NAUJIENOS

Dalius Krinickas: Vyriausybei pateiktas pakoreguotas Miškų įstatymo projektas paneigia aukcionų esmę

Kategorija:

Miestas:
Lietuvoje nuo 2012 metų vyksta biokuro aukcionai. Biokuro birža nuolat tobulinama, siekiant vienodomis konkurencijos sąlygomis į aukcionus įtraukti kuo daugiau dalyvių, didinant biokuro sektoriaus skaidrumą ir stabilumą.
Nuo 2018 metų į aukcionus įtraukta medienos prekyba, medienos aukcionų administratoriumi paskirtas UAB „Baltpool“. Taip į aukcionus įtraukti biokuro ir medienos sektorių dalyviai. Atrodytų viskas gerai, jei ne 2019 metų spalio mėnesį inicijuotas Miškų įstatymo projektas, kuriuo bandoma eiti priešinga kryptimi. 2019 metų gruodžio 19 dieną Vyriausybei pateiktas pakoreguotas Miškų įstatymo projektas, kuriuo siūloma padalinti rinką į atskirus segmentus, taip mažinant konkurenciją, paneigiant aukcionų esmę ir pažeidžiant Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 26, 34, 35, 38 str. nuostatas, laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo principus.
Įstatymo projekte numatyta, kad „Aukcionuose ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti parduodamą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas pirmiausia gali įsigyti ūkio subjektai, atitinkantys šiuos socialinės ekonominės naudos šaliai kriterijus: 1) ūkio subjektas per paskutinius trejus kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo ne mažiau kaip 80 procentų įsigytos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų; 2) per paskutinius trejus kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki; 3) ūkio subjektas neturi pradelstų įsiskolinimų valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavėjui ir (ar) yra įvykdęs įsipareigojimus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui dėl mokesčių ir socialinio draudimo įmokų; 4) ūkio subjektas teisėtais pagrindais (jam priklauso ilgalaikis materialusis turtas, taip pat turtas, įsigytas lizingo būdu) disponuoja gamybiniais įrenginiais, leidžiančiais perdirbti įsigytą žaliavinę medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas.“.
Pastabas pateikė Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinių miškų urėdija, Medienos prekybos asociacija. Atsižvelgta tik į redakcines pastabas, tačiau į esmines institucijų pastabas atsižvelgta nebuvo. Lydinčiuosiuose dokumentuose trūksta kaštų ir naudos analizės, kuri parodytų, kad siūlomi kriterijai, suteikiantys ūkio subjektams pirmenybę įsigyti aukcionuose medienos ir miško kirtimo liekanas yra tinkami, palyginti su dabartine situacija, kai nėra pirmumo kriterijų ir visi ūkio subjektai aukcione dalyvauja vienodomis sąlygomis.
Keletas aspektų, kokį poveikį galėtų turėti Miškų įstatymo projekte siūlomi kiekybiniai kriterijai:
1. Pasikeis žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionų sąlygos. Aukcionai bus vykdomi 2 etapais ir skaidant dalyvius į 2 grupes. Iš pradžių medieną ir miško kirtimo liekanas galės įsigyti ūkio subjektai, kurie atitinka įstatymo projekte nurodytus kriterijus. Po to, tai kas liktų (jei liktų) galėtų įsigyti kriterijų neatitinkantys ūkio subjektai. Tai vienas „gyvulių ūkio“ principų, kai atsirastų lygesni už lygius ūkio subjektai. Taip pat, aukcionai iš esmės prarastų savo misiją, nes joje būtų dalyvaujama nevienodomis sąlygomis.
2. Bus ribojama konkurencija tarp sektoriaus dalyvių. Šiuo metu aukcione dalyvaujantys ūkio subjektai konkuruoja vienodomis sąlygomis. Nustačius kriterijus, sumažės rinkos dalyvių skaičius, kurie galės įsigyti reikiamą kiekį medienos ir miško kirtimo liekanų mažiausia kaina. Ūkio subjektai, kurie neatitiks visų projekte nurodomų kriterijų, turės mažesnes galimybes įsigyti žaliavą produkcijai gaminti. Tai konkurencija nelygiomis sąlygomis. Tokia situacija neatitiks ir ES miškų strategijoje įtvirtintos principo, taikyti miškų sektoriuje visas konkurencijos taisykles. Taip pat, tokia situacija neatitiktų ir ES vidaus rinkos reikalavimų, įtvirtintų SESV 26 str.
3. Neatskleista projekto socialinė-ekonominė nauda. Aplinkos ministerija akcentuoja, kad projektas paremtas socialine-ekonomine nauda valstybei. Tačiau projekte ir lydinčiojoje medžiagoje nėra atskleista, kokią naudą pirmumo kriterijai turės šalies ekonomikai, visuomenei ir aplinkai bei palyginimo su esama situacija, kai nėra pirmumo kriterijų ūkio subjektams.
4. Nėra aiškus poveikis biokuro kainoms. Miško kirtimo liekanos yra viena žaliavų biokurui gaminti. Kadangi patvirtinus kriterijus keisis aukcionų sąlygos, turi būti atliktas vertinimas dėl poveikio biokuro kainoms. Biokuro kainos kai kuriose savivaldybėse sudaro iki 60 proc. galutinės šilumos kainos vartotojams, todėl biokuro kainų pasikeitimas turi tiesioginę įtaką galutinei šildymo kainai. Įstatymo projektą dėl numatomų pirmumo kriterijų turėtų įvertinti biokuro ir medienos aukciono administratorius UAB „Baltpool“, kuris atlieka įvairių galimų sąlygų poveikį prekiaujamo biokuro ir medienos kainoms. Tačiau UAB „Baltpool“ projektas derinti nebuvo teiktas.
Pabaigai, kaip pagrindas nurodytas vienas Vyriausybės programos 91.1 punktas, kuris yra bendro pobūdžio ir susijęs su miškininkystės ir miškotvarkos teisės bazės tobulinimu. Šis punktas gali būti nurodomas prie visų pakeitimų. Tačiau manau, kad kur kas tvirtesni pagrindai įtvirtinti Vyriausybės programos 91.8 punkte („sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje“), 91.11 punkte („sieksime, kad neapdirbtų žaliavų (pvz., žaliavinės medienos) eksportą visiškai pakeistų didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje kuriantis apdirbtų žaliavų ir gaminių eksportas) bei 68 punkte (<...> sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose). Būtent apie šiuos pagrindus Aplinkos ministerija užsimena derinimo pažymoje.

Dalius Krinickas
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
vyriausiais patarėja,
laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas

 

Reklama