NAUJIENOS

Darbas Škotijoje įkvėpė verslą kurti gimtinėje

Kategorija:

Miestas:
Karolina Sipavičiūtė ir Ernestas Leimontas gaminti šokoladą išmoko dirbdami Škotijoje.

Sausio 23 dieną sukaks dveji metai, kai iš emigracijos sugrįžę Karolina Sipavičiūtė ir broliai Ernestas ir Šarūnas Leimontai nedideliame Pakruojo rajono Triškonių miestelyje įkūrė rankų darbo šokolado gamybos verslą.
 
Išvyko negalvodami apie grįžimą
 
Šių jaunų žmonių sprendimas išvykti iš Lietuvos niekuo nesiskiria nuo kitų emigravusiųjų. Škotijoje dirbantys pažįstami, sužinoję, kad Karolina išeina iš darbo, pakvietė padirbėti šokolado manufaktūroje. Kaip pati juokauja, išvyko nelabai ir įsivaizduodama, kaip šokoladas gaminamas.  Gąsdinančiai atrodė ir šokolado gamybai naudojama mašina su daugybe mygtuku.
 
Tiesa, darbas užsienyje merginai jau buvo pažįstamas, studijuodama ji šiek tiek buvo padirbėjusi Ispanijoje. „Šokolado manufaktūroje reikėjo daryti viską. Ir šokoladą gaminti, ir indus bei grindis plauti, – įspūdžiais dalijasi Karolina. – Po mėnesio į Škotiją atvyko ir Ernestas. Išties išvykdami į  Škotiją negalvojome nei apie grįžimą į Lietuvą, nei apie savo verslą. Netgi priešingai, planavome kiek ilgiau padirbėti užsienyje, pakeliauti, daugiau pamatyti.“
 
„Dirbdami Škotijoje išmokome daryti šokoladą. Pradėjome galvoti, kad galima šokoladą ir geriau, ir skaniau pagaminti. Vis dažniau pasikalbėdavome, kad gal Lietuvoje reikėtų pradėti gaminti rankų darbo šokoladą, pasvarstydavome, ką reikėtų kitaip daryti“, – apie pirmąkart kilusias mintis Lietuvoje kurti savo verslą pasakoja Ernestas.
 
Karolinos ir Ernesto sumanymą palaikė ir tuomet Londone dirbęs Šarūnas Leimontas. Ten jis buvo susipažinęs su Britų šokolado akademijos ne kartą pripažintu geriausiu šokoladininku Williamu Curley, drąsinusiu Lietuvoje pradėti diegti rankų darbo šokolado gamybos tradicijas.

Paskata tapo suteikta parama

2017 metais išvykę į Škotiją, Karolina ir Ernestas 2019 metų pabaigoje nusprendė grįžti į Lietuvą. Prie jų prisidėjo ir Ernesto brolis Šarūnas. Visi trys jauni žmonės grįžo į gimtąjį Pakruojo rajoną. Karolinos gimtinė – Triškonys, o brolių – Pakruojis.
 
„Apsispręsti padėjo žinia, kad per Užimtumo tarnybą galime gauti paramą verslui kurti. Daug kas klausia, kodėl nusprendėme savo verslą kurti kaime, o ne kuriame nors didesniame mieste. Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia – pradėti verslą mieste būtų neįmanoma ekonomiškai. Vien patalpų nuoma kiek kainuotų. Triškonyse gyvena Karolinos mama. Apžiūrėjome, kad dalį jos namo patalpų galima pritaikyti gamybai. Užsidirbtus pinigus panaudojome patalpų remontui, o įrangą pirkome už lėšas, kurias mums skyrė Užimtumo tarnyba“, – pasakoja Ernestas Leimontas.
 
2020 metų pradžioje Karolina, Ernestas ir Šarūnas Triškonyse atidarė mažąją bendriją „Metas desertui“, gaminančią rankų darbo šokoladą, kuris kelią į rinką skinasi su prekiniu ženklu „Komplimentai“.
 
„Tačiau netrukus dėl pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Tai, kad verslą pradėjome kurti kaime, mums tapo privalumu. Gyvendami kaime turėjome daugiau laisvės negu miesto žmonės, – sako Ernestas. – Tad pandemija mums ne tik nesutrukdė verslo, bet, sakyčiau, padėjo, paspartindama greičiau įsidiegti internetinę prekybą.“
 
Belgiškam šokoladui lietuviški įdarai
 
Jau dirbdami Škotijoje jauni žmonės buvo išsiaiškinę, kad jų sumanymui tinkamiausio skonio žaliava yra belgiškas šokoladas. Iš daugybės rūšių jie pasirinko tris – juodąjį, pienišką ir baltąjį.


 Vienoje dėžutėje – dešimt skirtingų skonių.

„Žaliavą pilame į mašiną, kurioje šokoladas užgrūdinamas. Iš jo pasidarome kiautuką, į jį įleidžiame įdarą, o paskui plonu šokolado sluoksniu jį uždarome, viršų dekoruojame, – šokoladinių saldainių gamybą pristato Karolina, kuri mažojoje bendrijoje yra gamybos vadovė. – Įdarui stengiamės naudoti Lietuvoje užaugintą žaliavą: šaltalankius, liofilizuotas mėtas. Tad mūsų gaminių ypatumas – kokybiškas belgiškas šokoladas su lietuvišku prieskoniu. Pradėjome vos nuo kelių skonių, o dabar jau gaminame dešimties skonių. Gaminame žemės ir lazdyno  riešutų, juodojo lazdyno, sūrios karamelės, kavos su pienu, šaltalankių, imbiero, mėtos, „Marc de Champagne“, pasifloros skonio saldainius. Savo klientams siūlome dėžutes, kuriose yra dešimties skonių saldainiai. Pageidaujantiems galime pasiūlyti ir vieno, jų mėgstamo, skonio saldainių. Kiti mūsų gaminiai – apelsinų ir citrinų žievelės šokolade.“

„Kol surandame tinkamą įdaro skonį, nemažai eksperimentuojame ir ginčijamės. Pasirenkame tokį, koks mums visiems trims patinka“, – Karoliną papildo Ernestas ir užsimena, kad šių jaunų žmonių planuose – nauji skoniai, nauji gaminiai. Kai kuriuos jau pabandė kurti. Prieš Velykas pirkėjams pasiūlė šokoladinių margučių, mąsto ir apie kalėdines staigmenas.
 
Dizainą kūrė patys
 
„Viską stengiamės daryti patys. Pasižiūrime internete ir darome. Patys kūrėme ir pakuotę, ir prekinį ženklą. Jei būtume samdę dizainerius, nežinia, kada ta investicija mums būtų atsipirkusi, – pasakoja Ernestas, rodydamas ryškiai geltoną saldainių dėžutę, ant kurios užrašytas žodis „Komplimentai“. – Dėžutės spalvą rinkomės tokią, kokia išsiskirtų iš kitų, o pavadinimą sugalvojo Šarūnas. Jis yra dirbęs ir Jungtinėje Karalystėje, ir JAV ir pastebėjo, kad Lietuvoje vienas kitam sakome per mažai komplimentų. Neretai pasakytą komplimentą priimame kaip pasišaipymą. Tad savo pavadinimu mes kviečiame žmones dažniau vienas kitam sakyti komplimentus, dažniau vienas kitą pamaloninti dėmesiu.“
 
Į rinką – per internetą
 
„Pirmoji vieta, kurioje pradėjome pardavinėti savo saldainius, buvo vietinė parduotuvė. Buvome tik atsidarę. Kažko užeinu į mūsų parduotuvę, pardavėja ir klausia, ar mes tikrai šokoladą pradėjome gaminti. Paprašė, kad ir jos parduotuvei savo gaminių tiektume,– vietinių žmonių geranoriškumu pasidžiaugia Ernestas ir priduria, kad tarp pirmųjų jų šokolado pirkėjų yra ir jų artimieji.
Dabar „Komplimentų“ šokoladu prekiauja vietinis prekybos tinklas. Triškonyse  pagaminti saldainiai parduodami Pakruojyje, Kaune, Vilniuje.

 
Triškoniečių gaminamas rankų darbo šokoladas.

„Nuo pirmųjų dienų buvo akivaizdu, kad mums vienintelis kelias įsitvirtinti rinkoje yra internetinė prekyba. Ėmiausi kurti internetinę parduotuvę. Ir vėl, jei būtų tekę pirkti šias paslaugas, būtų reikėję didesnių investicijų“, – apie svetainės komplimentai.com sukūrimą pasakoja Ernestas Leimontas.
Internetas padėjo „Komplimentų“ šokoladui susirasti pirkėjus. Ernestas pasidžiaugia, kad jų saldainių užsisako ir įmonės, ir pavieniai asmenys. Vieni, gyvendami toli nuo artimųjų, paprašo nusiųsti jiems dėžutę saldainių su nuoširdžiu palinkėjimu.
 
Ernestas prasitarė, kad kurdamas verslą jis puoselėjo mintį pasiūlyti ir verslo dovaną. Prieš išvykdamas į Škotiją, vaikinas dirbo vadybininku. Tekdavo važiuoti pas partnerius ir į kitas šalis. Didžiausias galvos skausmas būdavo surasti partneriui dovaną. „Jei daugiau partnerių susirenka, žiūrėk, ir atsiranda krūvelė vienos Lietuvos įmonės gaminto šokolado, – juokauja Ernestas. – Visada stengdavausi surasti ką nors netikėto. Dabar pastebiu, kad mūsų gaminamas šokoladas tampa ir verslo dovana.“
 
Sėkmingai vystyti verslą padeda ir Lietuvoje vis labiau populiarėjančios kurjerių paslaugos. Jie per dieną kitą pristato gaminius užsakovams arba asmenims, kuriems ta dovana skirta.
 
Dirba trise
 
Įsisteigtoje įmonėlėje dirba patys steigėjai. „Visi esame ir darbdaviai, ir darbuotojai, – nusijuokia Ernestas. – Kartais būna labai daug užsakymų ir tenka įtemptai dirbti, bet nesiryžtame samdyti darbuotojų. Kol kas planuoti labai sunku, nes dirbame pirmus metus ir nesame pajutę užsakymų periodiškumo. Juk sumažėjus užsakymų skaičiui nepasakysi žmogui, kad dabar nėra darbo ir tu nereikalingas. Todėl ir stengiamės patys viską daryti. Nors turime vilčių plėstis.“
 
„Šokolado gamybos manufaktūros, kurioje dirbome, savininkai turi ir kavinukę. Joje jie pardavinėja ir savo pagamintą šokoladą. Galvojame ir mes apie savo parduotuvėlę, kurioje būtų galima išgerti kavos, paragauti mūsų gaminamo šokolado ar jo įsigyti. Kol kas tai tik mūsų svajonė, bet mes ja tikime“, – svajonėmis pasidalija Karolina  Sipavičiūtė.
 
Verslo sėkmė, Ernesto manymu, pirmiausia priklauso nuo žmogaus užsidegimo įgyvendinti savo idėją. „Be abejo, reikalingos ir žinios, reikia nebijoti pakeliauti, pamatyti, ką žmonės kituose kraštuose daro, kaip gyvena. Tada ir naujų idėjų atsiranda, ir pamatai galimybių joms įgyvendinti. Juk jei nebūtume atsidūrę Škotijoje, nebūtume galėję padirbėti šokolado gamybos manufaktūroje, tikriausiai nebūtume net pagalvoję, kad Triškonyse galime pradėti gaminti šokoladą, – mintimis dalijasi Karolina ir Ernestas. – Tiesa, kai sumanėme kurti įmonę, daug kas gąsdino, kad Lietuvoje teks įveikti labai sudėtingas procedūras. Pasirodo, tos kalbos visiškai neatitinka tikrovės. Įmonei įregistruoti mums prisireikė vos kelių valandų. Nebuvo sudėtinga gauti ir paramą, kuri labai palengvino verslo kūrimą.“

Karolina Baltmiškė
Nuotr. autorė Gintarė Ulman
Straipsnis paskelbtas "Pasaulio lietuvis" 2021

Reklama