NAUJIENOS

Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininkas Robertas Spanas: „Žmogaus teisių kultūros kūrimas nacionaliniuose parlamentuose“

Kategorija:

Miestas:

Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininko Roberto Spano kalba, pasakyta Seimo posėdyje:

Ponia Pirmininke,

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai,

visų pirma, man, kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininkui, didelė garbė šiandien kreiptis į tokią garbingą auditoriją, turinčią tokią įtaką savo šaliai. Mano vizitas į Seimą buvo planuotas dar 2020 m. rugsėjo mėn. Tačiau dėl pasaulinės pandemijos, kaip ir daugelis iš mūsų, negalėjau keliauti. Po aštuoniolikos mėnesių  būti su Jumis man dar maloniau.

Labai norėčiau padėkoti Seimo Priminkei už šį specialų kvietimą. Tvirtai tikiu dialogo ir bendradarbiavimo su vietos institucijomis ir ypač nacionaliniais parlamentais, kurie yra pagrindiniai Europos žmogaus teisių konvencijos sistemos partneriai, svarba.

Tokia bus mano pagrindinė žinia. Kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininkas esu įgaliotas kalbėti apie nacionalinių parlamentų vaidmenį kuriant žmogaus teisių kultūrą šalies lygmeniu. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į Jūsų, kaip parlamento narių, pareigas ir galimybes ginti ir įgyvendinti žmogaus teises, kurios yra Jūsų įsipareigojimo demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėms dalis.

Tačiau prieš pradėdamas kalbėti pagrindine savo pranešimo tema norėčiau priminti, kad šiandien Europoje išgyvename istorinį lūžį, kai santykinę taiką ir saugumą, kuriuos galbūt laikome savaime suprantamu dalyku mūsų žemyne, sugriovė Rusijos pradėtas karas ir žiaurumai Ukrainoje.

2020 m. švęsdami Europos žmogaus teisių konvencijos 70-metį pabrėžėme, kad Konvencija yra vienas didžiausių taikos projektų žmonijos istorijoje. Iš tiesų pačioje Konvencijos preambulėje žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės vadinamos teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindu. Europos Tarybos darbas ir jos teisminės kontrolės mechanizmas – Europos Žmogaus Teisių Teismas iki šiol prisidėjo prie stabilumo, saugumo ir taikos Europoje. Tačiau, žinoma, galima suabejoti, ar mums pavyko įgyvendinti mūsų misiją, kai matome, kad buvusi Europos Tarybos valstybė narė pradėjo karą prieš esamą valstybę narę. Bet šio klausimo mes nenagrinėsime.

Tačiau leiskite man aiškiai pasakyti, kad galbūt esame lemtingos katastrofos liudininkai, tačiau svarbu, kad ir toliau tikėtume pamatinėmis Europos Tarybos idėjomis. Tikėtume, kad net ir katastrofos akivaizdoje yra galimybių. Tikėtume, kad parama ir stiprybė, kurią rodome šalies viduje ir tarptautiniu mastu tiems, kurie nukentėjo nuo karo, nėra pamirštama.

Vis dar manau, kad Europos Taryba atlieka ir toliau atliks esminį vaidmenį ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves, kad vėl atvertų kelią taikai. Visų pirma, mano Teismas – Europos Žmogaus Teisių Teismas užtikrina pliuralistinės demokratijos išlaikymą, užtikrindamas pagarbą pagrindiniams demokratijos principams tokiose srityse, kaip dalyvavimas laisvuose rinkimuose, kas yra labai svarbu Jums visiems, esantiems šioje salėje, saviraiškos laisvė, tikėjimo, asociacijų ir susirinkimų laisvė ir nediskriminavimas. Jis remia teisinės valstybės principą, kuris yra esminis veiksmingos politinės demokratijos plėtojimo pagrindas.

Ką mes matome, ponios ir ponai? Ką matome per pastaruosius du mėnesius? Matome, kad kai šios laisvės yra pažeidžiamos, kai prasideda demokratijos nuosmukis, opozicijos žlugdymas ir saviraiškos laisvės suvaržymas, atsiranda katastrofiškos nežaboto totalitarizmo ir galiausiai smurto pasekmės.

Žmogaus teisės galioja ne tik tais laikais, kai visi esame laimingi ir visiems gera. Žmogaus teisės tampa dar svarbesnės, kai kyla nesutarimų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nustato teisingumo vykdymo, kiekvieno asmens asmeninės laisvės ir saugumo bei kitų apsaugos priemonių, kurios apsaugo asmenį nuo savivalės, neteisingumo ir piktnaudžiavimo valdžia, teisinius standartus. Teismas sustiprina pagarbą žmogaus orumui, užtikrindamas, kad būtų laikomasi pagrindinių garantijų, kaip antai teisės į gyvybę, draudimo netinkamai elgtis su žmonėmis, asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugos ir diskriminacijos draudimo. Neseniai turėjau galimybę tai pabrėžti dviejose konferencijose smurto dėl lyties ir moterų diskriminacijos tema. Tai itin svarbi tema, kurią Teismas gali nagrinėti remdamasis Europos žmogaus teisių konvencija ir pačios Europos Tarybos Stambulo konvencija, kurių svarba nuolat auga. Įvairių grėsmių akivaizdoje tebėra labai svarbu ginti taiką, skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, o Teismo misija paversti Europą taikos žemynu yra kaip niekad svarbi.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į nacionalinių parlamentų vaidmenį žmogaus teisių apsaugos srityje Konvencijos sistemos kontekste. Į Jūsų vaidmenį mano atstovaujamoje sistemoje. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja aktyviausiai ragina parlamento narius vykdyti savo įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių įgyvendinimą. Norėčiau paminėti labai naudingą prieš keletą metų Europos Tarybos paskelbtą vadovą parlamentarams „Nacionalinių parlamentų vaidmuo  užtikrinant žmogaus teises Europoje“, kurį labai rekomenduočiau.

 

Kodėl vartoju tokius terminus kaip parlamentarų „pareigos“ ir „galimybės“?

 

Pareigos reiškia, kad pagal subsidiarumo principą valstybės narės visų pirma yra atsakingos už veiksmingą tarptautinių žmogaus teisių normų, kurioms jos savanoriškai pritarė, įgyvendinimą. Pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 1-ąjį straipsnį valstybės, šios Konvencijos šalys, įsipareigoja garantuoti visiems jų jurisdikcijai priklausantiems asmenims Konvencijoje įvirtintas teises ir laisves. Ši pareiga privaloma visoms valdžios šakoms: vykdomajai valdžiai, teisminėms institucijoms ir Jums, įstatymų leidėjams.

Galimybės reiškia, kad, mano manymu, šiuo atžvilgiu parlamentai vis dar turi daug galimybių imtis naudingesnio ir aktyvesnio vaidmens. Kaip jau esu rašęs, galime pagilinti bendradarbiavimo sistemą.

Aukšto lygio konferencijoje „Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas – mūsų bendra atsakomybė“, surengtoje 2015 m. Briuselyje Konvencijos sistemos reformos proceso kontekste, 47 šalių vyriausybės aiškiai pripažino parlamentų dalyvavimo vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus vertę.

Tačiau šiandien norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad iš tikrųjų Jūsų vaidmuo yra daug platesnis. Vykdote savo pareigą ginti žmogaus teises priimdami teisės aktus (įskaitant teisės aktų projektų tikrinimą), ratifikuodami tarptautines žmogaus teisių sutartis, užtikrindami vykdomosios valdžios atskaitomybę, palaikydami ryšius su nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis ir skatindami plačiai paplitusios žmogaus teisių kultūros kūrimą.

Leiskite man trumpam sustoti. Ką turiu omenyje, sakydamas, kad parlamentarai puoselėja plačiai paplitusią žmogaus teisių kultūrą? Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į tai, kaip parlamentarai dalyvauja šalies diskusijose. Atsižvelgiama į tai, kaip gerbiami demokratinio valdymo principai. Tai taip pat apima pagarbą kitoms valdžios šakoms. Tai taip pat apima parlamentarų pagarbą teisminiam procesui, pagarbą teismų nepriklausomumui. Mes visi turime atlikti savo vaidmenis veiksmingoje demokratijoje, grindžiamoje valdžių padalijimu. Teisėjai neturėtų uzurpuoti ir nepaisyti teisėkūros proceso. Tačiau ir parlamentarai, ministrai ir vykdomosios valdžios pareigūnai neturėtų kištis į teisminį procesą. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip galite ir toliau prisidėti prie veiksmingos žmogaus teisių kultūros savo šalyje.

Tačiau leiskite pateikti kitą pavyzdį. Europos Žmogaus Teisių Teismui priėmus sprendimą byloje „Matiošaitis ir kt.“ dėl kalinių iki gyvos galvos, Seimas pakeitė atitinkamus teisės aktus, o tolesnėje byloje „Dardanskis ir kt.“ Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos procedūra ir jos reikalavimai buvo pakeisti panaikinant 3-iojo straipsnio pažeidimą ir atitinkamai bei pakankamai patenkinant skundo reikalavimus. Būtent toks dialogas, reaktyvus ir aktyvus nacionalinių parlamentų įsitraukimas į Konvencijoje numatytą žmogaus teisių sistemą, duoda teigiamų rezultatų.  

Kai kurie politikai gali manyti, tokie žmonės kaip aš – tarptautiniai teisėjai, tariamai primetantys savo valią Europos šalims, kelia grėsmę jų demokratiniams įgaliojimams. Todėl jie mano, kad svarbūs socialinės ir ekonominės politikos elementai nustatomi neatsižvelgiant į nacionalinius demokratinius ar teisminius procesus. Ši diskusija vyksta keliose Europos valstybėse ir su ja susidūriau keliose pastarosiose savo kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininko kelionėse. Tai kritika ir diskusijos, į kurias žiūrime labai rimtai. Nesugebėsime sėkmingai ginti žmogaus teisių, jei negerbsime vieni kitų vaidmenų ir nesuprasime, kad visa valdžia turi veikti pagal stabdžių ir atsvarų sistemą.

Tačiau tvirtai tikiu, kad tokį požiūrį į Europos žmogaus teisių struktūrą reikia paaiškinti. Leiskite tai dabar ir padaryti. Konvencija nėra iš viršaus į apačią nuleista sistema. Tai nėra sistema, kurioje tarptautiniai teisėjai nurodo nacionaliniams parlamentams, ką daryti. Tai strategija „iš apačios į viršų“, kuria siekiama suteikti nacionaliniams teisių turėtojams ir sprendimų priėmėjams galimybę imtis iniciatyvos užtikrinant žmogaus teises. Ką turiu omenyje? Turiu omenyje tai, kad norime, jog mūsų nacionaliniai parlamentai aktyviai dalyvautų sprendžiant žmogaus teisių klausimus. O kai jie tai daro, kai nacionaliniai parlamentai aktyviai diskutuoja apie teisės aktų ribas arba teisės aktų galimybes stiprinti žmogaus teises, tuomet darbas nacionaliniu lygmeniu jau yra atliekamas.

Todėl labai svarbus nacionalinių valdžios institucijų ir Strasbūro teismo dialogas. Neseniai jis buvo sustiprintas priėmus Konvencijos 16-ąjį protokolą. Tai svarbus protokolas ir Jūsų šaliai, apie ką dar kalbėsiu. Šis protokolas suteikia galimybę aukščiausiems teismams ir tribunolams prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo patariamosios nuomonės. Iš tiesų esu tikras, kad visi žinote, jog tokios nuomonės prašė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl galiojančių teisės aktų dėl apkaltos pasekmių, kurios nagrinėjamos jo svarstomoje byloje. Balandžio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas pateikė savo nuomonę. Taip pat atkreipiu dėmesį į neseniai priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisą šiuo opiu klausimu, kuria Seimas prisidėjo derinant Lietuvos konstitucinę teisę su Europos konvencija. Būtent toks dialogas galiausiai sukuria tvarią kolektyvinių žmogaus teisių garantijų sistemą.

Nacionaliniai parlamentai turi visas galimybes atlikti žmogaus teisių apsaugos vaidmenį, nes vykdo atstovavimo, teisėkūros ir priežiūros funkcijas. Paklausite – kodėl? Visų pirma, Jums, kaip išrinktiems atstovams, suteiktas demokratinis legitimumas. Visų antra, kaip įstatymų leidėjai galite užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ir nacionalinių teisių gynimo priemonių, jei tokie pažeidimai buvo padaryti. Trečia, prižiūrite vykdomąją valdžią, o tai reiškia, kad prižiūrite, kaip vyriausybė laikosi Konvencijos, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą.

Kaip jau minėjau, noriu atkreipti dėmesį į šį klausimą, nes jis labai svarbus. Europos Žmogaus Teisių Teismas vis daugiau dėmesio skiria nacionaliniam teisėkūros procesui. Mūsų pašnekovai yra ne tik nacionaliniai teisėjai ar nacionaliniai vykdomosios valdžios pareigūnai. Mūsų pašnekovai esate ir Jūs. Mes kreipiamės į Jus, kai nagrinėjame, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama žmogaus teisių apsauga.

Labai garsioje 2013 m. byloje „Animal Defenders“ ieškovas buvo nevyriausybinė organizacija, kuri apskundė nacionalinės teisės aktuose nustatytą mokamos politinės reklamos draudimą. Kilo ginčas dėl to, ar toks kišimasis „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Kaip žinote, šis reikalavimas, būtinybė demokratinėje visuomenėje kištis į žmogaus teises yra būtinybės vertinimas, kuris šioje salėje atliekamas visų pirma. Būtent šioje salėje yra išdėstomi ir nustatomi Lietuvos teisės aktai ir atliekamas jų būtinumo vertinimas.

Minėtoje byloje nenustatę jokių pažeidimų, atsižvelgėme į tą faktą, kad atitinkamą įstatymą išsamiai išnagrinėjo Jungtinės Karalystės parlamentas, Jūsų kolegos Jungtinėje Karalystėje, ir kad šiam įstatymui pritarė visos partijos, taip pat kad nacionaliniai teismai išsamiai išnagrinėjo jo suderinamumą su Konvencija. Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad „šiuo atžvilgiu ypač svarbi parlamentinė ir teisminė priemonės būtinumo kontrolė, įskaitant atitinkamą veiksmų laisvę“.

Taigi tai, kaip atvirai, aktyviai ir sąžiningai svarstysite žmogaus teisių klausimus šioje posėdžių salėje, turės didžiulės reikšmės tinkamam Konvencijos klausimų nagrinėjimui.

Kai buvęs Teismo pirmininkas Seras Nicolas Bratza susitiko su Jungtinės Karalystės parlamento Jungtiniu žmogaus teisių komitetu, jis pripažino, kad nors nacionaliniai teisėjai yra „tikrieji Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų partneriai“, reikia skatinti dialogą su nacionalinių parlamentų žmogaus teisių komitetais. Aš pats teikiau įrodymus Jungtinės Karalystės parlamento Jungtiniam žmogaus teisių komitetui dėl vyriausybės planų peržiūrėti Jungtinės Karalystės nacionalinius teisės aktus žmogaus teisių srityje.

O dabar norėčiau pereiti prie antrosios savo kalbos dalies, kuri yra šiek tiek kitokio pobūdžio. Norėčiau grįžti prie temos, kurią minėjau pradžioje, nes labai svarbu ją aptarti taip pat atsižvelgiant į tai, kas šiomis dienomis vyksta Europoje. Noriu aptarti pliuralizmo, tolerancijos ir plačių pažiūrų, kaip demokratinės visuomenės požymių, svarbą.

Teismas laikosi nuomonės, kad nors asmeniniai interesai kartais turi būti pavaldūs grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada laimi. Viešoji nuomonė nėra „koziris“.

Yra viena nuostabi mintis, kurią kartą išsakė vienas buvęs teisėjas ir kuri labai tinka šioje salėje. Ji skamba taip: demokratija vertina visus vienodai, net jei dauguma to nedaro. Leiskite pakartoti: demokratija vertina visus vienodai, net jei dauguma to nedaro. Demokratija nėra absoliučios daugumos valdžia. Tikroji demokratijos samprata yra visa apimanti, kai atsižvelgiama į visų žmonių teises ir interesus. Tai yra pagrindinis Europos Žmogaus Teisių Teismo bruožas – dėmesys pliuralizmui, plačioms pažiūroms ir tolerancijai.

Siekiant socialinės sanglaudos ir darnos būtina darni skirtingą tapatybę turinčių asmenų ir grupių sąveika. Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į teigiamą valstybių pareigą užtikrinti veiksmingą naudojimąsi Konvencijoje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis. Jos negali būti tik teorinės. Jos negali būti tik iliuzija. Ši teigiama pareiga ypač svarbi tų asmenų atžvilgiu, kurie laikosi nepopuliarių pažiūrų arba priklauso mažumoms, pavyzdžiui, seksualinėms ar religinėms, nes tokie žmonės yra labiau viktimizuojami.

Mūsų demokratijos kokybė vertinama pagal tai, kaip gerbiame pažeidžiamus asmenis. Lengva gerbti galinguosius. Tačiau demokratija reiškia pagarbą visiems ir kiekvieno asmens interesams.

Vadovaudamasis būtent tokiu požiūriu Teismas nagrinėja skundus dėl diskriminacinio požiūrio. Konvencijos 14-asis straipsnis užtikrina lygybę prieš įstatymą. Tai taip pat yra kertinis Lietuvos konstitucinės teisės principas, kaip ir visose Europos Tarybos šalyse narėse. Tačiau jis turi būti įgyvendintas praktiškai. Pavyzdžiui, esame nustatę, kad skirtingas požiūris dėl lyties ar seksualinės orientacijos turi būti grindžiamas ypač rimtomis priežastimis. Esame nurodę, kad „skirtingas požiūris, grindžiamas tik seksualinės orientacijos sumetimais, pagal Konvenciją yra nepriimtinas“.

Iš tiesų per pastaruosius kelis dešimtmečius Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo pradininku, aiškindamas Konvenciją LGBTI asmenų atžvilgiu. Teismas tapo kitų nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencijos šaltiniu.

Norėčiau paminėti svarbią 2020 m. sausio mėn. bylą „Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą“. Joje nagrinėjami neapykantos nusikaltimai internete, kurių šiais laikais pasitaiko vis daugiau ir daugiau. Visada manėme, kad internetas bus puikus būdas laisvai reikšti mintis. Bet iš tiesų jis tampa vis sudėtingesne priemone, kai reikia užkirsti kelią neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams. Minėtoje byloje nusprendėme, kad buvo pažeistas Konvencijos 14-asis straipsnis, kartu su 8-uoju straipsniu, ir konstatavome, kad ieškovai homoseksualūs vyrai patyrė diskriminaciją dėl savo seksualinės orientacijos. Be kita ko, pažymėjome, kad ieškovų seksualinė orientacija turėjo įtakos tam, kaip su jais elgėsi valdžios institucijos. O tai, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo akivaizdus nepritarimas jų viešam homoseksualumo demonstravimui.

Kita byla, kurią norėčiau paminėti yra taip pat žymi. Tai „Romuva prieš Lietuvą“. Ši byla buvo iškelta dėl to, kad Jūsų Seimas atsisakė suteikti ieškovei valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Konstatavę, kad buvo pažeistas 14-asis straipsnis, kartu su 9-uoju straipsniu (religijos laisvė), nusprendėme, kad atsisakydamos pripažinti ieškovę religine bendrija, valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pateisinimo, kodėl ieškovė traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos.

Prieš užbaigdamas norėčiau pakartoti tai, ką šioje byloje pasakė Europos Žmogaus Teisių Teismas: „Tikras religinis pliuralizmas yra gyvybiškai svarbus demokratinės visuomenės išlikimui (...). Valdžios institucijų užduotis yra ne pašalinti įtampos priežastis panaikinant pliuralizmą, bet užtikrinti, kad konkuruojančios grupės būtų pakančios viena kitai.“ Kaip suprantu, šis sprendimas dar turi būti įgyvendintas. Tikėkimės tai įvyks.

 

Ponios ir ponai,

 

baigdamas norėčiau dar kartą pasakyti, kad man kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Pirmininkui, kuris čia atvyko su kolegomis: išrinktu ir gerbiamu teisėju E. Kūriu iš Lietuvos, Teismo kanclerio pavaduotoju Abeliu Camposu, buvo didelė garbė kreiptis į Jus, tokią garbingą grupę asmenų, kurie daro viską, ką gali, savo šalies labui.

Parodėme, kad tvirta ir į parlamentą orientuota subsidiarumo samprata yra nepaprastai svarbi. Europos Žmogaus Teisių Teismas skatina valstybes nares atlikti savo darbą vykdant Konvencijos 1-ajame straipsnyje joms suteiktus įgaliojimus − garantuoti kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui žmogaus teises ir laisves.

Baigdamas norėčiau pasakyti štai ką. Dar niekada po Antrojo pasaulinio karo nebuvome atsidūrę tokioje padėtyje, kai pagrindiniams tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos idealams būtų iškilusi tokia grėsmė, kurią dabar matome. Dabar kiekvienas iš mūsų, dirbantis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo srityje, turi padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų tęsiama puiki tradicija, kuri per pastaruosius 30 metų buvo Europos Tarybos raidos variklis.

Ačiū. Dėkoju, kad išklausėte.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)


Reklama