NAUJIENOS

Estai rengiasi paminėti Estijos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį

Kategorija:

Miestas:
Pirmoji Lietuvos estų draugija buvo įkurta 1928 metais Kaune ir veikė iki 1940-ųjų. Dabartinė draugija įregistruota 1988 metais. „Lietuvoje ir anksčiau estai rengdavo susitikimus. Atvykusi į Lietuvą ir aš prie jų buvau prisijungusi. Tačiau organizacija nebuvo oficialiai registruota. Tad vieną dieną estų veiklai vadovavusi Valvi Strikaitienė pakvietė mane padėti oficialiai įregistruoti draugiją. Abi nuėjome į Kultūros ministeriją, užpildėme reikalingus dokumentus ir netrukus Lietuvos estų draugija buvo įregistruota. Draugijai ir toliau vadovavo Valvi Strikaitienė. Tuo laiku, kiek žinau, registravosi ir kitų tautinių mažumų organizacijos“, – draugijos kūrimosi pradžią prisimena šiandieninė Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman.

Kai 1990 metais Valvi Strikaitienė tapo Estijos ambasadore Lietuvoje, draugijos nariai pirmininke išrinko Liia Urman.
 
Nuo kultūros iki politikos

„Iš pradžių draugijos veikloje politikos buvo mažai.  Tik prasidėjus bendram pakilimui mūsų veikla ėmė keistis. Tada draugijos veikloje atsirado daugiau politikos, trijų Baltijos šalių bendravimo. Ypač ji pakito prasidėjus Sąjūdžiui, nes toks pat judėjimas vyko ir Estijoje. Aš pati įsitraukiau į Sąjūdį“, – draugijos veiklos pradžią apžvelgia  Liia Urman.
Visuose mitinguose už laisvę ir nepriklausomybę tarp Lietuvos trispalvių plazdėjo ir Estijos vėliavos. Estai stovėjo Baltijos kelyje, kartu su lietuviais gynė Lietuvą per tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius.

 „Kai Estijoje atsirado dokumentas, vadinamasis pilkasis pasas, išduodamas Estijoje gimusiems piliečiams,  mums atsirado puiki galimybė susiskaičiuoti, kiek estų gyvena Lietuvoje.  „Per visą žiniasklaidą kvietėme visus estus atsiliepti ir registruotis, – prisimena pirmininkė ir priduria, kad tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvoje gyvenantys estai labai aktyviai registravosi, nes visi norėjo gauti pilkąjį pasą. Tada užsiregistravo apie 170 žmonių.

„Tačiau po 2001 metų gyventojų surašymo Statistikos departamentas pateikė draugiją nustebinusį skaičių – Lietuvoje buvo priskaičiuota 419 estų. Išties buvo labai keista. Toks skaičius mums atrodė nerealus, nes gauti pilkąjį pasą pageidavo kur kas mažiau žmonių nei pateikė Statistikos departamentas“, – svarsto pašnekovė.
2011 metų gyventojų surašymo duomenimis,  Lietuvoje gyveno 314 estų.

Trys estų atvykimo bangos

Kaip teigia Liia Urman, šiuo metu Lietuvoje gyvena trijų migracijos bangų estai. Seniausia ir jau išeinanti banga – į Sibirą ištremti ir į Estiją negalėję sugrįžti estai. Tuo metu iš Sibiro grįžtančių estų dalis pasirinko Lietuvą ir dėl šeimyninės padėties – gyvendami Sibire jie buvo sukūrę mišrią šeimą su lietuviais. Tad nemaža dalis jų vaikų, anūkų ir toliau gyvena Lietuvoje.

Kita banga – žmonės atvykę į Lietuvą studijuoti, nes tik čia buvo mokoma jų pageidaujamos profesijos. Beje, Vilniuje įamžintas ir vieno pirmųjų iš Estijos studijuoti atvykusių studentų atminimas. 2006 metais ant Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto sienos atidengta lenta estų generolui, Estijos vyriausiajam kariuomenės vadui Johanui Laidoneriui. Jis 1902–1905 metais mokėsi šiame pastate veikusioje Vilniaus karo mokykloje. Būtent Vilniuje generolas įgijo pirmąsias karo mokslo žinias.



„Ir trečioji banga – tai pastaraisiais dešimtmečiais į Lietuvą atvykstantys estai. Vieni atvyksta studijuoti, kiti – dirba užsienio ar bendro su Estija kapitalo įmonėse“, – estų atvykimo į Lietuvą istoriją apžvelgia Liia Urman.

Galvojo, atvyko trumpam

Pati Liia Urman yra antrosios į Lietuvą atvykusios bangos atstovė. „Talino technikos universitete studijavau tekstilę ir dizainą. Likus dviem paskutiniesiems studijų kursams mus pagal mainų programą permetė studijuoti į Kauną – tuometinį Kauno politechnikos institutą. 15 studentų iš Lietuvos atvažiavo studijuoti į Talino dailės akademiją, o mūsų 13 žmonių grupę išsiuntė į Lietuvą. Labai nenorėjau važiuoti, bandžiau išsisukti, bet niekaip nepavyko, nes mūsų kurse tik 13 žmonių ir buvo likę, – pasakoja Liia Urman.– Atvykau su viena mintimi: baigsiu studijas ir kuo greičiau grįšiu į Estiją.“
Tačiau neretai gyvenimas suka kitu keliu nei planuoja žmogus. 1972 metais atvykusi į Lietuvą Liia iki šiol čia gyvena. Ji Lietuvoje sutiko savo gyvenimo vyrą, su juo susituokė, susilaukė vaikų. Taline gimusiai ir užaugusiai moteriai Lietuva  tapo namais.

Moteris pajuokauja, kad atvykusi į Lietuvą nemokėjo nei lietuviškai, nei rusiškai, bet kadangi mokymai vyko rusų kalba, tad kalbėti rusiškai pramoko greičiau. Ir su vyru pusmetį kalbėjo rusiškai, o paskui sutuoktiniui ji pasakė: „Kalbėsime lietuviškai“.

Liia Urman šeimoje vietos užtenka ne tik abiem kalboms, bet ir papročiams, tradicijoms. Pavyzdžiui, Kūčių vakarienės stalas jos šeimoje lietuviškas, o Kalėdų – estiškas. „Išties mano virtuvėje nemažai estiškų patiekalų. Ir vaikai neretai prašo ką nors estiško išvirti“, – sako moteris.
 
Laukia darbinga vasara

Nors karantinas smarkiai pristabdė draugijos veiklą, dažniausiai, pasak pirmininkės, tekdavo pasitenkinti draugijos narių pakalbinimu telefonu, bet tuo pačiu Lietuvos estų draugija rengėsi svarbiausiam šios vasaros Estijos įvykiui – rugpjūčio 20 dieną Estija švenčia nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. „Tą dieną Estijoje planuojamos didelės iškilmės. Mes taip pat prisidedame prie šios sukakties paminėjimo. Susiradau pasaulinio garso Estijos fotografę, portretistę, kuri yra fotografavusi daug valstybės vadovų. Ji fotografuoja labai daug moterų. Pasitarusios nusprendėme Lietuvoje surengti moterų, pastaraisiais dešimtmečiais aktyviai dalyvavusių Estijos valstybės kūrime, portretų parodą. Fotografė pažadėjo parodai pateikti 20 portretų. Parodą planuojame surengti Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.  Po poros mėnesių paroda bus perkeliama į kitas šalis, –  sumanymu dalijasi Lietuvos estų draugijos pirmininkė Liia Urman. – Estijos nepriklausomybės sukaktį Lietuvoje ketiname paminėti ir kitais renginiais. Sutarėme, kad į Lietuvą atvažiuos garsus Helin-Mari Arderio ansamblis iš Estijos. Jie koncertuos Estijos ambasadoje Lietuvoje per priėmimą. Kitą dieną jų koncertas vyks Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Taip pat rengiame paskaitų apie Estiją ciklą. Paskaitas skaitys Mart Tarmak iš Estijos Ambasados Lietuvoje.“



Liia Urman dalyvauja ir Pasaulio estų bendruomenės veikloje. Ji pasidžiaugia, kad Estija pradeda naują vyriausybinę programą, skirtą Pasaulio estų bendruomenės veiklai pagyvinti. Ji yra tos programos rengimo grupės narė. „Labai daug mokausi iš Pasaulio lietuvių bendruomenės, organizavau virtualų susitikimą su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais, konsultuojamės, kad galėtume pasinaudoti jų patirtimi“, – apie pastarųjų metų veiklą pasakoją Lietuvos estų draugijos vadovė.

Lietuva vertina estų draugijos indėlį į šalies kultūrą ir minint Lietuvos estų draugijos 25-ąsias Liia Urman įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas.
 
Nuotr. iš pašnekovės asmeninio archyvo
Karolina Baltmiškė
Straipsnis paskelbtas žurnale "Tautinių bendrijų naujienos", 2021 Nr.2

Reklama