Šią pirmą žiemos sniegą pasitinkančią savaitę, Fortūna, jaudindamasi dėl mūsų neapsiginimo nuo koronavirusų, siekia paskatinti mus būti dėmesingais sau, siunčia stiprybės meilės gyvenimui mintis, taip reikalingas šiuo metu.
 
  Su pozityvumo energetiniu skydu prieš koronavirusą
 
Kodėl nežiūrint visų pastangų, sergančių koronavirusu ne mažėja, o tik daugėja?
Kodėl po švenčių, Vėlinių užsikrėtusių  dar labiau padaugėjo?
O juk laukia Kalėdos, Naujieji metai, pačios didžiausios šventės, kelionės, susitikimai, tradiciniai apsikabinimai – visa tai ir virusų paplitimo progos...
Kuo daugiau užsikrėtusių, tuo daugiau  suserga šiandien dar esantys sveiki.
Pasikalbėkim ne apie tai, ką Sveikatos ministerija ir kiti nepadarė (mes to ir nepakeisim), o apie tai, ką galime, ką turime padaryti patys, kad apsisaugotume, kad sveiki sutiktume ir Kalėdas,  ir pavasarį, ir vasarą...

Tepadeda mums mąstymas

Mąstom. Šiuo metu mes laikomės dviejų pagrindinių apsauginių taisyklių: dėvėti kaukes ir laikytis socialinio atstumo. Kai kurie dėmesingesni gydytojai perspėja, kad vis dėlto labai svarbus ir mūsų asmeninis elgesys.
Pamąstykim. Štai važiuojame autobusu, stengiamės laikytis nurodyto atstumo, o plikomis rankomis laikomės už turėklų, kėdžių atlošų ir t. t.  – ir tą 2 metrų atstumą sunuliname, paverčiame jį niekiniu, nes virusais pasidaliname tiesiogiai – be jokio atstumo.

Sakykime, grįžome iš miesto „švarūs“, bet čiupdami vėl plikomis rankomis už daugiabučio durų rankenų susilyginame su pačiais nešvariausiais kaimynais. Užtenka vieno sergančio, kad taip elgdamiesi ir mes papildytume sergančiųjų liūdnąją statistiką.

Kinija, kuri stebuklingai greitai sutramdė virusų plitimą, vos prasidėjus epidemijai, kaip  vieną pirmųjų priemonių įvedė visų durų, liftų ir t. t. bekontaktinį valdymą. Mes to ilgai neturėsime, todėl pasinaudokime paprastesne stebuklinga priemone – pirštinėmis. Pakaktų kišenėje turėti bent vieną pirštinę ir ją užsidėti visada, kur reikia liestis prie „bendruomeninių“ daiktų – autobuse, parduotuvėse, atidarant duris... Vien tai žymia dalimi sumažintume pasidalinimą virusais, išsigelbėtume nuo tos klastingos (sakyčiau – prašančios mūsų dėmesingumo) ligos.
Mąstykime toliau. Tikra mūsų „savadarbė bomba“ – lietuviškos užstalės, šeimyninės šventės, susiėjimai su ritualiniais apsikabinimais, pasiglėbesčiavimais, bučiniais ir bučinukais. Mes greit pripratome prie kompiuterinių žaidimų, serialų, knygų neskaitymo, bet iškilus būtinybei prisitaikyti  prie naujų pandeminių sąlygų, tampame inertiški sunkiasvoriai, senobiškai tradiciški.

Ar sunku išmokti  pasisveikinti, pavyzdžiui, imituojant apsikabinimą stovint per metrą, pasiųsti oro bučinį,  ar sunku su artimaisiais mintyse pajausti  dvasinį ryšį, susitikti kuo rečiau, o susitikus atsisakyti senoviškų rankų pakratymo, prie stalo laikytis bent ištiestų rankų atstumo?

Ar  sunku grįžus į namus pirmu judesiu nusiplovus rankas persirengti, dezinfekuoti mobilųjį telefoną, raktus, liestas durų rankenas? Per televiziją juk ne kartą matėme, kaip gydytojai apsirengia eidami į raudonąją zoną, kur gydomi užsikrėtę koronavirusais, kaip jie nusirengia grįžę iš jos. Juk dabar mes visi jau gyvename raudonoje zonoje, o keistis vis dar nelinkę.

Ar sunku  laikytis šių ir kitų pandemininės higienos smulkmeniškų reikalavimų, kai tos smulkmenos ir lemia, kad pasiekėme tą skaudžią raudonąją koronaviruso zoną, kad sergančiųjų ne mažėja, o daugėja?
Vieniems tai lengva, kitiems (deja, daugumai) – sunku, nes norint bet ką pasiekti, reikia tam skirti ir laiko, ir dėmesio. Jei žmogus laiką skiria kažkam kitam (dietai, būstui, drabužiams, kosmetikai ir t. t.), o ne savo mintims, jausmams, tai sunku protu, širdimi pajusti tą žmogišką rūpestį  savimi, kuris generuoja meilę sau ir gyvenimui – kuria pozityvumo energetiką.

Gydytojai, psichologai vienareikšmiai tvirtina, kad pozityvumas ne tik sutelkia dėmesį prie esminių dalykų (šiuo atveju prie pandemininių problemų), bet ir stiprina imunitetą, padeda išsaugoti sveikatą net ir puolant koronavirusams.

Vadinasi, mokėti džiaugtis gyvenimu, ypač tuomet, kai tarsi ir nėra kuo džiaugtis, mylėti save – tai ne poetų išmonė, ne kokių aristokratų išmislas, o būtinybė, širdies dovana sau.
Mylintis gyvenimą ir save, žmogus su meile ir saugos save, vidinės energetikos dėka kontroliuos savo elgesį, savaime vengs kontaktų su virusais, svarbiausia – jo pozityvus nusiteikimas, jo pozityvioji energetika stiprins sveikatą ir imunitetą.

Todėl, kaip bebūtų sunku, iš visų jėgų generuokite savo pozityviąją energetiką, visur – knygose, žmonėse, bendravime (net ir nuotoliniu būdu), gamtoje, prisiminimuose ir t. t. – ieškokite pozityvios nuotaikos šaltinių.
Egoterapija  (rūpestis savimi) – viena svarbiausių mano vedamų seminarų temų. Apie tai galite pasiskaityti mūsų svetainėje www.tryszvaigzdutes.lt, gyvai apie tai dalinuosi YouTube, rašau knygose (Vaistažodžiai ir kt.).
Būkite sveiki, pozityvūs ir egoterapiški.
 
P.S.   Kasdien (nuo 12 iki 13) yra  „Mūsų energetinio bendravimo valanda“.
 Laukiu Jūsų tel. 8687 75147

Jeronimas Laucius,
rašytojas pozityvistas, leidyklos „Trys žvaigždutės“ vadovas, energetinių seminarų lektorius. 
pixabay nuotr.