Kartvelė Sophio Tabatadzė: lietuvių kalba apvertė mano pasaulį
2021 m. Sausio mėn. 11 d.
„Žodynui ir mokslui save paaukojęs,
Kuklus ir darbštus, ir branginantis tiesą.
Lieki vis šviesus, gyvas žemėj gimtojoj <…>
Taip mylim, branginam, kaip lobį didžiausią“
(Vytautas Strioga)
Tai žodžiai apie vieną ryškiausių lietuvių bendrinės kalbos kūrėjų Kazimierą Būgą.
„Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną“, – taip apie Kazimiero Būgos gimtąsias vietas rašė Kostas Korsakas.
Tad būti Dusetose ir neaplankyti Pažiegės, kurioje 1879 m. lapkričio 6 d. valstiečių šeimoje gimė būsimasis kalbininkas Kazimieras Būga, atrodė šventvagiškas dalykas. Tad kartu su profesoriumi Bonifacu Stundžia, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu, lydimi muziejininko Ryčio Pivoriūno leidžiamės į kelionę.
Iš Dusetų važiuojame link Užpalių. Smagu keliauti tarp ežerų ir kalvelių besisukiojančiu keliu. Tik spėk gerti į save rudenišką grožį. Tiesa, kai pasukame rodyklės, rodančios, kad iki K. Būgos tėviškės liko tik du kilometrai, labiau baimingai žiūrime į lauko keliuką. Jo duobes stropiai užliejęs rudeniškas lietus. Matyt, Zarasų rajono savivaldybė, nejunta didelio poreikio patvarkyti keliuką, nes sodybos nevertina kaip svarbaus turistinio objekto, o lankytojus ko gero kiek atbaido keliukas, kuriuo pasiekiama sodyba.
Pagaliau kliūtis įveikta ir mes sodyboje, kurioje prabėgo Kazimiero Būgos vaikystė.
Pažintį su sodyba pradedame nuo kieme stovinčio kryžiaus.
Vėliau praveriame namo duris. Nors autentiškų daiktų neišliko, bet muziejininkai pasistengė atkurti kiek įmanoma autentiškesnę aplinką. Apie Kazimiero Būgos gyvenimą pasakoja nuotraukos, jo išleistos knygos.
Iš šių namų Kazimieras Būga, sulaukęs devynerių metų, tėvo buvo leidžiamas slapta mokytis pas daraktorius, nes lietuviams skaityti ir rašyti lietuvių kalba tada caro valdžios buvo griežčiausiai draudžiama.
1890—1891 m. jis lankė Dusetų valsčiaus mokyklą, kitą žiemą tęsė mokslą Zarasuose. Po to tėvai nuvežė jį į Peterburgą. Ten baigęs keturias klases, vykdydamas tėvų valią, Kazimieras stojo į kunigų seminariją, bet po metų iš jos pasitraukė, todėl neteko iš namų paramos ir nuo 1898 m. rudens pradėjo savarankišką gyvenimą.
Kazimiero Būgos gyventos vietos
Gavęs brandos atestatą, 1905 m. K. Būga įstojo į Peterburgo universitetą, pasiryžęs studijuoti kalbotyrą.
1912 m. K. Būga baigė Peterburgo universitetą ir liko ruoštis profesūrai. 1916 m. išvyko į Permę, dirbo Lyginamosios kalbotyros katedroje, vėliau kartu su perkeltu universitetu pateko į Tomską, iš kur 1920 m. grįžo į Lietuvą.
Kaune K. Būgai buvo pavesta organizuoti didelio lietuvių kalbos žodyno leidimą. Daug pasiaukojimo, sveikatos, laiko pareikalavo kalbinės medžiagos kaupimas, tvarkymas. Į Lietuvą kalbininkas atsivežė 4 pūdus kortelių, per trejus metus jų jau buvo sukaupta daugiau kaip 600000, o svoris išaugo iki 17 pūdų. 1924 m. pasirodė pirmasis K. Būgos „Lietuvių kalbos žodyno” sąsiuvinis. Antrasis žodyno sąsiuvinis pasirodė jau po kalbininko mirties.
Prof. K. Būga yra paskelbęs daug reikšmingų mokslo veikalų Lietuvoje ir už jos ribų. Iš lietuvių kalba išspausdintų darbų svarbiausiais laikytini „Kalba ir senovė“, „Apie lietuvių asmens vardus“. K. Būga buvo ne tik mokslininkas, bet ir kalbininkas praktikas, daug nusipelnęs mūsų kalbos kultūros kėlimo srityje. Jo mokslinis palikimas metams bėgant ne tik neprarado savo vertės, bet ir tapo kertiniu lituanistikos pagrindu. K. Būgos paliktu milžinišku mokslo lobiu ligi šiol naudojasi daugelis pasaulio kalbininkų.
Sunkios gyvenimo sąlygos, įtemptas mokslinis darbas pakirto K. Būgos sveikatą. Jis susirgo ir mirė Karaliaučiuje 1924 m. gruodžio mėn. 1 d. išgyvenęs vos 45-erius metus, nepalikęs pasiruošusių, galinčių tęsti jo mokslinį darbą lietuvių kalbininkų. Dabar Lietuvoje leidžiamas didysis Lietuvių kalbos žodynas yra K. Būgos nepaprasto pasiaukojimo vaisius, nes jo pagrindas — per 600000 pageltusių kalbininko užrašytų žodžių kortelių. K. Būgos darbštumas jau yra tapęs legenda.
Mintys apie Kazimierą Būgą ir jo veiklą
„Algirdas Sabaliauskas to laikotarpio kalbininkus skirsto į dvi grupes – pirmąją sudaro kitataučiai, puikiai išmanę kalbotyros metodus ir kryptis, bet vidutiniškai mokėję lietuvių kalbą, antroji grupė – lietuviai entuziastai, kuriems stigo lingvistinio išsilavinimo. Būgai netrūko nieko: jis buvo pirmasis lietuvis istorinės lyginamosios kalbotyros profesionalas, nukreipęs lietuvių kalbotyrą Franco Bopo, Rasmuso Kristiano Rasko, Augusto Šleicherio, Leipcigo lingvistinės mokyklos nubrėžtu keliu.“ (Skirmantas Valentas)
Būga naudojo, daugiausia iki 1904 m. carinio draudimo panaikinimo spausdinti lietuviškais rašmenimis (lotyniškų raidžių pagrindu), labai daug slapyvardžių: Braškutis, Braškutis bei Trinkutis, Dar-krutą, V. Dausietis, Dievogala, D-la, , Dusėtiškis (?), Jis, J. K. ir K. B., K. S., K. S-s, K. Masionis, Rag., Ragutis, K. Sėlis, K. Sielis, J. St…is, Studentas, Studentas K. B-a, S. Ubašlaitė, K. Ulys, Vytinis, Žiegas.
Būga pagrįstai laikomas lietuvių onomastikos pradininkų. Būtent jis naujam gyvenimui prikėlė senuosius asmenvardžius. Visų pirma minėtina jo studija „Apie lietuvių asmens vardus“; joje buvo nustatytos Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškos formos (LDK kunigaikščių vardai, istoriniuose šaltiniuose parašyti kitomis – lotynų, vokiečių, rusų, lenkų – kalbomis, labai įvairavo).
Būgos atstatyti kunigaikščių vardai Mìndaugas, Vaĩšvilkas, Trenióta, Traidenis, Vytenis, Algirdas, Kęstutis, Jogáila, Lengvenis, Vytautas, Švitrigáila tvirtai prigijo mūsų istorijoje, grožinėje literatūroje.
Būgos išvados: lietuvių ir latvių protėvynės reikia ieškoti į šiaurę nuo Pripetės (pagal kairiuosius jos intakus), pagal Bereziną ir Dnepro aukštupį beveik iki Sožės vidurupio Smolensko gubernijoje; lietuviai į dabartines žemes atsikraustė vėliau negu sėliai ir latviai. Antai rusų kalbininkai V. Toporovas ir O. Trubačiovas surado Dnepro baseine daug Būgos dar nežinotų baltiškų vietovardžių ir nustatė, jog senovėje čia baltų gyventa net didesniame plote negu manė Būga.
Besaikius kalbos grynintojus (kraštutinius puristus) Būga vadino „kalbos susintojais“, todėl labai nemėgo prasimanytų naujadarų, kuriuos, pasiduodami kalbos gryninimo vajui, vis „išrasdavo“ nemokšos kalbos mėgėjai. Būga apgynė tokius dabar mums įprastus žodžius: atspėti, boba, keliauninkas, kūdikis, labas, liaudis, marios, nieku būdu, pirmenybė, pragyventi, priepuolis, riba, sarmata, skriauda, stebėtinas, tik ką, užgaida, užmušti, užsigeisti, užtekti, vilna ir daugelį kitų, kuriuos jau buvo norima išginti iš kalbos. Juk seniai žinoma tiesa, kad panašiai skambą žodžiai nebūtinai turį būti paskolinti, jog jie gali būti ir iš senovės paveldėti. O tai atskirti ir išaiškinti galįs tik kalbos mokslo specialistas, išstudijavęs garsų raidos dėsnius.
Būgai įrodžius priesagos -ūnas lietuviškumą, buvo apginta nemaža lietuviškų žodžių, pavyzdžiui, atėjūnas, bastūnas, bėgūnas, didžiūnas, pagyrūnas, pirmūnas, seniūnas ir kt., sykiu ir pavardžių – Braziūnas, Motiejūnas, Valančiūnas, Žebriūnas ir daugybė kitų.
Akademinis (20 tomų) lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), pradėtas rengti K. Būgos. 1902 m. jis pradėjo, iki 1924 m. sukaupęs iš viso maždaug 617 tūkstančių (17 pūdų, t. y. beveik 280 kilogramų) žodžių „lakštelių“ (lapelių, kortelių), šimtmetį – būtent iki 2002 m. – trukusią kelių kartų mokslininkų, per 70 žodynininkų vykdytą LKŽ epopėją.
http://www.buga.zarasumuziejus.lt/#
Informacija parengta naudojantis Zarasų krašto Pažiegės Kazimiero Būgos memorialinio muziejaus ir Sartų regioninio parko informacija.
Panašūs straipniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-antanas-baranauskas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-laurynas-ivinskis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-simonas-stanevicius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-dionizas-poska
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-motiejus-valancius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-mikalojus-dauksa
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-jurgis-zauerveinas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-kristijonas-donelaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-martynas-mazvydas
„Žodynui ir mokslui save paaukojęs, Kuklus ir darbštus, ir branginantis tiesą. Lieki vis šviesus, gyvas žemėj gimtojoj <…> Taip mylim, branginam, kaip lobį didžiausią“ (Vytautas Strioga) Tai...
„Norint ištobulinti lietuvių kalbą, reikia ištirti kiekvienos parapijos, net kiekvieno kaimo kalbą, palyginti visas tarmes, nustatyti jų skirtumus ir atrinkti iš jų visa, kas reikalinga, pirmiausia žiūrint kalbos...
Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. (N. Gogolis) Malonaus keliavimo edukaciniu maršrutu „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Būsime dėkingi, jai redakcijai...
Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. J. Jablonskis. Malonaus keliavimo edukaciniu maršrutu „Kalbos kelias“, skirto...
Šalia Vilniaus Žemynos progimnazijos Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva kyla sporto salių kompleksas, talpinsiantis 3 krepšinio aikštes. Kompleksas bus pritaikytas ir ugdymo procesui, ir oficialioms aukšto...
2020 m. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija išrinko dvylikos sporto šakų geriausius sportininkus. Geriausio dziudo sportininko titulas atiteko Augustui Šlyteriui. Augustas Šlyteris Europos dziudo jaunių...
2020 m. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija išrinko dvylikos sporto šakų geriausius sportininkus. Geriausio boksininko titulas atiteko Edgarui Trotenskiui. Edgaras Europos bokso jaunių čempionate užėmė 5 vietą ir tapo...
Sausio 11–28 dienomis 7 šalies savivaldybėse nuotoliniu būdu vyksta antrieji tėvų, auginančių elgesio sunkumų turinčius 3–6 m. vaikus, grupių vadovų mokymai. Nuo vasario vidurio šie mokymai numatyti ir tėvų...
Trečiasis Vilniaus šviesų festivalis, turėjęs vykti 2021 m. sausio 22–25 dienomis, dėl karantino ir visuotinio saugumo perkeliamas į 2021 metų vasarą. Vilniaus gimtadienio proga mieste sausį nušvis tik Gedimino pilis bei...
XXV rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija skiriama Romualdui Deltuvui už knygą „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“. Laureatui atiteks diplomas bei 500 eurų. Premija įsteigta 1997 metais minint...
Baigėsi jau dešimtą kartą vykusi akcija „Knygų Kalėdos“, kurią pirmą kartą 2011 m. inicijavo ir toliau globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios akcijos metu po visą Lietuvą skleidžiama žinia, kviečianti dalintis...
Svarbi žinia katalikams visame pasaulyje: 2021 prasidėjo švento Jokūbo metai. ,,Tokie metai nutinka tik keletą kartų per šimtmetį, tada, kai liepos 25-oji, šv.Jokūbo diena, sutampa su sekmadieniu,“- savo feisbuko...
Nei pandemija ir su ja atsiradę gausūs suvaržymai, nei niūrokos ekonomistų prognozės nenuslopino lietuvių verslumo – pernai įmonių šalyje ir vėl buvo įsteigta daugiau, nei užsidarė. Sausio pradžioje Lietuvoje veikė per...
Ekologiškus maisto produktus, gėrimus ar prekes perka kone pusė šalies gyventojų (47 proc.) – per dvejus metus jų padaugėjo 8 proc. punktais, rodo „Kantar“ tyrimas. Didžioji šio segmento dalis –...
Vertybės užima vis svarbesnį vaidmenį šiuolaikinėje darbo rinkoje. Ieškodamos tinkamo darbuotojo, įmonės dažnai nori sužinoti ne tik darbuotojo kvalifikaciją, bet ir svarbiausias vertybes. Darbo paieškų platforma...
Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis nuspręsta sugrįžti prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos. Priimtomis pataisomis nutarta panaikinti nuostatą, leidžiančią kelionių organizatoriui ir turistui...
Sausio 14 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paskelbė 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už viso gyvenimo nuopelnus“ laureatą. Apdovanojimą už pasišventimą lietuvybei,...
Dažnas baigęs mokyklą išvažiuoja į didžiuosius miestus, daugelis pamiršta savo gimtuosius namus, sugrįžta tik iškilus svarbiam reikalui ar per didžiąsias metų šventes. Į didmiesčius atvykęs jaunimas čia randa išpuoselėtą...
Raudondvaryje gyvenanti Juzefa Dombauskienė sausio 1-ąją šventė ne tik Naujų metų pradžią, bet ir 100-ąjį savo gimtadienį. Šiaulių pedagoginiame institute pradinių klasių mokytojos specialybę įgijusi Juzefa dirbo ne vienoje Kauno...
Všį „BUSK“
El. p.: manokrastas.busk@gmail.com
Tel. nr.: +370 688 29679
Všį "BUSK"
Tel. nr.: +370 688 29679 El. p. manokrastas.busk@gmail.com