NAUJIENOS

Dalia Survutaitė: „Mokyklos vadovybė esmingai paveikia mokinių mokymosi rezultatus“

Kategorija:

Miestas:
Lietuvos savivaldybių vadovų teigimu, Lietuvoje vis labiau aštrėja mokyklų vadovų problema. Vis sunkiau surasti žmonių, norinčių ir galinčių vadovauti mokyklai. Apie mokyklų vadovų kompetenciją, vadovų rengimą, vadovų atlyginimą kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesore, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitike dr. Dalia Survutaitė.
 
Gerbiama dr. Dalia, ar mokyklos vadovo pareigoms būtinos tam tikros asmeninės savybės, ar visas reikiamas kompetencijas galima išsiugdyti, išmokti šio darbo paslapčių?
 
Mokslininkai tyrinėja gerų vadovų biografijas, mėgina atskleisti asmenines jų savybes. Nustatyta, kad vadovas, norėdamas būti efektingu lyderiu, daug dėmesio turėtų skirti bendravimui su bendruomenės nariais, būti jiems dėmesingas, skatinti juos dalyvauti formuojant tikslus ir priimant kitus svarbius sprendimus. Geras vadovas, telkdamas mokyklos bendruomenę, atskleidžia savo asmenines ypatybes – tokias kaip įsiklausymas ir supratingumas, tolerancija, pagarba, pasitikėjimas. Kaip matote sėkmės formulių turime skirtingų. Būtų spekuliatyvu ir primityvu turėti baigtinį sąrašą ir, atmintinai jį išmokus, mechaniškai taikant tikėtis sėkmės. Kaip teigė strateginio valdymo ir organizacijų teorijų ekspertai, žinomos knygos „Why Should Anyone Be Led by You?“ autoriai dr. Gareth R. Jones ir dr. Rob Goffee „Negalite tikėtis, kad išmoksite to perskaitęs knygą. Niekas negali tiesiog pamėgdžioti kito vadovo. Potencialių vadovų užduotis yra būti savimi ir šiek tiek daugiau.“ Tenka pripažinti, kad reikiamų kompetencijų švietimo įstaigos vadovui galima išsiugdyti tikslingomis ir kryptingomis universitetinėmis studijomis. Taip pat nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu pagal pasirinktas programas arba modulius.
 
Kas atsitinka, jei mokyklos vadovui trūksta tinkamų kompetencijų?
 
Analizuojant Tarptautinio mokymo ir mokymosi (TALIS) tyrimo duomenis, nustatyta, kad vidutiniškai EBPO šalyse tik pusė vadovų baigia specializuotus mokymų kursus ar studijų programą. Lietuvoje 27 proc. mokyklų vadovų, prieš pradėdami eiti mokyklos vadovo pareigas, yra baigę mokyklų administravimo kursą ar programą arba specialius mokyklų vadovams skirtus mokymus (EBPO vidurkis – 54 proc.) ir 20 proc. yra baigę lyderystės programą arba kursą (EBPO vidurkis – 54 proc.). Nors tęstinis ir nuolatinis mokymasis tapo įprastu, tačiau tarptautinio tyrimo duomenys patvirtina, kad 38 proc. Lietuvos švietimo įstaigų vadovų niekada nesimokė vadybos ar administravimo. Tuo tarpu EBPO šalyse nesimokiusių vadovų dalis tris kartus mažesnė – 13 proc. Vadovų dalyvavimą lyderystės mokymuose iliustruoja panašūs duomenys. Lietuvoje yra maždaug 35 proc. švietimo įstaigų vadovų, nedalyvavusių lyderystės mokymuose. Tuo tarpu EBPO šalyse nedalyvavusių lyderystės mokymuose vadovų dalis nesiekia 20 proc.. Be to, tarptautinių tyrimų  duomenimis nustatyta, kad mokyklos vadovybė esmingai paveikia mokinių mokymosi rezultatus. Lyderystės dėka kuriama saugi, nesmurtinė, įtraukianti ir teisinga mokymosi aplinka sutelkia bendruomenę ir įgalina siekti tikslingo, kokybiško švietimo visiems. Vadovų turimos kompetencijos tiesiogiai susijusios su mokyklos veiklos pasiekimais ir daroma pažanga. Dėl to vadovų kompetencijų stoka atsispindi ugdymo dalyvių motyvacijoje, švietimo rezultatuose. Švietimo būklės (2020) apžvalgoje švietimo rezultatai 2019 m. palyginti su 2018 m. ir nustatyta, kad 20-yje savivaldybių rezultatai pagerėjo, 22-ose – suprastėjo, o 18-oje – nepakito. Daroma išvada, kad švietimo rezultatų pažanga kai kuriose savivaldybėse nėra tvari. Pavyzdžiui, palankaus socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto Šiaulių m., Klaipėdos r. savivaldybėse, kurios 2018 m. buvo padariusios reikšmingą pažangą, o rezultatai buvo aukštesni nei vidutiniškai šalyje, 2019 m. jie reikšmingai smuko.

Kokios pagalbos reikia vadovams – jauniems ir ne tik – kur vadovai ją galėtų gauti?
 
Švietimo politikai suinteresuoti palaikyti ir remti aktyvius, kompetentingus švietimo įstaigų vadovus. Tuo tikslu Lietuvoje įkurtas švietimo vadovų registras, vadovų metinės veiklos ir kompetencijų vertinimas. Lyderystės gebėjimų turintys atstovai telkiami į švietimo įstaigų vadovų rezervą (Lietuvos respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51, 37, 53, 563, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2020 m. birželio 30 d. Nr. XIII-3266, paskelbta TAR, 2020-07-10, Nr. 15540). Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas nustato daugiau galimybių naujai paskirtiems švietimo įstaigų vadovams ir ketinantiems tapti švietimo įstaigų vadovais gauti pagalbos. Rezervui priklausantiems švietimo įstaigų vadovams organizuojamas tikslinės valstybės finansuojamos kvalifikacijos tobulinimo programos. Kaip ir daugelyje šalių, taip ir Lietuvoje švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas trimis kryptimis: mokymai, skirti būsimiems vadovams; įvadiniai mokymai jau paskirtiems švietimo įstaigų vadovams; kvalifikacijos tobulinimo kursai vadovams, turintiems vadovavimo patirties. Kryptingos pagalbos dėka siekiama motyvuoti ambicingus lyderius, skatinama juos tikslingai siekti mokyklos veiklos kokybės.

Kokia Jūsų nuomonė apie mentorystės programą?
 
Tęstinis mokymas ir mokymasis yra neatsiejama vadovų kasdienybės dalis. Kryptingo vadovų profesinio tobulėjimo gairės ženklintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentu 2018 m. Jame patvirtintas Vadovų mentorystės aprašas. Vykdyti mentorių mokymai ir atranka. Sudarytas ir patvirtintas (2018-09-28 Nr. VK-155) penkiolikos vadovų mentorių sąrašas. Vadovų neformalaus mokymosi metu labiau patyręs mokyklos vadovas-mentorius, remdamasis savo patirtimi, mokino, rėmė, skatino, konsultavo mažiau patyrusį mokyklos vadovą, padėdamas jam siekti profesinio ir (ar) asmeninio tobulėjimo.
 
Švietimo įstaigų vadovai pripažįsta mentorystę kaip turinčią poveikį mokytojų darbui ir mokinių rezultatams. Ketverių metų vadovų mentorystės patirtis turtinga, nors ir ne masiška. Tik 9 proc. Lietuvoje naujai pradėjusių dirbti mokytojų (turinčių iki 5 metų darbo patirties) turi jam priskirtą mentorių. Tuo tarpu EBPO šalyse mokytojų mentorystė siekia 22 proc. 2020 m. atnaujinus Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą tęsiama švietimo vadovų mentorių programa. Ją vykdo Nacionalinė švietimo agentūra Programa skiriama mentorystės kultūros plėtojimui užtikrinant kuo sėkmingesnę švietimo įstaigos vadovo karjeros pradžią. Taigi, šiuo metu norintys pasidalinti savo praktinio darbo patirtimi su kolegomis švietimo įstaigų vadovai telkiami į pagalbą jauniems vadovams. Mentoriai padeda atpažinti, įvertinti ir perimti gerąją patirtį tik pradėjusiems dirbti švietimo įstaigų vadovams. Švietimo vadovų mentorystės programa vertinga mokymo ir profesinio tobulėjimo galimybėmis, įgalinančiomis vadovą stiprinti lyderystę, rinktis ne tik metodus, bet ir siekti  mokyklos vizijos ir bendrųjų švietimo tikslų. Tyrimais (EBPO, 2016; VVOB, 2020) nustatyta, kad direktoriai, dalyvaujantys ugdomojo vadovavimo mokymuose daugiau bendrauja su mokytojais savo mokyklose. Mentorystė kaip profesinio meistriškumo tobulinimas yra ypač svarbi decentralizacijos ir švietimo modelių įvairovės sąlygomis.
 
Kaip dar siūlytumėte spręsti vadovų trūkumo problemą?
 
2020 metų pradžioje, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nuolatinio vadovo neturėjo 105 bendrojo ugdymo mokyklos ir 94 darželiai. Savivaldybių asociacijos duomenimis, tais metais savo pareigas baigė eiti apie 400 ugdymo įstaigų vadovų, kuriems teko ieškoti pamainos. Stebint skelbimus susidaro įspūdis, kad įstaigos lieka be vadovo. Tačiau, turime suprasti, kad buvęs vadovas iki naujai paskirto vadovo tęsia vadovavimą laikinai.
 
Skaidrus įdarbinimo procesas, ieškant kompetentingų kandidatų, paskatinta mokyklų vadovus siekti sėkmės (EBPO, 2020; UNESCO, 2019b). Todėl ir Lietuvoje mokyklų vadovams baigiant kadenciją viešai skeliami konkursai vadovo pareigoms eiti. Vadovaujantis „Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu“ (2020) turime turėti prieš akis vienintelį tikslą – atrinkti asmenį, geriausiai pasirengusį eiti konkrečios švietimo įstaigos vadovo pareigas.
 
EBPO veikloje dalyvaujančios šalys pripažįsta, kad sunku rasti pakankamai tinkamų kandidatų į vadovus. Dažnai trūksta mokyklų vadovų kompetencijų. Tokia situacija stebima ir Lietuvoje. Pastarųjų dvejų metų duomenų analizė rodo, kad tik trečdalis pretendentų neturi vadovavimo švietimo įstaigai patirties. Pretendentų vertinimo rezultatai atskleidžia, kad tik trečdalis (32,8 proc.) pavaduotojų ir beveik pusė (46,4 proc.) švietimo įstaigų vadovų pasižymi tinkama kompetencijų raiška. Susiduriama su iššūkiu didinti švietimo įstaigų vadovų kompetencijų tobulinimo mastą.
 
Kas labiausiai atgraso žmones nuo minėtų pareigų?
 
Duomenys rodo, kad konkursuose mokyklos vadovo pareigoms užimti dažniausiai dalyvauja vos keli pretendentai. Visuomenė tikėtųsi konkurencijos, kuri padėtų atrinkti geriausius vadovus. Paaiškėja nevienareikšmiškai suvokiama mokyklos vadovo karjera. Dalis vyresniojo amžiaus vadovų linkę karjerą traktuoti kaip žmogaus gyvenime atliekamų įvairių vaidmenų, užimamų pareigų, pakopų, lygmenų visumą. Todėl jiems karjerą tiesiogiai atspindi užimamų pareigų pagal hierarchiją sąsaja su atlyginimu. Tenka pripažinti, kad mokyklų vadovai turi daugiau atsakomybių nei mokytojai, todėl jie linkę dirbti ilgesnes valandas, nors papildomo užmokesčio ar kitų apčiuopiamų paskatų gauna mažai (OECD, 2020; Tournier, 2019; UNESCO, 2018). Tarptautiniame kontekste Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vadovų darbo užmokestis yra tarp mažiausiųjų. Teisės aktais nustatytas mažiausią reikiamą kvalifikaciją turinčių vadovų atlyginimas 2018 m. buvo gerokai žemesnis už ES ir EBPO šalių vidurkį. Apatinė atlyginimo riba Lietuvoje buvo pati žemiausia tarp 35 šalių ar regionų, o viršutinė – tarp penkių žemiausiųjų. Didžiausias nustatytasis vadovų atlyginimas Lietuvoje buvo beveik dvigubai (1,9 karto) didesnis už mažiausią. Lietuvoje švietimo įstaigų vadovų, nurodančių, kad jie yra patenkinti savo atlyginimu, yra 33 proc., kas yra mažiau nei EBPO vidurkis (47 proc.). Taigi, pagal vis dar vyraujančią tradicinę karjeros sampratą mokyklų vadovų socialinis ir ekonominis užtikrinimas palaikytų ir net stiprintų jų motyvaciją veikti.

Tačiau tenka pripažinti, kad nuo XX a. pabaigos ima ryškėti karjeros samprata, jungianti pagrindinių socialinių vaidmenų (besimokantysis, darbuotojas, šeimos narys, bendruomenės narys, pramogautojas) prisiėmimą ir atlikimą mokykloje, darbe, šeimoje, bendruomenėje ir laisvalaikio metu. D. Super (1990) profesinę veiklą susiejo su žmogaus atliekamais kitais socialiniais vaidmenimis, taip praplėsdamas karjeros sąvoką. Todėl šiandieną labai aktualiu tampa kontekstas, kuriame rutuliojasi mokyklos vadovo karjera. Vadovas neturi jausti nei interesų, nei politinio spaudimo, priimant mokyklos bendruomenės gerovę lemiančius sprendimus. Švietimo įstaigų vadovų nepriklausomybė ir laisvė veikti, pasitenkinimas darbu, pasitikėjimas tiesiogiai lemia mokyklos kultūrą ir veiklos kokybę.
 
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė

 

Reklama