Desertai – nuo ankstyvos istorijos iki mūsų dienų

Visų pirma, desertas – tai patiekalas. Žodis desertas yra kilęs iš sudurtinio pracūziško žodžio desservir, kur „des“ reiškia „nu“, o „servir“ – „serviruoti“. Kitaip sakant terminas desservir reiškia nurinkti nešvarias lėkštes, nes atėjo metas valgyti saldumynus. Daugelyje pasaulio vietų desertas yra sudėtinė pietų dalis valgoma iškart po pagrindinio patiekalo, tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, tam tikrose Afrikos žemyno ar Kinijos srityse, tokios tradicijos nėra.
 
Terminas desertas gali būti taikomas daugeliui konditerijos gaminių. Populiariausi desertai: pyragras, sausainiai, biskvitas, kremas, želatina, ledai, pudingas, pyragaičiai, saldi sriuba, tortas. Desertai paprastai susideda iš saldžių maisto produktų, tačiau taip pat jie gali būti ir nesaldūs. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose desertu laikoma kava, riešutai ir sūris, Rusijoje desertu yra laikomi juodieji ikrai.

Istorija 

Senovės Indijos, Mesopotamijos ir kitose civilizacijose saldumynai buvo dievų maistas. Daugumoje pasaulio vietų džiovinti vaisiai ir medus buvo pirmieji saldumynai. Cukranendrių paplitimas buvo esminis faktorius desertų vystymuisi. Iš kultūriškai užauginamų cukranendrių Indijoje cukrus buvo išgaunamas dar 500 metų prieš mūsų erą. Sirupo, gauto iš cukranendrių, kristalizavimas buvo reikalingas tam, kad jį būtų galima lengviau transportuoti. Tokiu būdu Indijoje pagamintas cukrus buvo pardavinėjamas ir eksportuojamas į Kiniją, Makedoniją ir Viduriniuosius rytus. Jau tuomet cukrus buvo svarbiausias ingredientas desertų gamyboje. Europoje pirmą kartą apie cukrų buvo sužinota 12-ame amžiuje, Kryžiaus žygių dėka, o plačiau jį pradėta naudoti tik pasaulio kolonizacijos laikais. Viduramžiais iš cukraus pagamintus desertus Europoje galėjo sau leisti tik turtingieji. Pirmas obuolių pyrago receptas Europoje buvo aprašytas 1381 metais.
 
18-ame amžiuje Europoje, o vėliau ir Amerikoje įvykęs pramonės perversmas pakeitė ir maisto pramonę. Jos dėka buvo masiškai gaminami, pakuojami ir pardavinėjami desertai. Šaldyti desertai atsirado dvidešimto amžiaus pradžioje, atsiradus galimybei užšaldyti maisto produktus. Tais laikais daugelyje šalių desertai išsiskyrė savitumu ir unikalumu.

Ingredientai 

Saldžių desertų pagrindinės sudedamosios dalys yra cukrus, medus ir įvairūs sirupai, tokie kaip melasa, klevų ar kukurūzų sirupai. Kiti pagrindiniai visų desertų sudedamieji ingredientai dažniausiai būna kvietiniai miltai, krakmolas, kiaušiniai, sviestas, druska, citrinų sultys, įvairūs prieskoniai, šokoladas, riešutų sviestas, vaisiai ir riešutai. Šių ingredientų proporcijos kartu su paruošimo būdu apsprendžia kokio skonio ir konsistencijos bus pagamintas desertas.
 
Kiekvienas ingredientas atitinkamai veikia gaminamą desertą. Pavyzdžiui, cukrus suteikia ne tik saldumo skonį, bet taip pat atitinkamas jo kiekis kepamą gaminį padaro drėgnesnį arba sausesnį bei švelnesnį ar šiurkštesnį. Miltai ir krakmolas apskritai sukuria deserto struktūrinę bazę. Riebalais ir pieno produktais galima užtikrinti būsimo deserto drėgmės balansą. Kiaušiniai kepimo metu padeda tešlai iškilti bei po to palaikyti įgautą formą, taip pat iš jų galima pagaminti kremą. Įvairūs prieskoniai desertuose sukuria skonių įvairovę. Į desertą įdėjus druskos arba citrinos rūgšties yra sukuriami skonio kontrastai.
 
Šiame straipsnyje buvo trumpai aptarta desertų istorija bei paminėta keletas esminių tradiciškų ingredientų naudojamų gaminant desertus. Šiandien desertų gamyboje yra naudojama begalės naujų ingredientų, o pati sąvoka dažnai nebetelpa tradiciniuose rėmuose.

Aistė Bielinė