Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. ANTANAS BARANAUSKAS
  NAUJIENOS
Macikuose pagerbtos GULAG‘o lagerių aukos

Edukacinis maršrutas „KALBOS KELIAS“. ANTANAS BARANAUSKAS

Kategorija:
„Norint ištobulinti lietuvių kalbą, reikia ištirti kiekvienos parapijos, net kiekvieno kaimo kalbą, palyginti visas tarmes, nustatyti jų skirtumus ir atrinkti iš jų visa, kas reikalinga, pirmiausia žiūrint kalbos prigimties ir išsireiškimo lengvumo, aiškumo. Kiekvienas klebonas turėtų laisvu nuo tarnybos metu rašyti pastabas apie savo parapijos kalbą. Ilgainiui pilnas tokių pastabų rinkinys padėtų lietuvių kalbos tyrinėtojams, kurie iš parengtos medžiagos galėtų parašyti lietuvių kalbos žodyną, gramatiką ir kitas knygas apie lietuvių kalbos taisykles ir normas“, – rašė poetas Antanas Baranauskas.
Malonaus keliavimo edukaciniu maršrutu „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Būsime dėkingi, jai redakcijai atsiųsite asmenukes ir įspūdžius, kuriuos patyrėte apsilankęs prie vieno ar kito paminklo.

 Antano Baranausko klėtelė
 
Lietuvos poetas, kalbininkas Antanas Baranauskas gimė 1835 metų sausio 17 dieną Anykščiuose, Karališkųjų valstiečių šeimoje. Jis domėjosi kalbotyra, yra pirmasis lietuvių dialektologas, lietuvių kalbos terminų kūrėjas.
Reikšmingiausi Antano Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė Peterburkan“ ir romantinė poema „Anykščių šilelis“. Poema išversta į 18 kalbų.



Antano Baranausko (1835–1902) klėtelė, pastatyta 1826 metais – pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje.
Baranauskų šeimai klėtelė pirmiausia tarnavo kaip ūkinis pastatėlis, kuriame buvo laikomi linai, geresni drabužiai, ūkiniai padargai. Iki dabar klėtelėje išlikę aruodai, į kuriuos pildavo grūdus, o nesudėtinga ūkio buhalterija buvo vedama, kreida brėžiant brūkšnelius durų staktoje.

Antanas Baranauskas, parvažiavęs atostogoms į Anykščius iš Žemaitijos, iš studijų Varnių kunigų seminarijoje, įsikurdavo klėtelėje, čia ilsėdavosi, skaitydavo. Tėvas jam iš aptašytų sienojėlių sukalė lentynas, pastatė stalą ir suolelį. 

Čia 1858–1859 m. vasaromis Antanas Baranauskas parašė himną Lietuvos praeičiai – poemą „Anykščių šilelis“. Pastogėje, iš kurios pasklido geriausiai pasaulyje žinomas lietuvių literatūros kūrinys, dabar saugomi ir eksponuojami autentiški Antano Baranausko ir jo šeimos baldai, buities daiktai, knygos.

Klėtelėje rengiami edukaciniai užsiėmimai, per kuriuos kalbama apie Antano Baranausko asmenybės įvairiapusiškumą, akcentuojant poeto, muziko, matematiko, kalbininko, Švento Rašto vertėjo talentus,  atliekamos užduotys, klausomasi garso įrašų, demonstruojamos skaidrės.
Prie klėtelės stovi skulptoriaus Arūno Kyno sukurtas poeto biustas.

A. Vienuolio g. 2, Anykščiai

Paminklas Antanui Baranauskui Anykščiuose

1993 metais Vyskupo skvere šalia Šv. Mato bažnyčios pastatytas paminklas Antanui Baranauskui.  Paminklo autoriai: skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius. Paminklas 1994 metais įvertintas Lietuvos nacionaline premija.



Šv. Mato bažnyčioje 1957 metais pastatytas Antano Baranausko biustas. Biusto autorius – skulptorius Henrikas Rudzinskas.

2015 metais poeto, vyskupo, mokslininko Antano Baranausko 180-osioms gimimo metinėms įprasminti Anykščiuose  pastatyta plastinė kompozicija su jaunojo Antano Baranausko dienoraštyje parašytais žodžiais, kokių moralinių kriterijų būsimasis poetas stengiasi laikytis.

Tai jaunos kaunietė architektės Justinos Padvarskaitės-Venclovienės surūdijusio metalo stelų ir stilizuotų suoliukų kompozicija.

2015 metų sausio 17-ąją metalo kompozicijomis Anykščiuose buvo paženklintos vietos, susijusios su poeto, vyskupo. Antano Baranausko gyvenimu.

Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, įrengtas atminimo ženklas, bylojantis, kad ten stovėjo namas, kuriame gimė ir augo Antanas Baranauskas.

Vyskupo skvere, netoli Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos bažnyčios, atsirado keturi plieniniai skydai, kuriuose iškaltos eilutės iš aštuoniolikmečio Antano Baranausko sudarytų elgesio taisyklių, kurių jis laikėsi Rumšiškėse, kai mokėsi raštininko specialybės. „Taisyklės arba punktai 1853 metų kasdieniniams užsiėmimams ir kitiems dalykams, kurių privalau laikytis, kol būsiu mokykloje“
 
Surūdijusio metalo skyde, esančiame prie Anykščių šv. Mato bažnyčios, iškaltos Antano Baranausko dienoraščio eilutės:

„Kadangi šiandien žvilgterėjau pats į save ir savo vidaus bei sielos būvį, tiek dvasinių, tiek pasaulietinių pareigų vykdymą palyginau su anuo metu, kai dar buvau tėvų namuose, matau, kad smarkiai klydau ir labai esu nutolęs nuo man nurodyto kelio. Ir todėl Viešpats Dievas primindamas įsako dažnai ir nekaltai kentėti. O pasaulietiškumo sugadintų mano proto ir širdies kitaip neįmanoma sugrąžinti į pirmykštį kelią, kaip tik įvedus griežtą tvarką ir viskam nubrėžus deramas ribas...“
 
Kitose trijose metalo stelose, šalia kurių sukomponuoti ir tokio pat metalo suoliukai, iškaltos eilutės iš Antano Baranausko patvirtintų elgesio taisyklių.
 
Pirmajame skyde: „Negerti degtinės ir kitų stiprių gėrimų, nes jie, susilpnindami protą, jį atbukina ir žmogų padaro panašų į žvėrį, pagaliau sukelia įvairias ligas ir mirtį. Nerūkyti jokios rūšies tabako, nes tai vergia krūtinę, reikalauja išlaidų ir yra džiovos šaltinis. Laikytis griežtos dietos, nes per sotus maistas apsunkina skrandį ir protą daro nepajėgų darbui. Laikytis tylos – kalbėti tik tiek, kiek natūraliai reikia...“
 
Antrajame skyde: „Laikytis tvarkos valgymo laiko ir vietos atžvilgiu. Niekados nevalgyti ne prie stalo. Ir nepradėti, ir nebaigti valgio, nepadėkojus Dievui už jo dovanas. Kasdien tuo pačiu metu keltis. Atsikėlus padėkoti Aukščiausiajam, kad išlaikė man gyvybę praėjusią naktį, nusiprausti, apsirengti ir žvaliai imtis rankų arba protinio darbo. Atliekamu nuo pareigų laiku skaityti naudingas knygas arba rašyti kiek galint saugantis dykinėjimo, kaip viso pikto šaltinio. Tuo pačiu metu gulti, pirma Viešpačiui Dievui padėkojus už išlaikymą gyvybės bei sveikatos praėjusią dieną ir taip pat paprašius globos nakties poilsio metu...“
 
Trečiame pailgos formos skyde: „Su niekuo, net su kolega, nei su kuo kitu bet kokio luomo, nesivelti į vaidus, kantriai pakęsti kito nemalonų žodį, saugotis įžeidžiančių pokštų ir stengtis savo paslaugomis įgyti visų pagarbą. Apie nieką niekada blogai nekalbėti, o tai, ką turiu pasakyti, įsitikinti pirma tų žodžių nauda arba blogomis pasekmėmis nutylėjus. Labiausiai saugotis melo – laikantis pažado, neplėšiant kito šlovės, nes prarastas pasitikėjimas negrįžta, o kas jo neturi, nelaimingiausias pasaulyje...“
 
Konkursą įrengti metalo kompozicijai laimėjo Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas, kompozicijos autorė – architektė Justina Padvarskaitė-Venclovienė. Atminimo ženklų įrengimas  kainavo apie 100 000 litų (apie 29 tūkst. eurų). Lėšos, gautas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių veiklai, lėšų šiam tikslui skyrė Anykščių miesto vietos bendruomenės taryba, paremiant Anykščių rajono savivaldybei.
 
 
Paminklas Antanui Baranauskui Rumšiškėse (Kaišiadorių rajonas)

Rumšiškių miestelyje veikė valsčiaus raštininkų mokykla, kurioje 1851–1853 m. mokėsi poetas Antanas Baranauskas. Būtent Rumšiškėse poetas parašė pirmuosius savo eilėraščius (jų buvo 20) apie metų laikus ir Nemuno potvynį. Rumšiškėse poetas pradėjo rašyti dienoraštį, kuriame minimas ir Rumšiškių klebonas F. Višinskis, apie kurį jaunasis A. Baranauskas taip atsiliepia: „Už visa, ką esu išmokęs, esu tik jam dėkingas. Žodžiu, pamokančiais pokalbiais, knygų skaitymu ir pamokomis jis sugebėjo nors silpnu žiburėliu apšviesti mano protą, dengiamą storo nepermatomos tamsos ir neišmanymo šydo”.



Šią mokyklą 1853 m. lankė 28 mokiniai, suvažiavę iš visos Lietuvos.
1967 m. birželio 17 d. netoli šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Kauno marių pakrantėje atidengtas paminklinis akmuo su Antano Baranausko bareljefu (skulptorius V. Žuklys).

1938 m. Rumšiškių pradžios mokykla buvo pavadinta vysk. A. Baranausko vardu. Šiuo metu tai Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija. A. Baranausko vardu pavadinta ir viena miestelio gatvių.

Paminklas Antanui Baranauskui Seinuose (Lenkija)

Antanas Baranauskas 1897 metais buvo paskirtas Seinų vyskupu. Jis buvo pirmasis vyskupas, kuris iškilmingo įšventinimo metu į tikinčiuosius prabilo lietuviškai.



Mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Seinuose, palaidotas Seinų katedros koplyčioje.  Nuo 1998 m. paminklo Antano Baranauskui statymų ėmė rūpintis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėja. Buvo susitarta, kad paminklas bus pastatytas šalia Seinų bazilikos. Žemę sutiko parduoti Seinų klebonas. Aplinkos tvarkymą finansavo Seinų valdžia, paminklo pagaminimo išlaidas padengė Lietuvos vyriausybė. Paminklas pastatytas 1999 metais. Skulptūros autorius – Gediminas Jokūbonis.

Skulptorius kūrė kitokį Antaną Baranauską: Seinuose jis buvo pirmiausia lietuvių ir lenkų vyskupas. Postamente iškaltas vyskupo A. Baranausko herbas su pasaga ir kryžiumi. Kad postamente būtų matomos Seinų vyskupijos insignijos pageidavo Elko vyskupas.

2018 metais,  per Seinų vyskupijos įkūrimo 200 metų jubiliejų. prie Vyskupų rūmų atidengtas Antano Baranausko atminimo ženklas. Tai Anykščių savivaldybės dovana Seinų bendruomenei.
 
Parengė Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-laurynas-ivinskis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-simonas-stanevicius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-dionizas-poska
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-motiejus-valancius
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-mikalojus-dauksa
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-jurgis-zauerveinas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-kristijonas-donelaitis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/edukacinis-marsrutas-%E2%80%9Ekalbos-kelias%E2%80%9C-martynas-mazvydas

Reklama