Feromonai ir viskas, ką apie juos reikia žinoti

Ar pažįstamas jausmas, kuomet kitas žmogus atrodo itin patrauklus, tačiau tiksliai nežinote, dėl ko? Net tuomet, kai jis ar ji, rodos, yra visiška priešingybė jūsų susikurtam antrosios pusės idealui, potraukis išlieka toks didelis, kad visi „neatitikimai“ lieka giliai užmarštyje. Greičiausiai tokios būsenos kaltininkai yra ne kas kita, o feromonai. Šie junginiai yra vienaip ar kitaip susiję su kiekvieno iš mūsų gyvenimu, tačiau retas, kuris žino, kas tiksliai jie yra, kaip jie veikia bei kokią įtaką daro žmogaus elgesiui. Tad, šiame straipsnyje pateiksime pagrindinę informaciją, ką reikėtų žinoti kiekvienam, apie paslaptingus ir mitais apipintus feromonus.

Feromonai – kas tai?

Feromonai yra lakūs, natūralūs cheminiai junginiai, kuriuos kūnas išskiria į išorę tam, kad perduotų su seksualumu ar lytiškumu susijusią informaciją aplinkiniams. Įdomu, jog feromonai veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, augalus bei net bakterijas. Dažniausiai gyvūnai išskiria šiuos cheminius junginius tam, kad galėtų prisivilioti tos pačios rūšies, tačiau priešingos lyties atstovą. Pirmasis feromonas, bombikolis, atrastas 1959 metais, būtent ir buvo nustatytas išsiskiriantis iš vabzdžių, kandžių, bet ne žmogaus. Nors žmogaus feromonai vis dar yra tyrinėjami, visgi linkstama prie išvados, jog jie tikrai egzistuoja ir mažiau ar daugiau veikia aplink esančių žmonių elgesį.

Feromonų poveikis žmogaus organizmui

Kaip jau supratote, mokslininkai nėra iki galo išsiaiškinę, kaip tiksliai feromonai veikia žmogaus organizmą, tačiau manoma, kad jie sužadina mus per uoslės sistemą. Kyla klausimas kaip? Kiekvienas uoslės neuronas turi po vieną receptorių, iš kurių kiekvienas yra sustimuliuojamas, į nosį patekus mikroskopinėms feromonų molekulėms. Neuronams aptikus šias molekules, jie siunčia informaciją į mūsų smegenis, kur yra nustatomas kvapas. Visa tai ne tik padeda suvokti ir atpažinti tam tikrą kvapą, bet ir daro įtaką mūsų elgesiui. Vienas geriausiai žinomų poveikių – didinamas žmogaus seksualinis potraukis. Tiek natūraliai išsiskiriant feromonams, tiek naudojant jau susintetintas šias medžiagas pastebimas didesnis seksualinis aktyvumas poroje, net keičiasi tarpusavio bendravimas, atsiranda daugiau flirto, susiformuoja prieraišumas. Stebina ir tai, jog feromonai gali susinchronizuoti moterų mėnesinių ciklus, t.y. moterys, kurios gyvena kartu ar šalia viena kitos, per prakaitą išskirdamos feromonus, daro įtaką savo menstruaciniams ciklams, juos paspartinant arba sulėtinant.

Feromonų panaudojimo sritys

Viena dažniausių ir populiariausia feromonų panaudojimo sričių – kvepalų gamyba. Be abejo, kvepalams naudojami feromonai nėra išgaunami tiesiai iš žmogaus, šiuolaikinis mokslas leidžia nesunkiai ir gana greitai šias medžiagas susintetinti. Feromoninių kvepalų galima rasti pačių įvairiausių, pradedant lengvais gėlių kvapais ir baigiant sunkesnėmis gintaro ar santalo natomis. Tokių kvepalų sudėtis dažniausiai susideda iš kelių skirtingų feromonų mišinio, kuris užtikrina efektyvų ir stiprų poveikį. Be to, feromonai yra naudojami net ir sodininkystėje, norint sukontroliuoti augalų kenkėjus. Sintetiniais vabzdžių feromonais yra dirbtinai suklaidinami patinėliai tam, kad jie neberastų patelių ir nebesidaugintų. Galbūt sunku patikėti, tačiau priemonės, savo sudėtyje turinčios feromonų, gali puikiai pasitarnauti ne tik kurstant aistrą, bet ir užsiimant sodo darbais.

Kuo skiriasi vyriški ir moteriški feromonai?

Iš tiesų vyrų ir moterų išskiriami feromonai nėra tokie patys, jie gerokai skiriasi. Didžiausias skirtumas, kurį pavyko išsiaiškinti mokslininkams, yra toks, jog vyrai išskiria feromoną androstenolį, o moterys gamina kopuliną ir estratetraenolį. Būtent šie feromonai dažniausiai ir prisideda prie įsimylėjimo jausmo arba sukelia potraukį priešingos lyties atstovui ar atstovei. Vyriškas feromonas androstenolis yra junginys, kuris išsiskiria vyrui prakaituojant. Įdomu tai, jog moterų mylimas androstenolio kvapas yra užuodžiamas tik tuomet, kai prakaitas būna ką tik išsiskyręs. Tuo tarpu vėliau jam kontaktuojant su deguonimi, gaminasi kita medžiaga – androstenonas, kuris, priešingai nei androstenolis, sukelia nemalonų ir aštrų prakaito kvapą. Kalbant apie moteris, jų feromonas kopulinas yra vaginalinių rūgščių mišinys, dideliais kiekiais išsiskiriantis per vaisingąją moters fazę, ovuliaciją. Viename moksliniame tyrime buvo nustatyta, jog vyrų, jaučiančių kopulino kvapą, testosterono kiekis kraujyje buvo daug didesnis bei jie jautėsi daug patrauklesni nei taip pat tirta kontrolinė vyrų grupė, neužuodusi šio feromono. Tad, galime daryti išvadą, jog feromonai – išties galingas ginklas, kuris gali suteikti pasitikėjimo savimi bei intymųjį gyvenimą praturtinti naujomis spalvomis ir potyriais.

Salomėja galdikaitė