Dizaineris Vytautas Puzeras: „Darna pasaulyje užtikrina tvarką, o žmogaus gyvenime – pusiausvyrą“

Vienas iš Naisių, kurie šiais metais yra paskelbti Mažąja Lietuvos kultūros sostine,  kūrėjų dizaineris Vytautas Puzeras darnos bei įkvėpimo ieško baltiškoje kultūroje. Šiais metais Naisiai (Šiaulių raj.) sulauks itin daug žmonių atvykstančių iš įvairių Lietuvos kampelių, tad skaitytojus kviečiame artimiau susipažinti su šio dizainerio vizijomis ir darbais Naisiuose.

Grįžimas prie kultūrinių bei etninių šaknų vis dažniau tampa įkvėpimo šaltiniu dažnam kūrėjui. Dizaineris V.Puzeras vedamas smalsumo prieš penkerius metus pradėjo domėtis baltų kultūra ir šiandien ją gali drąsiai vadinti savo kūrybos pamatu – garsioje Naisių gyvenvietėje jis sukūrė Baltų dievų pažintinį taką, Saulės ir Ugnies aikštes, Saulės laikrodį ir kitus mūsų protėvių gyvenseną ir pasaulėžiūrą menančius objektus. Ir tai – tik keli darbai, kuriais V.Puzeras tikisi sudominti visuomenę etnologinės grupės, iš kurios esame kilę, kultūriniu paveldu.

V.Puzerą, specialybę įgijusį Vilniaus dailės akademijoje, sunku vadinti tiesiog dizaineriu. Per savo karjerą jis įgyvendino šūsnį idėjų baldų, interjero, erdvių dizaino srityse. Jis – pirmasis lietuvis, pristatęs savo kūrinį Londono dizaino savaitėje, Viktorijos ir Alberto muziejuje. Šiais metais apdovanojimo už savo kurtą apšvietimo sistemą sulaukė ir iš prezidentės Dalios  Grybauskaitės.

Kurdamas dizaino objektus V.Puzeras nenutolo nuo visuomenei naudingų idėjų realizavimo – jo dėka Neries pakrantės Vilniuje nusėtos spalvingomis „Upės korio“ kėdutėmis. Neries urbanizacijos problemą aktyviai sprendžiantis vilnietis neabejoja, kad neišnaudojamas sostinės zonas pritaikę jų gyventojų poreikiams tik laimėsime – socialinis gyvenimas Neries pakrantėse atgims.

Baltų identiteto paieškos

Baltų kultūra V.Puzeras susidomėjo atsitiktinai: lankydamas daugybę Lietuvoje esančių piliakalnių – vieną svarbiausių pagoniškos kultūros palikimų – jis pradėjo gilintis į baltų istoriją, šios etninės grupės įtaką ir jos svarbą šiuolaikineivisuomenei. Dizaineris pažymi, kad pirmieji piliakalniai baltų teritorijose atsirado jau prieš II-I tūkstantmečių prieš Kristų sandūroje. Tai buvo natūralios kalvos, kurių plokščiose viršūnėse gyveno nedidelės žmonių bendruomenės. Pylimai baltams buvo kultūrinės, visuomeninės ir religinės paskirties objektai, kuriuose buvo organizuojami masiniai žmonių susibūrimai, vykdavo religinės apeigos.

Savo kūrybinius užmojus dizaineriui pavyko įgyvendinti netoli Šiaulių esančioje iš televizijos serialo pažįstamojoje Naisių gyvenvietėje. Naisiškis Ramūnas Karbauskis, seralio „Naisių vasara“ sumanytojas ir scenarijaus autorius V.Puzeruiprieš ketverius metus pasiūlė tapti Baltų dievų muziejaus autoriumi. Sutikęs priimti šį iššūkį dizaineris pasinėrėį mūsų protėvių identiteto paieškas.

„Baltų dievų muziejaus projektas – išskirtinis savo reikšme, – teigia Naisių kaime pažintinio Baltų dievų tako erdves suprojektavęs dizaineris. – Vienintelis visoje Lietuvoje Baltų dievų muziejus prasidedantis centrinėje gyvenvietės dalyje ir prasitęsiantis iki pakraščio 1,5 km atstumu. Muziejų sudaro Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas ir daugiau nei penkiasdešimt ąžuolinių, dievybes įkūnijančių, skulptūrų.“

Unikalios reikšmės pažintinis Baltų dievų takas – tarsi takas į senovę, tačiau tik ideologiškai. Pasak V. Puzero, parke teko integruoti nemažai naujųjų technologijų. Štai greta Saulės aikštės buvo integruoti saulės energijos kolektoriai, kurie dienos metu kaupia energiją vakariniam parko apšvietimui: „Simboliška yra tai, kad Saulės aikštė apšviesta Saulės energija.“

Takas, nusidriekęs šalia Saulės aikštės vakare atgimsta kitame amplua. Žemėje instaliuotas LED sistemos apšvietimas kabančius sodus paverčia ypatingu vakaro akcentu.

Autoriaus sumanymu, visos Naisiuose suformuotos aikštės taip, kad būtų matomos iš kosminio palydovo. Keliaujantys virtualiąja „Google Earth“ programagalės pamatyti atsinaujinusią Naisių gyvenvietę iš paukščio skrydžio.

Muziejus nuolat pildomas

Prieš ketvertą metų pradėtas kurti objektas šiemet pasipildė dar dviem naujais elementais – lentpjūve ir šiaudinėmis skulptūromis. 

„Lentpjūvės raštą sudaro senovės lietuvių ornamentai, kurie susiję su visom trimis pasaulio erdvėm: dangumi, žeme ir požemiu. Ši jungtis ne atsitiktinė – tai darnos siekis. Darna pasaulyje užtikrina tvarką, o žmogaus gyvenime – pusiausvyrą. Žvelgdami į dangaus dalį, atpažįstame susikryžiavusius Perkūno kryželius, Saulės vežime pakinkytų žirgų porą, Aušrinės, Vakarinės žvaigždes. Žemė kupina augimo galių, vaisingumo, kuris galimas tik sąjungoje su Dangumo. Žalčio, gyvatėlės motyvas kyla iš požemių, pabrėžia gyvybės, nepaprasto žinojimo ir kitų turtų vaizdinius“, – pasakoja V.Puzeras.

Tik neseniai Naisiuose atsiradusių šiaudinių skulptūrų viduryje – Saulės ženklas, kurio veržlumą pabrėžia judesys, besiraitantys ugnies liežuviai, kraštuose – žalčiai arba gyvatėlės, kurių buvimas prie ugnies primena ugniavietės, židinio vaizdinį:„Tai, kad žalčiai rombuose, reikštų, jog pabrėžiamos ir jų gyvybinės galios, ryšys su žeme bei požemiu.“

Didžiausia atvira arena

Baltų dievų muziejaus idėjos įgyvendinimu V.Puzero indėlis į Naisių kultūrinę plėtrą nesibaigė – šiuo metu dizaineris braižo savo naujojo projekto – Baltų arenos – gaires. 30 tūkst. žmonių talpinsianti arena taps pirmąja didžiausia atvira arena ne tik Lietuvoje, bet ir buvusiose šios etninės grupės teritorijose.

Kultūrinę ir visuomeninę reikšmę turintis objektas bus įkurdintas miestelio centre esančioje pievoje ir įgaus piliakalnio formą. Baltų areną sudarys 2 pylimai – kartu jie užims 185 m ilgio ir 156 m pločio teritoriją. Aukštesniosios briaunos aukštis – 16 m, žemesnės – 3 m.

Saulės aikštė – segės formos

Baltų dievų muziejaus projektą, pasakoja V.Puzeras, Naisiams padovanojo naisiškis verslininkas R. Karbauskis. Jis miestelio bendruomenei norėjo priminti apie mūsų protėvių kultūrą ir savąsias baltiškąsias šaknis. Noras susieti Naisius su istorija – nebuvo atsitiktinis. Tai puiki vieta tokio muziejaus atsiradimui. Naisių gyvenvietė nuo seno garsėjo ypatingų tradicijų puoselėjimu ir autentiška dvasia.

Muziejaus pradžios tašku laikoma Saulės aikštė – vienas ryškiausių baltų kultūros atspindžių ne tik muziejuje bet ir jo kūrimo procese. Pasak dizainerio V. Puzero įsigilinus į senovės baltų kultūra pradėjo ryškėti sudedamieji muziejaus vaizdiniai. Archeologinėje knygoje aptikęs senovinės baltų saulės ženklo – segės fotografiją autorius netruko įsitikinti, kad ši forma yra autentiška ir idealiai tinka suformuoti 150 metrų pločio aikštę:„Ši forma padiktavo ir tolesnį muziejaus koncepciją.“

Gyvenvietės centru besidriekiantis pažintinis takas ir jame išsidėstę komponentai bei jų eilės tvarka – neatsitiktiniai. Remiantis senovės baltų ideologija, saulė buvo gyvybės pradžios ženklas. Taigi ir muziejus, anot projektuotojo, prasideda būtent nuo šio ženklo. 

Baltų istorijos vingiai pastebimi ir šalia Saulės aikštės esančiame takelyje link mėnulio. Autoriaus teigimu, erdviniai komponentų išsidėstymo taškai buvo parinkti remiantis mėnulio kalendoriumi. Saulės aikštė yra apjuosta simboliniu grioveliu, kuris, pasak Vytauto, įkūnija sakralinę aikštės reikšmę ir nurodo, kad patenki į unikalią erdvę.

Simbolių ir autentikos svarba

Saulės aikštė Naisių kultūros parke yra orientuota į keturias pasaulio puses. Į ją patenkama iš rytinės pusės ir judama link vakarų, kur pradžioje pasitinka ypatingo grožio vartai. Beje, ketveri aikštės vartai siejami su šiaure, pietumis, rytais ir vakarais. Ant ąžuolinių stulpų, organiškai išskaptuota krypčių simbolika.  Vartų ašis iš rytų į vakarus – tarsi nuoroda ir simbolinis raktas į pažinimo tako gale esantį Alkos kalnelį. 

„Kalnelis – svarbiausia parko dalis. Takams tiesti buvo panaudoti iš apylinkių laukuose surinkti ir susmulkinti akmenys, pilnam įrengimui prireikė nemažai šios medžiagos. Tokiu būdu buvo siekiama autentiškumo net ir takelių atspalvyje“, – pasakoja V.Puzeras.

Saulės laikrodyje – 25 valandos

Įdomių faktų dizaineris sužinojo projektuodamas Saulės laikrodį: „Mūsų protėviai kiekvieną valandą vadino savo pavadinimu. Norėdami susitikti, žmonės vietoj skaičiaus vartodavo valandų apibūdinimus. Be to, saulės laikrodyje yra ir 25 valanda. Kitaip tariant – neapčiuopiama akimirka tarp kitų 24 valandų.“

Ant laikrodžio akmenų pažymėtos pagrindinės baltų kultūrai būdingos šventės autentiškais pavadinimais. Laikrodžio forma  atkartoja Saulės simbolio segės formą.

Mitologinio kalnelio link

Į vakarus nuo Saulės aikštės driekiasi įspūdingas senovės Baltų dievų skulptūrų parkas. Šį projektą vykdė jungtinė Lietuvos medžio skulptorių- tautodailininkų komanda. Pasak projektuotojo, šiuo metu pažintiniame take puikuojasi daugiau nei 50 baltų dievų ir dievybių skulptūrų.

„Kiekvienos skulptūros vieta – simbolinė. Skulpūrų parkas buvo įrengtas ir vadovaujantis gyvenimo tėkmės idėja.  Pradžioje -Teliavelis – galingas kalvis, kuris nukalė saulę ir įsviedė į dangų. Šis mitas išliko liaudies sakmėse iki XX amžiaus. Remiantis šiuo mitu parke skulptūrų ekspozicija prasideda gyvybės pradžią globojančios dievybės, o baigiasi pagrindinių trijų dievų – Vėlino, Perkūno ir Praamžiaus skulptūromis Alkos kalne“, – pasakoja V.Puzeras.

Skulptūrų ekspozicija tęsiasi iki Alkos kalno. V. Puzeras, prisimindamas projekto eigą, pasakojo, kad visas pažintinis takas organiškai pasipildė gojeliais kuriuose buvo įrengtas takas. Einant iš Saulės aikštės pirmame gojelyje pamatome kabančius sodus. Pastarieji – tautodailininkės Marijos Liugienės išpuoselėtas rankų darbas. 2,5 metro dydžio kabantys sodai puikiai atrodo ir dieną ir vakare – dizainerio sumanymu kabantys sodai vakare būna apšviesti apačioje įrengto LED apšvietimo pagalba ir švyti lyg patys šviestų.

Ugnis – gyvybė

Antroji įgyvendinta aikštė Baltų dievų muziejuje buvo Ugnies aikštė. Vykstant talkai ant Alkos kalnelio V. Puzeras pastebėjo šalimais prie vandens telkinio gausiai apžėlusią erdvę.  Autoriui kilo idėja įrengti dar vieną simbolinę aikštę. Joje galime matyti vieną iš pirmapradžių ženklų – svaistiką. Šis ženklas simbolizuoja pastovų gyvybės sukimosi ciklą, o ugnis – energiją. Aikštės grindinys buvo sudėtas rankiniu senoviniu būdu – vadinamuoju bruku.

Vienas naujausių projekto akcentų – Mildos aikštė. Neseniai įkurta vieta įsimylėjėliams susitikti. Apibendrinus pažintinio parko sudedamąsias dalis autorius netruko paminėti ir ornitologų įrengto Inkilų muziejaus eksponatų. Jie organiškai įsiintegravo gojeliais apželdintoje parko teritorijoje.

Praėjusį pavasarį Naisiuose atsirado dar vienas protėvių kultūrinį paveldą menantis objektas – Baltų žolynų muziejus. Tai 85 metrų ilgio, 40 metrų pločio verpstės formos teritorija, skirta mūsų protėviams svarbios ir Lietuvos kraštą reprezentuojančios augalijos veisimui. Šiame muziejuje galima atrasti įvairių vaistažolių, mitologiškai svarbių augalų.

Živilė Vyštartaitė