Eidami iš namų, nepamirškite kepurės: šiuo metu didėja rizika susirgti ausų, nosies ir gerklės ligomis

Lietuvoje vyraujant tokiems orams, toli gražu ne visi yra jiems tinkamai pasiruošę. Nors dar nesinori spintoje iki kito sezono kabinti rudeninių paltų ir slėptis po kepurėmis bei šalikais, pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Tomo Jakšto, tai daryti jau tikrai vertėtų. Specialistus neramina didėjantis pacientų skaičius – dėl vis greitesnio gyvenimo tempo silpstanti imuninė sistema lemia įvairias viršutinių kvėpavimo takų ir ausų infekcines ligas. 

Ruošiantis eiti iš namų reikėtų nepamiršti svarbiausių žieminės aprangos atributų. Gydytojai įspėja, kad netinkamai pasirinkus aprangą, o taip pat esant palankioms aplinkos sąlygoms virusams plisti, žmonės kur kas lengviau suserga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, o taip pat įvairiomis ryklės ar vidurinės ausies infekcijomis.

„Pastebime, jog kur kas dažniau pasitaiko virusinių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų, ryklės ar vidurinės ausies infekcinių ligų. Dažnai tokie susirgimai nereikalauja specialisto konsultacijos, tačiau dalis virusinių susirgimų komplikuojasi bakteriniais, kuriems yra reikalingas specifinis gydymas“, – sako T. Jakštas.

Įtakos turi gyvenimo būdas

LOR specialistą labiausiai neramina nuosekliai didėjantis pacientų skaičius: „Dažnai dėl perkrauto darbo grafiko, poilsio ir darbo režimo nesilaikymo, laiko sau stokos, pusgaminių vartojimo ir daugelio kitų priežasčių silpsta mūsų imuninė sistema, atsiranda įvairios alerginės reakcijos. Tai prisideda prie viršutinių kvėpavimo takų ligų vystymosi, kuo toliau, tuo tokių žmonių kiekis didėja, nes visi stengiasi gyventi greitai, vartoti daug, dirbti daug, valgyti greitai, miegoti mažai.“

T. Jakštas rekomenduoja šiltas kepures uždėti ne tik vaikams, bet jas dėvėti ir patiems, net jei lauke būname trumpai. „Pastebime, kad žmonės mažiau dėvi kepures, o ir atvėsus orams netinkamai pasirenka ir kitą aprangą – nedėvi šalikų, šiltų striukių. Temperatūriniai skirtumai tarp lauko ir vidaus, įskaitant ir buvimą kondicionuojamuose automobiliuose, be abejonių taip pat turi įtakos susirgimams. Juk ne kartą tikrai esame sau pasakę, kad palto nesirengsiu, nes aš „tik į mašiną ir iš mašinos“. Tačiau ne kartą ir pajutome, jog kitą dieną pasireiškia ryklės skausmas, nosies užgulimas ar diskomfortas ausyje“, – pastebi jis.

Kada kreiptis į gydytojus?

Pasak T. Jakšto, dar ligos pradžioje pacientai gali patys sau padėti namuose, tačiau ne tik užsitęsę simptomai  turėtų neraminti pacientą, jų stiprėjimas ir sunkėjimas – taip pat. Jei simptomai išlieka be žymesnių pokyčių savaitę ir daugiau – tai jau būtų signalas, kad reikėtų apsilankyti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje ar pas specialistus. 

„Juokaujama, kad sloga negydoma praeina per 7 dienas, o gydoma – per savaitę. Ir tame yra dalis tiesos – vienos ligos praeina savaime, o kitoms reikalingas gydymas. Vis dėlto, jei liga užsitęsia, ji pagydoma sunkiau, atsiranda bakterinės infekcijos požymiai, komplikacijos, rodančios ligos progresavimą. Sunkiau gyja ir pacientai, turintys anatominių pokyčių“, – pasakoja gydytojas. 

Ilgalaikis gydymas

Pacientai, anot otorinolaringologo T. Jakšto, turintys didelius nosies pertvaros iškrypimus, visada sunkiau gyja nuo slogos ar rinosinusito. Pacientai, kurie linkę į pasikartojančias ligas, tokias, kaip tonzilitas, serga ilgiau nei tie, kurie tonzilitu sirgę nėra. Esant ligų pasikartojimams, problemos rekomenduojamos spręsti ilgam – operaciniu būdu. Jos taikomos tiek ūminiais, tiek lėtiniais atvejais.

„Pavyzdžiui, esant lėtiniam tonzilitui, kurio paūmėjimai vargina kelis kartus per metus, ar iškrypusiai nosies pertvarai, kuri apsunkina alsavimą ir nesergant, o sirgimo metu labai blogina situaciją ir sunkina simptomus – siūlomas operacinis sprendimo būdas.

Žinoma, pacientai užduoda klausimą, ar operacija vyks taikant bendrąją nejautrą, nes bijo skausmo operacijos metu, taip pat bijo pooperacinio periodo, kartais bijo pačios operacijos komplikacijų. Šiais laikais didžioji dalis otorinolaringologinių operacijų yra atliekamos taikant bendrąją nejautrą, pacientams nieko nejaučiant, todėl skausmo operacijos metu bijoti nebereikia. Nemalonūs simptomai pooperaciniu laikotarpiu yra valdomi vaistų pagalba“, – apie gydymo eigą pasakoja gydytojas otorinolaringologas T. Jakštas.

Kartais, pasak gydytojo, sunku suprasti pacientų delsimą, tačiau kiekvienas gydymo atvejis su pacientu aptariamas individualiai.

Integrity PR