Geopolitikos diagnostika: Danija ir Rusija – Mozambikas – Libanas

Danija ir Rusija

Faktas:

Danijos Energijos Agentūra suteikė teisę Nord Stream 2 trasai kirsti Danijos kontinentinį šelfą ties Bornholmo sala Baltijos jūroje.

Diagnozė:

Rusijos (ir Vokietijos) laimėjimas. Leidimas suteiks Rusijos Gazprom kompanijai galimybes iš esmės baigti Nord Stream 2 statybą. Šiuo metu teigiama, kad įvykdyta 87 procentai visų statybos darbų. JAV administracija grasino sankcijomis Rusijai ir Vokietijai, teigdama, kad Nord Stream 2 rizikingai padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo Rusijos ir leis rusams „atsijungti“ nuo dabartinio tiekimo Europai per Ukrainos teritoriją.

Mozambikas

Faktas:

Prezidento rinkimus laimėjo ligšiolinis šalies lyderis Filipe Nyusi, tačiau rinkimų proceso chaosas ir akivaizdūs procedūros pažeidimai stumia šalį į naują pilietinį karą.

Diagnozė:

Nyusi pergalė įspūdinga – 73 procentai balsų, tačiau pažeidinėjimai taip pat akivaizdūs, leidžiantys opozicijai nesutikti su oficialiai skelbiamais rezultatais.

Šalyje yra dvi tarpusavyje konkuruojančios jėgos – valdančioji grupuotė FRELIMO, savo šaknimis siekianti dar Kubos ir SSSR „paramos“ laikus ir opozicija – RENAMO – kariavusi su valdančiaisiais ilgą pilietinį karą.

Prieš kelis dešimtmečius pasiektas susitaikymas leido FRELIMO grupuotei išlaikyti valdžią, bet tuo pat metu leido RENAMO pusei išsaugoti ginkluotas „savigynos“ formuotes, kurios dabar gali tapti prieš valdžią kariaujančia armija. Taika visą laiką buvo trapi, o pastarieji rinkimai vyko tik todėl, kad abi konkuruojančios grupuotės sutiko juos surengti.

Susitarimas dabar virsta visų ankstesnių karų tęsiniu. Ir nieko čia daug nepadarysi

Libanas

Faktas:

Šalyje plinta socialinių ir politinių protestų mastas, valdžia vis prasčiau kontroliuoja situaciją.

Diagnozė:

Premjero Hariri atsistatydinimas rodo, kad griūna dar viena taikos (kad ir nestabilios) oazė regione.

Kelis dešimtmečius po Antrojo Pasaulinio karo Libanas – multietninė ir multireliginė bendruomenė – rodėsi lyg Vidurio Rytų Šveicarija. Tačiau pilietinis karas aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje pavertė Libaną veikiau regiono Bosnija – karas visų prieš visus. Tokiomis sąlygomis Libanas tapo ir kaimyninių valstybių įtakų kovos lauku, nelegalių ginkluotų formuočių buveine. Pastaraisiais dešimtmečiais padėtis kiek stabilizavosi, bet merdėjanti ekonomika ir sunkiai interesus besuderinanti valdžia nesugebėjo užtikrinti nei stabilaus gerovės augimo, nei saugumo nuo išorės įtakų.

Libano nestabilumu suinteresuotas Iranas, nekontroliuojamo prieglobsčio reikia vis dar gyvai islamo valstybei. Atrodo, kad dabartiniame šalies raidos etape minėtosios jėgos laimi.