NAUJIENOS

Gema Umbrasienė: labiausia neramina politikoje prasiveržęs agresyvumas ir nihilizmas

Kategorija:

Miestas:
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija kiekvienais metais kviečia valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, asociacijas, mokslo, mokymo, kultūros įstaigas, piliečių bendruomenes, labdaros organizacijas ir kitus juridinius asmenis teikti kandidatūras Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ gauti. Apdovanojimas medaliu įsteigtas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis skiriamas už visuomeninę veiklą fiziniams ir juridiniams asmenims: Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kalbiname vieną šio garbingo apdovanojimo iniciatorę, Panevėžio miesto tarybos narę Gemą Umbrasienė.

Panevėžyje puoselėjama Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimas, kasmet labiausiai nusipelniusiems žmonėms teikiama jos vardo premija. Kuo ši asmenybė mums svarbi šiandien?

Iki šiol didžiuojuosi tuo, kad būtent Panevėžyje nuo 2011 metų  labiausiai nusipelniusiems Lietuvos žmonėms per iškilmingą renginį įteikiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis ,,Tarnaukime Lietuvai“. Tai buvo mano ir tuometės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos L.Krasauskienės idėja bei iniciatyva, gražiai palaikyta tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės. Medalio autorius – panevėžietis Alfridas Pajuodis. Į šį renginį kasmet suvažiuoja daug garbių ponų, atvyksta Seimo pirmininkai, padaroma daug gražių nuotraukų, o po to Bitės idealai  atidedami į šoną. Mano giliu įsitikinimu, jie turėtų būti amžini kasdienybėje – tarnystė konkrečiam žmogui ir Lietuvai, nuskriausto ar įskaudinto girdėjimas,  teisingumas  sprendimuose – kas šiandien gali būti svarbiau ?

Kas Panevėžyje daugiausia prisideda prie jos atminimo puoselėjimo ir kaip?

Labai sunkus klausimas. Panevėžyje daug metų veikė organizacija ,,Bitės namai“, kurios nariai  iš visų jėgų mėgino atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į nepakankamą  Bitės atminimo puoselėjimą, įrengti Šv. Zitos gatvėje esančiame namelyje, kuriame iki mirties gyveno Bitė, jos vardo muziejų.  Šios organizacijos vadovas Zenonas Jurgelaitis išėjo Anapilin, viena organizacijos narė tapo valdančiąja politike ir muziejaus idėjos nebegynė, taigi svarbus organizacijos tikslas liko nepasiektas. Sako, namelio kieme jo naujieji naudotojai rengia ,,šašlykų perfomansus“. Ypatingos pagarbos verta mūsų šviesuolė Jerutė Vaičekauskienė – ji savo jėgomis iš juodraščių sudėliojo Bitės ,,Karo meto dienoraščio tritomį“, jį labai gražiai išleido, siūlė mokykloms ir kitoms švietimo įstaigoms, bet knyga  nieko nesudomino. Buvo siūloma Bitės skaitymą įtraukti į privalomąją švietimo programą – nesudomino. Jerutė pakvietė  panevėžiečius į literatūrinį pokalbį  su Bite ir išleido jį atskira knygele. Jos iniciatyva  ir su JAV lietuvių Švietimo tarybos  pagalba buvo sukurtas ir nufilmuotas spektaklis apie Bitę, jo įrašas rodomas  JAV lietuvių mokyklose ir bendruomenėse.   

Nors nuo jos politinės veiklos prabėgo šimtmetis, ir dabar politikoje dalyvauja labai daug moterų, bet ar nuo to politika tapo moteriškesnė?

Bijau, kad per seniai esu politikoje, jog ją vertinčiau kaip  vyrišką ar moterišką. Jeigu moteriškumui priskirtume lankstumą, aiškaus prioriteto  sukurti geriausias sąlygas vaikams ir išsaugoti svarbius dalykus ateities kartoms turėjimą bei optimalių visoms pusėms sprendimų  paiešką, ką stebime ir kasdieniame gyvenime, tai politikai moteriškumo trūksta vis labiau. Man labai gaila, kad   moterys dažnai yra pernelyg nedrąsios politikoje, nesiryžta garsiai išsakyti savo kitokią nuomonę ir praleidžia priekin politinius ,,buldozerius“.   Kolegės, pirmyn!  
 
Kokius pokyčius per savo dalyvavimo metus politikoje pastebite? 

Politika keičiasi kartu su visuomene. Jeigu jau tapome greitais vartotojais ir atsisakėme kai kurių amžinų vertybių  – tikėtis  išminties ir teisingumo  politikoje taip pat  neverta. Greitai išrenkame, greitai nusiviliame. Labiausia mane neramina paskutiniais metais prasiveržęs politikoje agresyvumas ir nihilizmas. Noras, nepagrįstas įstatymais bei teisingumu, yra tik kaprizas. Politika tapo kaprizinga. Neatsistebiu, kaip kantriai žmonės tai stebi. Ir, žinoma, naujas finansines ir melavimo aukštumas pasiekė valdžių  pijaras. Man plaukai šiaušiasi nuo skaičių, rodančių tam išleidžiamas biudžetų lėšas.  Kad atrodytų kitaip, nei iš tikrųjų yra.   

Nuo ko priklauso pokyčiai politikoje: nuo visuomenės požiūrio, lyderio ar kitų dalykų?

Nuo visko. Lyderystė yra labai svarbi, bet tikra lyderystė yra reta. Dažnai klaidingai  lyderiais vadiname vadovus, kurie yra savo postų atstovai. Demokratijos sąlygomis vienvaldiškas valdymas neįmanomas, todėl lyderis turi turėti  komandą.   Ją išrinks visuomenė pagal savo požiūrį. Bet kuriuo atveju švarią ir teisingą politiką kuria ir vykdo  tik švarūs ir teisingi žmonės.

 Kokie sprendimai Panevėžyje būtų priimami, jei politikoje vyrautų moteriškas požiūris?  

Nebūtų griaunami sėkmingai veikiantys objektai ir nebeuždaromos mokyklos, mažinamas vaikų jose skaičius; visuose mikrorajonuose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės ir zonos senjorų poilsiui; griaunami tik griuvėsiai, tvarkoma pirmiausia tai, kas būtiniausia; investicijos nebūtų pinigų įsisavinimas, o bendruomenės norimo rezultato pasiekimas mažiausia kaina; būtų saugomi medžiai ir gyvūnai; darbai būtų pradedami ir iškart užbaigiami; iš rangovų reikalaujama darbų kokybės;  būtų gerbiami įstatymai ir visos nuomonės;  bendruomenė būtų ne kiršinama, o siekiama santarvės joje.    

Dėkoju už pokalbį

Kalbino
Karolina Baltmiškė

Vėtrungių kelias

Politikų žodis

Egidijus Vareikis

Egidijus Vareikis

Virginija Vingrienė

Virginija Vingrienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Rimantė Šalaševičiūtė





Idealistoj neniam maljuniĝas



100 metų Pakaunėje

100 metų Pakaunėje

Pirmoji šiais metais Kauno rajone 100 metų jubiliejų švenčia Marijona Juočienė. Nuo gimimo Kauno rajone gyvenanti moteris jau daugiau kaip 60 metų dienas leidžia miškų apsuptame Garanciškės kaime, Garliavos...

Reklama