų, kad šalių santykiai virstų didele problema. Prieš keletą dienų serbų parlamentaras – liūdnai pagarsėjęs buvusios Jugoslavijos karo ideologas – VojislavŠeŠelj išniekino Kroatijos vėliavą Kroatijos parlamento narių vizito metu. Serbijos gynybos ministras gi pasakė, kad kelionei į Kroatiją jam nereikia jokioKroatijos pusės sutikimo, tai. Suprask, joks užsienis. Simptomatinis santykių blogėjimas vyksta Serbijos derybų dėl narystės Europos sąjungos kontekste. Didžiausias priekaištas Belgradui yra tai, kad šalis nesilaiko bendrosios ES užsienio politikos principų.
Nikaragva
Faktai:
Tūkstančiai protestuotojų šalies miestų gatvėse, dešimtys žuvusių, valdžios arogancija.
Diagnozė:
Nikaragvos žmones galima pavadinti keistuoliais. Šaltojo karo metu vyko sovietų glorifikuojamas partizaninis karas prieš JAV palankią vyriausybę. Pastaroji nugalėjo teroristines grupuotes, rinkėjai balsavo už dešiniuosius, tačiau vėliau į valdžią išrinko buvusius teroristus ir jų vadą Manuelį Ortegą. Formali protestų (tai reta visuomenės aktyvumo forma Centrinėje Amerikoje) priežastis – nevykusi socialinė reforma, atvėrusi kelią „laukiniam kapitalizmui“. Protestuotojai, nors ir sudaro struktūrą, pavadintą Balandžio 19 judėjimu, veikia labai chaotiškai ir neturi aiškios programos. Šioje situacijoje tarpininko vaidmens ėmėsi Katalikų Bažnyčia. Valdžia pakankamai gerai kontroliuoja situaciją, tad režimo kaitos, tikriausiai nebus. Tačiau nestabilumas regione naudingas narkomafijai ir JAV priešams, juk vis tik tai – Amerikos prieangis. Netikėta ir pavojinga.
Korėjos pusiasalis
Faktas:
Įvyko istorinis Pietų ir Šiaurės Korėjos valstybių vadovų susitikimas.
Diagnozė:
Svarbiausia – pats susitikimas tarp formaliai tebekariaujančių, kaip simbolis. Neva vyksta kažkas naujo, nors, tiesą sakant, jokių esminių permainų nėra, apart tikėjimo, kad gal bus geriau. Iš retorikos galima spręsti, kad Šiaurės Korėja, vaidindama tiesą, sako, kad branduolinę programą uždarys ir badu nemirs, o Pietų Korėja, taip pat vaidindama tiesą, linksi galva, kad tuo tiki. Iš tikro abi pusės ruošia savo pozicijassusitikimams su JAV prezidentu – ten bus tikresni sprendimai ir gal daugiau tikro tikėjimo. Galiausiai ir mums aiškiau – reikės Šiaurės Korėjos Kimą tramdyti ginklu ar pakaks dar kartą pagąsdinti?
 
Egidijus Vareikis
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas