NAUJIENOS

Europarlamentarai: A. Lukašenka peržengė visas ribas

Kategorija:
Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitetas trečiadienį aptarė priverstinį į Vilnių skridusio lėktuvo nutupdymą Baltarusijoje ir juo keliavusių disidentų sulaikymą. Kalbėtojai griežtai pasmerkė A. Lukašenkos režimo veiksmus, sveikino stiprią tarptautinės bendruomenės reakciją ir ragino imtis konkrečių priemonių dėl Baltarusijos ateities.

Posėdyje kalbėjusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pažymėjo, jog A. Lukašenka „tapo grėsme tarptautinei taikai bei saugumui“, o ligšiolinė ES politika, paremta laukimu ir padėties Baltarusijoje stebėjimu, nepasiteisino. Kalbėtoja ragino tarptautinę bendruomenę neapsiriboti atsaku į priverstinį lėktuvo nutupdymą, o tęsti A. Lukašenkos nepripažinimo politiką, inicijuoti tarptautinę aukšto lygio konferenciją dėl Baltarusijos ateities, sustiprinti paramą šios šalies pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai, taip pat nedelsiant patvirtinti naujas sankcijas režimui.

Europos išorės veiksmų tarnybos vykdomasis direktorius Rusijai ir Rytų partnerystei Michael Siebert taip pat pažymėjo, kad A. Lukašenka „peržengė visas ribas“ ir akivaizdžiai pažeidė tarptautinę teisę, o žmogaus teisių ir žiniasklaidos padėtis Baltarusijoje sparčiai blogėja. Kalbėtojas pabrėžė, jog ES sureagavo „tvirtai ir greitai“. Jis citavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas dėl papildomų sankcijų, raginimo ES skrydžių bendrovėms nesinaudoti Baltarusijos oro erdve ir sprendimo nepriimti Baltarusijos lėktuvų ES oro uostuose. M. Siebert teigė, jog sankcijos turėtų būti patvirtintos jau birželį – siekiama, kad jos nepakenktų paprastiems baltarusiams ir nepasitarnautų Rusijai. Jis taip pat informavo apie ES rengiamą 3 mlrd. eurų vertės planą, skirtą investicijoms į laisvą ir nepriklausomą Baltarusiją.

EP nuolatinės delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininkas Robert Biedroń (Socialistai ir demokratai, Lenkija) pabrėžė, jog diktatorius A. Lukašenka, remiamas V. Putino, pasirinko konfrontaciją su ES, o jo pastarojo meto veiksmai yra „tiesiog pasibaisėtini“. „ES turi tvirtai ir konkrečiai atsakyti į šiuos skandalingus veiksmus – vien žodžių nepakanka“, – pažymėjo kalbėtojas. Jis paragino patvirtinti naujas sankcijas Baltarusijai, skirti reikšmingą paramą šios šalies pilietinei visuomenei, taip pat pakviesti S. Cichanouskają į birželį rengiamą Didžiojo Septyneto vadovų susitikimą.
EP nuolatinis pranešėjas Baltarusijos klausimais Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) pavadino Baltarusijos veiksmus „precedento neturinčiu teroro ir piratavimo aktu“. Pažymėjęs, jog ES „nepakankamai įvertino A. Lukašenką ir V. Putiną“, kalbėtojas ragino netylėti ir inicijuoti tarptautinę aukšto lygio konferenciją dėl Baltarusjos ateities.
Europos liaudies partijos atstovas Michael Gahler (Vokietija) pasidžiaugė, kad ES sureagavo greitai, ir ragino numatyti sankcijas Baltarusijos ekonominiams subjektams. Tonino Picula (Socialistai ir demokratai, Kroatija) teigė, kad bendradarbiavimas su Baltarusija neįmanomas tol, kol Minskas nepaleis visų politinių kalinių, o tarptautinė bendruomenė privalo stiprinti spaudimą, kad tai būtų padaryta.

Hilde Vautmans (Atnaujinkime Europą, Belgija) akcentavo, kad „tvirta užsienio politika yra ne prabanga, o esminis ES saugumo garantas“, ir ragino atsisakyti vieningo balsavimo dėl jos ES Taryboje. Savo ruožtu Maximilian Krah (Tapatybės ir demokratijos frakcija, Vokietija) tikino, kad išspręsti Baltarusijos problemą ir išvengti analogiškų incidentų galima tik bendradarbiaujant su Rusija.

„Turime klausti, kokį vaidmenį suvaidino Rusija ir jos valdžia. Aišku, kad tai buvo išbandymas mums ir mūsų galimybėms duoti aiškų atsaką, greitai reaguoti. Galbūt Rusijos valdžia taip bando nukreipti dėmesį nuo Aleksejaus Navalno istorijos, kai surengiamas visiškai beprotiškas incidentas šalia mūsų sienų?“ – svarstė europarlamentaras Sergey Lagodinsky (Žalieji, Vokietija). Anna Fotyga (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija) taip pat pažymėjo, kad tokie Baltarusijos veiksmai nebūtų įmanomi be Kremliaus pakurstymo ar net dalyvavimo. Maria Arena (Socialistai ir demokratai, Belgija) ragino paremti Baltarusijos pilietinę visuomenę, taip pat ieškoti būti padėti 420 šiuo metu kalinamų aktyvistų, kurių padėtis „katastrofiška“.

Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) kėlė klausimą, kas A. Lukašenkai davė nurodymą imtis lėktuvo nutupdymo. Jo teigimu, diktatorius jautė, kad Vakarai jo nebaus, nes jis nebuvo baustas už ankstesnius nusikaltimus. „Jei diktatoriaus nesustabdome pradžioje, jis tampa teroristu ir tolimesni jo veiksmai tampa sunkiai prognozuojami. Kaip ir kiti teroristai, A. Lukašenka turi būti teisiamas tarptautinio tribunolo“, – teigė A. Kubilius.

Sandra Kalnietė (Europos liaudies partija, Latvija) pabrėžė, kad ES privalo apsaugoti visus Baltarusijos opozicijos atstovus, kurie rado prieglobstį ES valstybėse. Sven Mikser (Socialistai ir demokratai, Estija) pripažino, kad ES neįvertino, kokių veiksmų diktatorius A. Lukašenka buvo pasirengęs imtis, kad išsilaikytų valdžioje.

„Privalome nenusileisti ir smogti režimui ten, kur labiausiai skauda. Turime būti kūrybiški ir rasti naujų būdų, kaip paremti Baltarusijos demokratus. Labai svarbu, kad ir mūsų piliečiai suprastų, jog akių užmerkimas prieš totalitarinius režimus niekur nenuves. Reikia, kad tai suprastų ir verslo įmonės“, – kalbėjo Miriam Lexmann (Europos liaudies partija, Slovakija). Savo ruožtu Norbert Neuser (Socialistai ir demokratai, Vokietija) pastebėjo, kad tokiems režimams labiausiai skauda ne vien tada, kai uždaroma oro erdvė, bet ir kai išsiunčiami jų diplomatai, atsisakoma rengti sporto renginius, pavyzdžiui, pasaulio ledo ritulio čempionatą, taip pat pritaikomos ekonominės sankcijos.

Robertas Pogorelis

 

Reklama