NAUJIENOS

Darius Mockus: turime situaciją, kai vaikams realiai tenka vis mažiau specialistų pagalbos

Kategorija:

Miestas:
Balandžio pradžioje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojos prof. Vilijos Targamadzės surengtoje diskusijoje Jonavos rajono Ruklos J. Stanislausko 
mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus kalbėjo apie įtraukties švietime iššūkius ir problematiką  ikimokykliniame ir pagrindiniame ugdyme. Tad su juo ir kalbamės apie įtraukties keliamus iššūkius.
 
Gerbiamas Dariau, teigiama, kad vaikų, kuriems reikalinga specialioji ugdymo pagalba, skaičius stipriai auga, kiek tai atitinka realybę?

Realybę patvirtina statistiniai duomenys. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2010 m. iki 2019 m., specialiųjų ugdumo(si) poreikių turinčių  vaikų, integruotų į darželių bendrosios paskirties grupes, padaugėjo daugiau nei 17 proc. (nuo 17936 iki 21734), o mokyklose mokinių turinčių SUP nuo 2015 iki 2019 metų padaugėjo apie 7 proc.
 
Diskusijoje buvo labiau orientuojamasi į didesnę negalę – fizinę ar intelektualinę – turinčius vaikus, tačiau, kaip teigiama, daugėja vaikų, turinčių dėmesio koncentravimo, skaitymo, rašymo, informacijos suvokimo sutrikimų. Jiems nėra konstatuota nei inteletualinė negalė, nei autizmas. Kaip sakė viena vaikų neurologė, problemiški vaikai be diagnozės. Kaip sekasi švietimo įstaigoms suteikti pagalbą šiems vaikams ir su kokiomis problemomis susiduriama?

Pagalba vaikams suteikiama tose švietimo įstaigose, kurios turi visus reikalingus pagalbos specialistus. Tačiau tiek, darželiuose, tiek mokyklose nepakanka specialiųjų pedagogų ir logopedų. Tai  matoma plika akimi, o statistika tai patvirtina. Vėl pasiremsiu Statistikos departamento duomenimis. Nuo 2010 m. iki 2019 m. darželiuose logopedų sumažėjo daugiau nei 23 proc., o specialiųjų pedagogų net 50 proc.  Bendrojo ugdymo mokyklose tendencijos panašios. Logopedų sumažėjo apie 7 proc., specialiųjų pedagogų apie 5 proc.
 
Mokykloms labai trūksta ir psichologų.  Tuo tarpu, kaip buvo minėta anksčiau, specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų skaičius auga. Taigi, turime situaciją, kai vaikams realiai, tenka vis mažiau pagalbos, kurią suteikia specialistai. Švietimo pagalbos specialistų trūkumas yra pagrindinė ir labai opi problema, kai kalbame apie pagalbos teikimą vaikams su specialiaisiais poreikiais.
 
Kaip jas pavyksta spręsti ir ką reikėtų keisti švietimo sistemoje?

Būkime atviri, jei mokykla ar darželis neturi reikalingo specialisto, tai problemos ji tiesiog negali greitai išspręsti. Švietimo įstaigos naudojasi tais specialistais, kuriuos paruošia universitetai, o kiek jų paruošiama ir kiek jų ateina dirbti į švietimo įstaigas, taip pat iliustruoja statistika. Pavyzdžiui pasirinkusiųjų studijuoti  specialiosios pedagogikos ir logopedijos programą 2019 m.  buvo 17 asmenų, o  2020 m. - 42. (šaltinis: LAMA BPO). Ir tai visai Lietuvai!  Skaičiai daugiau nei iškalbingi. Visiškai suprantama, kad labai sunku išspręsti problemas, kurios susidarė per 10–15 metų. Tai nacionalinio lygmens klausimas ir jį turi spręsti aukščiausio lygmens politikai. Kadangi per vieną kadenciją šio klausimo taip pat nepavyks išspręsti, tai jį reikėtų įtraukti į rengiamą nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Tik gaila, kad  politikai pastarąjį (partijų susitarimą dėl švietimo) yra politizavę ir ieško tame politinių dividendų. Reiktų nepamiršti, kad švietimo bendruomenė tai stebi ir pastebi.

Integruojant specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus į bendrojo ugdymo švietimo įstaigą, kaip pavyksta apsaugoti kitų vaikų teises?  Ar nenukenčia jų ugdymasis ir kaip tai atsiliepia vaikų savijautai?

Galime klausimą kelti ir kitaip. Ar nenukenčia specialiųjų poreikių turintys vaikai, kai laiku negauna pagalbos? Kiekvienas tegul savęs paklausia, gal ir mano vaikui, anūkui gali prireikti tokios pagalbos? Ar norėčiau, kad jie būtų išskirti, pavyzdžiui, dėl savo gebėjimų? Specialieji ugdymo(si) poreikiai nebūtinai atsiranda nuo gimimo, jie gali atsirasti po patirtų traumų ar persirgtų ligų. Manau, jau laikas nustoti rūšiuoti vaikus. Visi Lietuvos vaikai yra mūsų vaikai. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga – užtikrinti, kad kiekvienas iš jų sulauktų tokios pagalbos, kokios jam reikia. Vienam pakaks ir papildomų 10 minučių su savo klasės mokytoju, o kitam prireiks ir kelių specialistų pagalbos. Tad klausimas,  kieno teisės pažeidžiamos arba ką reikia labiau apsaugoti, kad jos nebūtų pažeistos – labai plačios diskusijos objektas.

Įtraukties švietimo principas mokyklose turi būti pradėtas taikyti jau 2024 metų rugsėjį. Ką manote apie rengimąsi šiam pokyčiui?

Panašu, kad praėjusios kadencijos Seimas, priėmęs įstatymo pataisą dėl įtraukties, pamiršo, kad reikalingi poįstatyminiai aktai. Tad dabartinei vyriausybei tenka primirštus klausimus spręsti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija deklaruoja, kad pirmieji paruošiamųjų darbų vaisiai pasirodys jau šių metų rugsėjo mėnesį. Didės švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis ir keisis jų darbo laiko norma. Visgi vien teisės aktų nepakanka, reikalingas esminis požiūrio į švietimą lūžis politinėje plotmėje. Siauri partiniai interesai tampa atgyvena, visuomenė nori profesionalios diskusijos švietimo klausimais  bei ilgalaikio sutarimo. Laikas suprasti, kad esminiai pokyčiai švietime neįvyksta per 3–4 metus. Tam gali prireikti ir 10-mečio. Reikia pamiršti politinius reitingus ir tuščią politikavimą.  Delsti negalima, būtina sutarti.

Dėkoju už pokalbį.
 
Kalbino Karolina Baltmiškė
 

Reklama