Diskriminacinės įstatymo nuostatos apibrėžiant šeimos turtą

Vasario 3 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl bendram šeiminiam gyvenimui naudojamo turto registravimo problemų“.

Šis klausimas iškeltas viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie motiną, kuri pateko į uždaro rato biurokratines pinkles, kai norėjo pasinaudoti paskola ir įsigyti antrąjį būstą. Moteris gyvena nuosavame bute su vaikais, ji nesusituokusi. Tačiau norėdama įsigyti kitą būstą, ji susidūrė su pertekliniais reikalavimais, kurie nekyla susituokusiems ar anksčiau gyvenusiems santuokoje asmenims.

Remiantis įstatymu, fizinių asmenų (pvz., vienišo tėvo/motinos su vaikais, skirtingų lyčių ar tos pačios lyties porų), gyvenančių bendrą šeiminį gyvenimą, tačiau niekada nesudariusių santuokos, nekilnojamas turtas teisiškai negali įgyti „šeimos turto“ teisinio statuso. Šiems asmenims yra užkertamas kelias disponuoti nekilnojamojo turto objektu ir sudaryti su nekilnojamojo turto objektu susijusius sandorius, kurių sudarymui yra būtina pateikti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kad atitinkamas nekilnojamojo turto objektas yra priskirtas „šeimos turto“ teisinei kategorijai.

Aptartu atveju kredito įstaiga reikalavo pažymos iš minėtos moters apie turimą šeimos turtą. Notarai pasiūlė registruoti turtą, kaip šeimos turtą, Registrų centre. Registrų centras tokį prašymą atmetė remdamasis įstatymu. Tuomet notarai siūlė kreiptis į banką ir prašyti nereikalauti tokio patvirtinimo. Bankas su prašymu nesutiko ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl patvirtinimo, kad yra turimas šeimos turtas. Teismas nutarė, kad toks prašymas perteklinis ir jį  atmetė. Moteris klampinama biurokratiniuose reikalavimuose, nors jos siekis įsigyti antrąjį būstą de facto nekelia jokios grėsmės vaikams likti be gyvenamos vietos. Ji jau turi nuosavą būstą, kuriame gyvena ir, jei kiltų problemos dėl antrojo būsto išsimokėjimo, vaikai neliktų be pastogės. Problema nekiltų analogiškoje situacijoje, jei moteris būtų susituokusi.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.84 straipsnyje nustatytu reguliavimu, turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

LR CK 3.84 str. 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šeimos turtas yra turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 
1) šeimos gyvenamoji patalpa; 
2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus.

Taigi  įstatymas nevienodai traktuoja šeimas – platesnes galimybes suteikia santuokoje gyvenančiai šeimai, turinčiai nepilnamečių vaikų, o gyvenantiems ne santuokoje su mažamečiais vaikais, kelia beprasmius biurokratinius reikalavimus.

Posėdyje dalyvavusi teisingumo viceministrė Jurga Greičienė patikino Žmogaus teisių komiteto narius, kad Seime jau yra registruotos įstatymų pataisos, kurios išspręstų problemą. Savo ruožtu komiteto nariai nusprendė ieškoti būdų kalbėtis su bankais, kad šie analogiškose situacijose netaikytų perteklinių reikalavimų pateikti šeimos turto dokumentus, kai šie dokumentai de facto nėra reikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Eglė Lukšienė