Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. MIKALOJUS DAUKŠA
  NAUJIENOS

Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. MIKALOJUS DAUKŠA

Kategorija:
Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę“, – tikriausiai atpažįstate Mikalojaus Daukšos žodžius. Malonaus keliavimo edukaciniu maršrutu „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Būsime dėkingi, jai redakcijai atsiųsite asmenukes ir įspūdžius, kuriuos patyrėte apsilankęs prie vieno ar kito paminklo. Aktyviausiųjų laukia malonios staigmenos.

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka



Kėdainiai – kunigo, humanisto, kontrreformacijos veikėjo, vieno lietuvių raštijos kūrėjo. švietėjo, humanistinių idėjų reiškėjo, didžiausio kovotojo dėl gimtosios kalbos teisių XVI amžiuje Mikalojaus Daukšos gimtinė. Jo atminimą saugo Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka.
 
„Didelių žmonių vardai dažnai suteikiami įstaigoms, kurios nieko bendro su tuo neturi. Aš dar prisimenu 1922-uosius metus, kai čia, toje pačioje vietoje, buvo skaitykla, ir mes ateidavom. Ir jei šiandien čia vėl biblioteka, išlaikiusi tiek metų smūgių, ji verta to garbingo žmogaus vardo“, – 1995 m. gegužės 27 d. bibliotekos surengtos kraštiečių šventės „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ metu kalbėjo mūsų kraštietis kalbininkas Kazys Ulvydas. Tada Centrinei bibliotekai ir buvo suteiktas Mikalojaus Daukšos vardas.

Mikalojus Daukša – ryški asmenybė pradiniame lietuvių raštijos formavimosi etape. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs raštijos pagrindus Lietuvos Didžio­joje kunigaikštystėje.

Daukša gimė tarp 1527–1538 m. Babėnuose (dabar Kėdainių dalis), smulkiųjų bajorų šeimoje. Galima tvirtinti, kad Mikalojus Daukša augo ir brendo lietuviškoje aplinkoje, nes XVI a. lenkinimo procesas Kėdainių dar nebuvo pasiekęs. Vyravo senosios lietuviškosios bajorijos tradicijos, bet pradėjo ryškėti ir nauji poslinkiai. Viena tokių naujovių – siekimas įgyti gerą vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. Kur M. Daukša mokėsi, nežinoma, bet pradinį ir vidurinį išsilavinimą galėjo gauti Žemaičių vyskupijoje – Krekenavos, Ariogalos, Joniškio, Kražių, Varnių, Tauragės mokyklose, taip pat ir Kaune, Vilniuje. Aukštosiose mokyklose (pvz., artimiausiuose Krokuvos ir Karaliaučiaus universitetuose) studijuodavo ne tik didikai, turtingi bajorai. Jas baigdavo ir smulkūs bajorai, turtingesni miestiečiai, o kartais ir vienas kitas valstietis. Jogaila LDK lietuvius ir rusėnus ragino Krokuvos universitete studijuoti teologiją ir laisvuosius menus. XV–XVI a. universitete mokėsi ir studentai iš Lietuvos. Tarp jų būta ir jaunuolių iš Žemaičių vyskupijos ir konkrečiai iš Kėdainių, tačiau Daukšos pavardės paskelbtuose studentų sąrašuose – matrikulose – nerandame. Mikalojaus Daukšos pėdsakų nerasta ir kituose Europos universitetuose.

Bet tai, kad M. Daukša studijavo universitete, rodo jo puikus išsilavinimas, toli pranokęs kitų to meto kunigų išsilavinimą, bei bažnytinė karjera, pasiekta dar prieš literato karjerą.

Apie 1552–1553 m. Mikalojus Daukša įšventinamas kunigu, o 1570 m. – Krakių kle­bonu. Čia 1579 m. jo dėka buvo įsteigta mokykla, kurioje mokėsi 12 mokinių. 1572 m. M. Daukša – Varnių kanauninkas, vėliau – vyskupijos oficiolas, išvykus vyskupui – jo pavaduotojas.

Mirus vyskupui Jurgiui Petkevičiui, vyskupu tapo Merkelis Giedraitis, pasišventęs lietuvybės puoselėtojas. Kadangi M. Daukša glaudžiai bendravo su M. Giedraičiu, šiam iškilus iki vyskupo, labai sustiprėjo ir M. Daukšos vaidmuo Žemaičių vyskupijoje. Be to, M. Daukša buvo vienintelis Varnių kanauninkas, mokėjęs lietuviškai, laikęsis celibato, neapleidęs kunigo pareigų, ko negalima buvo pasakyti apie kitus to meto kunigus.

Taip Varniuose, vyskupo M. Giedraičio globojamam Mikalojui Daukšai, buvo lemta atsiskleisti kaip literatui.
1595 m. Vilniuje išspausdinamas M. Daukšos iš lenkų kalbos verstas ispanų jėzuito Jokūbo Ledesmos (1522–1570) „Katekizmas“, kuriam prakalbą sukuria pats M. Daukša. „Katekizmas“ – seniausia išlikusi LDK išleista lietuviška knyga. Vienintelis žinomas šio leidinio egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.
1599 m. Vilniuje išleistas žymiausias M. Daukšos darbas – „Postilė“. Tai Jokūbo Vujeko (1541–1597) pamokslų rinkinio vertimas į lietuvių kalbą. „Postilės“ pradžioje įdėta dedikacija vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir dvi prakalbos: lotyniškoji ir lenkiškoji. Ypač vertinga lenkiškoji – „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, – raginanti lietuvius puoselėti gimtąją kalbą, didžiuotis savo tautybe. „Prakalboje“ M. Daukša iškėlė tautos koncepciją, kurios kertiniais akmenimis laikė „tėvų žemę“ – bendrą teritoriją, „papročius“ – kultūrinį bendrumą ir gimtąją kalbą.
Versdamas J. Vujeko „Postilę“, M. Daukša iškyla kaip literatas: vertime gausu naujadarų, gyvos kalbos žodžių. Manoma, kad „Postilę“ M. Daukša vertė 12–15 metų, vis atitraukiamas dvasinių ir žemiškų reikalų, o išspausdinta ji buvo ne didesniu kaip 500 egzempliorių tiražu.

Yra išlikę 5 egzemplioriai. Keturi saugomi Lietuvoje – du Vilniaus universiteto, du Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Vienas egzempliorius yra Vatikano bibliotekoje.

1613 m. vasario 13 d. M. Daukša surašo testamentą ir miršta. Palaidotas Varniuose.

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos darbuotojai stengiasi pateisinti garbingą vardą. Antai 1995 m. lapkričio 17 d. bibliotekoje paminėtos dvi gražios ir svarbios Lietuvos kultūrai datos, susijusios su Kėdainiais: 400 metų sukaktis, kai 1595 m. buvo išleistas M. Daukšos išverstas „Katekizmas“ – seniausia išlikusi LDK išleista lietuviška knyga, išspausdinta LDK teritorijoje bei kraštiečio, žymaus kalbininko dr. Kazio Ulvydo 85 metų jubiliejus, kuriam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.

Renginys prasidėjo M. Daukšos tėviškės ąžuolo Babėnuose aplankymu. Bibliotekoje buvo galima susipažinti su parodomis, skirtomis M. Daukšos „Katekizmo“ 400-osioms ir K. Ulvydo gimimo 85-osioms sukaktuvėms.
Vienas iš renginio metu skaitytų pranešimų buvo skirtas Mikalojaus Daukšos palikimui – tai jėzuitų provincido dr. kun. J. Borutos SI pranešimas „M. Daukšos „Katekizmo“ reikšmė Lietuvos krikščionybės istorijoje“. Pranešėjas akcentavo M. Daukšos reikšmę lietuvių kalbos išlikimui bei katalikybės įsitvirtinimui Lietuvoje XVI – XVII amžiuje.
Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotojos Mikalojaus Daukšos „Katekizmo“ 400-ųjų metinių jubiliejui parengė leidinuką „Mikalojaus Daukšos žingsniai Kėdainių žemėje“.

1997 m. Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka išleido pirmąją leidinio „Kėdainių krašto knygiai“ dalį – „Civitas Caiodunensis“, kurioje apžvelgta krašto knygių, gimusių 1500 – 1700 metais, veikla. Ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Daukšai. Šios knygelės ištraukos buvo spausdinamos leidinyje „Žemaičių žemė“, ji buvo pristatyta internetinėje Žemaičių kultūros draugijos svetainėje.

1999-ieji Lietuvoje skambėjo kaip Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 400-ieji jubiliejiniai metai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka Kėdainių bendruomenei pristatė jubiliejiniams metams skirtų renginių ciklą.
Mikalojaus Daukšos viešosios biblioteka kartu su literatų klubu „Varsna“ ir laikraščiu „Kėdainių garsas“ organizavo šiam jubiliejui skirtą poezijos ir prozos konkursą.

Kėdainių Mi­kalojaus Daukšos viešoji biblioteka surengė tarptautinį ekslibriso konkursą ir parodą „Ex libris. Daukšos „Postilei“ – 400″.

Į rengėjų kvietimą dalyvauti tarptautinia­me ekslibrisų konkurse atsiliepė dailininkai ir knygos ženklo kūrėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Argentinos, Australijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Italijos, Japonijos, Kroatijos, Lenkijos, Meksikos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos bei kitų šalių. 120 autorių iš 35 pasaulio šalių konkursui pateikė skirtinga grafikos technika sukurtų daugiau kaip 270 knygos ženklų. Juose savi­tai, originaliai įprasmintas Mikalojus Daukša, jo parengta „Postilė“, jos reikšmė lietuvių raštijai ir gimtajai kalbai. Sukurta daug ekslibrisų, susietų su Lietuvos kultūra, istorija ir dabartimi, skirtų įvairioms mokslo, meno ir kultūros institucijoms, žymioms asmenybėms ir kalbininkams, tyrinėjantiems M. Daukšos „Postilę“ ir jo kūrybinį palikimą.
Vertinimo komisijos sprendimu pirmoji premija paskirta dailininkui iš Rumunijos Ovidiu Petcai, sukūrusiam šilkografijos technika originalių ekslibrisų kolekciją, geriausiai atspindinčią konkurso nuostatus bei tikslus. Antroji premija atiteko Pavelui Drozdui iš Lenkijos. Dvi trečiosios paskirtos lietuvių dailininkams Mariui Liugailai ir Jolantai Gal­dikaitei. Paskatinamosiomis premijomis ir prizais apdovanoti Aina Karlsone iš Latvijos. Claudio Lara iš Argentinos, ukrainietis Petro Malyško, Ištvan Molnar iš Vengrijos, Takao Sano iš Japonijos ir lietuvė Živilė Zviliūtė.
Mikalojaus Daukšos vardas dažnai skamba bibliotekos renginių metu. 2015 m. rudenį su džiaugsmu buvo sutiktas Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos, vykdančios projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, pasiūlymas pristatyti parodą „Kėdainių krašto istorija Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“.
Kėdainiečiams pasitaikė reta proga vienoje vietoje pamatyti istorinius, su Kėdainiais susijusius leidinius, kurių išlikę po vieną ar tik kelis egzempliorius.

Buvo pristatyta dalis bibliotekos fonduose saugomų vertingų eksponatų: Radvilų giminės naudotų antspaudų pavyzdžiai, XVII a. menantis Jonušo Radvilos bi­bliotekoje turėtas žymaus geografo, kartografo ir leidėjo Abrahamo Ortelijaus (Abraham Ortelius, 1527-1598) pasaulio atlasas. Manoma, kad šią knygą savo miegamajame laikė pats kunigaikštis Jonušas Radvila.
Parodoje buvo eksponuojama ir Mikalojaus Daukšos „Postilė. (Virginija Grigorjevienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė)

Didžiosios Rinkos aikštė 5, Kėdainiai



Mikalojaus Daukšos ąžuolas Kėdainiuose

Ąžuolas auga Kėdainių miesto šiaurinėje dalyje – Babėnuose. Ties M. Daukšos g. 43 namu pastatyta nuoroda link ąžuolo (0,1 km).  1999 metais ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu.

Šis medis – seniausias Kėdainiuose, susijęs su istorine asmenybe. Pasakojama, kad apie XVI amžiaus vidurį jį sodino lietuvių raštijos pradininkas Mikalojus Daukša, nes jis auga netoli jo buvusios gimtosios sodybos.

 Prie kamieno įtaisyta jam skirta memorialinė lenta.



Paminklas Mikalojui Daukšai Varniuose, Telšių rajonas

Varniai – paskutinė Mikalojaus Daukšos gyvenimo vieta.  Prie Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato pastatytas paminklas, skirtas dviem šio krašto asmenybėm – Mikalojui Daukšai ir Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui. Paminklo centre – kolona, simbolizuojanti XVI amžiuje vykusį Lietuvos kultūros, o tuo pačiu ir lietuvių kalbos renesansą, padėjusį lietuvių tautai išlikti. Prie kolonos stovi Mikalojaus Daukšos ir Merkelio Giedraičio skulptūros.
Idėja Varniuose pastatyti paminklą Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir šios vyskupijos kanauninkui, pirmųjų lietuviškų knygų, išleistų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vertėjui, garsiosios Postilės pratarmės autoriui Mikalojui Daukšai gimė apie 1993-uosius metus, kai Anykščiuose buvo kuriamas paminklas Antanui Baranauskui (skulptūros autorius – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas žemaitis Arūnas Sakalauskas).

Viena iš pirmųjų tokio paminklo statybos Varniuose idėją ėmė kelti Varnių apylinkėse gimusi profesorė literatūrologė, Lietuvos nacionalinės ir Santarvės premijos laureatė Viktorija Daujotytė ir  buvęs Lietuvos Kultūros ministerijos ministro pavaduotojas Vytautas Balčiūnas.

1993 m. lapkričio mėnesį Vilniaus universitete įvyko pasitarimas, kuriame tartasi dėl paminklo Varniuose statybos galimybių ir perspektyvų. Pasitarime dalyvavo prof. Viktorija Daujotytė, viceministras Vytautas Balčiūnas, Žemaičių akademijos rektorius Adomas Butrimas, XVI a. Lietuvos kultūros tyrinėtojas, dabartinis Lietuvos Prezidento patarėjas Darius Kuolys, istorikas Antanas Tyla. Šiame pasitarime nutarta Varniuose statyti paminklą Merkeliui Giedraičiui ir Mikalojui Daukšai.

Galutinai dėl paminklo statybos apsispręsta 1994 m. kovo mėnesį.
1995 m. gegužės mėn. Lietuvos Vyriausybė paminklo statybai skyrė pradinį finansavimą – 250 tūkst. Lt. Vėliau paminklo statybai pagal išgales aukojo Žemaitijos žmonės, Giedraičių giminės atstovai, gyvenantys užsienyje, paminklo statybą papildomai parėmė Lietuvos Vyriausybė, nemažai lėšų paminklo statybai skirta iš Valstybinės M. Daukšos Postilės jubiliejinės programos.

Paminklas atidengtas 1999 metais, minint 400-ąsias  iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą išverstos ir ir vyskupo Merkelio Giedraičio lėšomis 1599 metais atspausdintos „Postilės“  metines.

S.Daukanto g. 6, Varniai, Telšių rajonas



Mikalojaus Daukšos ąžuolas Betygaloje (Raseinių rajonas)


Mikalojaus Daukšos ąžuolas auga Raseinių rajone, Betygaloje. Miestelio centre pastatyta rodyklė, rodanti, kad už  0,3 km auga Daukšos ąžuolas, 2012 metais paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
Pasakojama, kad ąžuolas atsirado kartu su į Betygalą atvykusiu lietuviško žodžio puoselėtoju Mikalojumi Daukša, klebonavusiu Betygaloje 1592–1609 metais. Jis mėgdavęs netoli šio ąžuolo pasėdėti, pasigrožėti gamtovaizdžiu. Vieviršės pakrantėje auga ir daugiau mažesnių ąžuolų. Šiandien jau sunku pasakyti, ar M. Daukša pats pasodino tą didįjį ąžuolą, ar jo garbei kiti jį pasodino. Viena aišku: ąžuolas šioje atšlaitėje atsirado kartu su į Betygalą atvykusiu lietuviško žodžio puoselėtoju M. Daukša ir yra su juo susijęs.

Mikalojaus Daukšos ąžuolas patenka į Dubysos regioninio parko teritoriją. Medis ošia Vieviršės upelio šlaite. Link jo patogu nusileisti naujai įrengtais laiptais.  Prieš nusileidžiant prie ąžuolo verta stabtelti prie informacinio stendo – ir ne tik daugiau sužinoti apie ąžuolą, bet ir pasigėrėti vaizdu.

Ąžuolas – Betygalos simbolis, jis vietos gyventojų pageidavimu buvo pavaizduotas kuriant Betygalos herbą.

Betygala, Raseinių rajonas

Parengė Karolina Baltmiškė


Reklama